išmerkti

.
mer̃kti, -ia, -ė

1. dėti, nardinti į vandenį ar kokį kitą skystį: Aš merkiù žlugtą, drapanas, drabužius į vandenį. Merkiù linus į marką, t. y. dedu. Kai pareis mer̃kę, pakrės obuolių. Šiandien Guostuj kanaples merkiau. Merkiu šmirkštynės galą į vandenį. Mer̃k žirnius iš vakaro, tai miltingai išsivirsi. Anyta verkia, salyklą merkia. Tokie kubiliukai nedideli tai agurkam mer̃kt (raugti) . Agi jau nė mer̃kiamo [indo] nebeturiat, ka į stiklinę ožkabarzdes sugrūdot! Kučmeistras. žmonėm, kai verkė, nasrus kamšė kulokais, kraujo klanan merkė. Pūkonus (pūkuotes) tai tik mer̃kia (sūdo) . Karklas ilgas šakas į vėsią srovę merkia. Oi tu, panaitėle, ko taip gailiai verki, rūtų vainikėlį ašarėlės [na] merki. Parlaidojo čia, nenorėjo Raudėnūs į [v] andenį mer̃kties (pasilaidoti šlapioje vietoje) .

2. šlapinti, drėkinti: Lietus mer̃kia kožną daiktą. Smarkus lytus merkė jų drabužius. | Ka pamidorai nenušaltų, sako, reikią storai palaistyt, vanduo garuo [ja] i šalną mer̃kia.

3. lyti, drengti: Trejetą vasarų paeiliui taip lytus merkė, kad javai ir bulvės ant laukų supuvo. Tai dar jau ir merks, kad užraugė. Per kiaurą dieną mer̃kė. Skubink, ir vėl pradės mer̃kti. Visą dieną kad mer̃ktų ir mer̃ktų, ir tai nebūtų per daug.

4. labai kaitinti (prieš lietų), darytis tvanku: Vaikai, skubinkitės prie šieno: taip mer̃kia, į pavakarę gali būt lytaus. Rodos, nė teip šilta, o teip merkia – matyt, bus lytaus. Šiandie tik mer̃kia, prakaitas tik bėga, mažu bus lytaus. Šiandie mer̃kia šiluma.
ãšaras mer̃kti verkti: Čion jauni verkia, ašaras merkia – iš visų šalių bėdos!
úodegą mer̃kti įkliūti: O, ji kada mer̃ks úodegą.
apmer̃kti, -ia (àpmerkia), àpmerkė.

1. įdėti, panardinti į vandens: Man visas laukas nekratyto mėšlo stovi, skalbinius apmerkiau, kiaulėms žolė nerauta. Ar jau apìmerkei linus? Į šarmą [skalbinius] apmer̃ks, pavirins i plaus. | Apmerkė stalai nekaltybes savo kraujuose avinėlio nekalto. Duonutę apsimer̃kęs. Ilguodegių reik apmer̃kties šnapšė [je]. Apsìmerkiau skalbt gijas. Puodą neapsìmerkiau, ir pridžiūvo. Reĩkė čia da dabar jai tekėt – vargan apsmer̃kt!

2. sušlapinti, sudrėkinti: Gi vėl kai ims lyt, apmer̃ks nupjautus rugius. | Saulutė pakyla, rasa šalną apmer̃kia. apsemti: Kur lomiau, jau àpmerktos vagos.
atmer̃kti, -ia (àtmerkia), àtmerkė.

1. iš naujo sudėti į vandenį: Àtmerkiau visus drabužius atgal.

2. iki galo sudrėkinti, atmirkyti, permerkti: Kad įsilijo, tai àtmerkė. Àtmerkė žemę iki galui. Atàmerkė žemę lietus.
įmer̃kti, -ia (į̃merkia), į̃merkė

1. įdėti, įkišti, panardinti į vandenį: Į̃merkiau linus. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite. Vieną galą skarinio į̃merkiau vandenin. Ar į̃merkei baltinius į šarmą? Į vyno butelį įmerkti saują sausų ajero šaknų. Miškas žmonių pasgailęs, rasa apsiverkęs, aukštas savo viršūnes debesin intmerkęs. Išmonia mūsų kūne įmerkta ir kaip purvuose nuklimpus. Ir įmerkiau jaunas dienas kaip į purvynėlį. Tol gersi, kol nosį į šakumą įmer̃ksi (visai nusigersi) . Visi mugės dalyviai turi bent vieną kartą įsimerkti į šventuosius vandenis. Iki kaklo įsimerkęs stovėjo. Ar tu raselėj įsimerkei, ar tu žolelėj įklampojai?. Kurs gera, yr bankose įsimer̃kęs (prasiskolinęs) . paruošti, pasigaminti merkiant į vandenį: Įsimer̃k kaplūno ir pavalgysi.

2. įstumti (į vargą, nelaimę): Kaipogi varguose jau nu krikščionių įmerktą ūkę, žudydamas nekaltus jos ūkinykus, ašarose dar aną paskandino. Jis muni į didelį vargą į̃merkė. Įmerkė mane su ta lioterija. Jis pats per durnystę į bėdą įsimerkė. Ir kad žmogus kartais pats į kokį vargą įsimerk, taig tikt vis dar kaltin kitus.

3. įsigilinti, atsidėti kam, įsitraukti į kokį nors darbą: Sėdės, būdavo, sėdės į tas knygas įsimerkęs ir, matai, ko išsimokė! Įsimerkusi yra į nemieruotą puošimos. Ka įsimerks į kokį darbą, su patrankoms šaudyk – nėko negirda. Įsimerkiau į kalvaratą, nebnoru nė bekeltis. Įsimerkė į knygas kaip šuo į pakulas. Taviep taip įsimerksiu, jog nieko jau nemylėčiau.

4. lietui labai sušlapinti: Jau kviečius įmer̃ks. Kai palijo nedėlią, visą šieną taip į̃merkė, kad tik už kelių dienų galėsma suvežti. Įmerkė lytus velėnas, šieną. Kad įmerkė, tai per visą mėnesį neišdžius.
úodegą įmer̃kti. įkliūti, patekti į bėdą, į vargą: Oi, įmer̃ksi úodegą, jei nesiliausi tep daręs. Da ir tu kada įmer̃ksi úodegą.
išmer̃kti, -ia (ìšmerkia), ìšmerkė.

1. ištraukti ką pamerktą: Užmiršau linus išmer̃kti. Ledą pralaužę vos linus beišmerkėm. Pusbernio darbai: rauna linus, padeda merkti, išmerkti.

2. lietui išmirkyti: Lietūs padažnėjo, išmerkė ražienas, ir daug minkščiau pasidarė vaikščioti po jas basiems.
numer̃kti, -ia (nùmerkia), nùmerkė.

1. leisti persismelkti, kiaurai nueiti (drauge su vandeniu): Mūs žemė be dugnio (be grunto, pralaidi): kad i pasievo inpili ar trąšų, tai vis galan gilumon numer̃kia.

2. lietui išgadinti, nugerti: Rugiai neužaugo – lietus nùmerkė.
pamer̃kti, -ia (pàmerkia), pàmerkė

1. sudėti, įkišti į vandenį: Pàmerkiau salyklą. Pàmerkiau linelius, nemažus, didelius. Mes kanapes jau pàmerkėm. Pamer̃ksim pirma, iki skalbsim, baltinius. Pàmerkiau visas skaras, ryt dienai bus daug velėjos. Kviečiai galima sėti ir mėnesienoj, tik reikia pamerkti grišpalu ar vopna. Pasimerkiau ežeran linus. Tai tu pasimerksì velėt perkelinius ir naminius marškinius. Rytojui žirnių nepasimerkėm.

2. smarkiai ar ilgai lyti: Ale ir pàmerkė per visą dieną.
pérmerkti. perlyti, sušlapinti kiaurai: Stogas teip yra dailiai klotas, jog nei audra neįlauža, nei didžiausias lytus neparmerka. O Jonienę permerkė iki siūlo galo. Nuo lietaus aptvino pelės urvas, lietus permerkė jos pilkuosius kailinėlius. Kad pradėjo lyt, lig kaulų pérmerkė. Manę iki odos (skūros) permerkė. Taip labai sulijo, kad pérmerkė iki kulnų. Lytus muni kiaurai pármerkė, net marškiniai, ir tie šlapi. Palauk, kol debesis praeis, o papuolus pármerks kaip pelę. Per šitą gunčę lietus, kad ir dieną naktį lis, vis tiek nepérmerks. Žmonės tos srijės netur pirčių, o daugel vietose nė upių dėl išsiplaukymo, todėl yra juodi, su prakaitais parmerkti.
pramer̃kti, -ia (pràmerkia), pràmerkė. labai sudrėkinti: Pramer̃ks raselė akis (reikės dažnai verkti) be motkos likus.
primer̃kti, -ia (prìmerkia), prìmerkė

1. pridėti, prikišti į vandenį: Primerkti į viralą džiovintos bandelės kąsnelių. Ant stalo primerkta gėlių. Dar duonos prìsmerkia [į batvinius]. Kaip bičių spiečius, musių ūžė apie medaus puodą; jų tenai daugybė prisimerkė ir medų ėdė.

2. įlyti, lietui labai sušlapinti: Tuos šiaudus vežime gerai primer̃ks. Iš rudenio žemė buvo primerktà. Daug lietaus buvo, kad prìmerkė, tai prìmerkė dirvas.

3. prilyti: Rudenį kai primer̃kia, tai jau klampynė!
sumer̃kti, -ia (sùmerkia), sùmerkė.

1. visus sudėti, sukišti į vandenį: Į vandenį muiliną sumer̃k drabužius. Mano mergelė darbininkėlė sumerkė žlugtelį į ežerėlį. Sumerkė bobelė saldų salyklą. Mes vienos linelius sumerkėm. | Tėvas šypsos, užsimerkia ir alun ūsus sumerkia (geria alų) . Šįvakar susimer̃ksiu drabužius, o rytoj skalbsiu.

2. labai sulyti, sušlapinti: Kas iš to, kad sudėjom dobilus į kauges – sùmerkė, ir dar blogiau: pradalgiuos būtų kaipmat ir vėl prasausėję. Mūsų sausus rugius kad sùmerkė, tai sùmerkė. Jonukas parejo nuo gyvulių visas sùmerktas.
užmer̃kti, -ia (ùžmerkia), ùžmerkė.

1. įdėti į vandenį, padaryti, kad mirktų: Stovi rėčkos su užmerktais pelais. Ažmer̃k karvei plutų. Tuoj užmer̃k staltiesę [sulietą],
geriau dėmės išsimazgos. Vopnõs yra užmerktõs. | Ùžmerkiau puodą, kur bulvės buvo virtos. Užsìmerkėm žlugtą, reiks popiet skalbt.

2. užimti ką merkiant: Ažùmerkė jau kiti mūsų linamarką, kur dabar mes merksme? Visa upė būdavo užmerktà [linais].

3. sudrėkinti, sušlapinti: Rasa užmer̃kia žolę. Kai pakyla saulutė, rasa šalną užmer̃kia (šalnos vietoje pasidaro rasa) .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>mer̃kti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">dėti, nardinti į vandenį ar kokį kitą skystį: </span> Aš merkiù žlugtą, drapanas, drabužius į vandenį. Merkiù linus į marką, t. y. dedu. Kai pareis mer̃kę, pakrės obuolių. Šiandien Guostuj kanaples merkiau. Merkiu šmirkštynės galą į vandenį. Mer̃k žirnius iš vakaro, tai miltingai išsivirsi. Anyta verkia, salyklą merkia. Tokie kubiliukai nedideli tai agurkam mer̃kt <span class="explanation"> (raugti) </span>. Agi jau nė mer̃kiamo [indo] nebeturiat, ka į stiklinę ožkabarzdes sugrūdot! Kučmeistras. žmonėm, kai verkė, nasrus kamšė kulokais, kraujo klanan merkė. Pūkonus <span class="explanation"> (pūkuotes) </span> tai tik mer̃kia <span class="explanation"> (sūdo) </span>. Karklas ilgas šakas į vėsią srovę merkia. Oi tu, panaitėle, ko taip gailiai verki, rūtų vainikėlį ašarėlės [na] merki. Parlaidojo čia, nenorėjo Raudėnūs į [v] andenį mer̃kties <span class="explanation"> (pasilaidoti šlapioje vietoje) </span>. <br/>2. <span class="explanation">šlapinti, drėkinti: </span> Lietus mer̃kia kožną daiktą. Smarkus lytus merkė jų drabužius. | Ka pamidorai nenušaltų, sako, reikią storai palaistyt, vanduo garuo [ja] i šalną mer̃kia. <br/>3. <span class="explanation">lyti, drengti: </span> Trejetą vasarų paeiliui taip lytus merkė, kad javai ir bulvės ant laukų supuvo. Tai dar jau ir merks, kad užraugė. Per kiaurą dieną mer̃kė. Skubink, ir vėl pradės mer̃kti. Visą dieną kad mer̃ktų ir mer̃ktų, ir tai nebūtų per daug. <br/>4. <span class="explanation">labai kaitinti (prieš lietų), darytis tvanku: </span> Vaikai, skubinkitės prie šieno: taip mer̃kia, į pavakarę gali būt lytaus. Rodos, nė teip šilta, o teip merkia – matyt, bus lytaus. Šiandie tik mer̃kia, prakaitas tik bėga, mažu bus lytaus. Šiandie mer̃kia šiluma. <br/><b> ãšaras mer̃kti</b> <span class="explanation">verkti: </span> Čion jauni verkia, ašaras merkia – iš visų šalių bėdos! <br/><b>úodegą mer̃kti</b> <span class="explanation">įkliūti: </span> O, ji kada mer̃ks úodegą. <br/><b>apmer̃kti, </b>-ia (àpmerkia), àpmerkė. <br/>1. <span class="explanation">įdėti, panardinti į vandens: </span> Man visas laukas nekratyto mėšlo stovi, skalbinius apmerkiau, kiaulėms žolė nerauta. Ar jau apìmerkei linus? Į šarmą [skalbinius] apmer̃ks, pavirins i plaus. | Apmerkė stalai nekaltybes savo kraujuose avinėlio nekalto. Duonutę apsimer̃kęs. Ilguodegių reik apmer̃kties šnapšė [je]. Apsìmerkiau skalbt gijas. Puodą neapsìmerkiau, ir pridžiūvo. Reĩkė čia da dabar jai tekėt – vargan apsmer̃kt! <br/>2. <span class="explanation">sušlapinti, sudrėkinti: </span> Gi vėl kai ims lyt, apmer̃ks nupjautus rugius. | Saulutė pakyla, rasa šalną apmer̃kia. <span class="explanation">apsemti: </span> Kur lomiau, jau àpmerktos vagos. <br/><b>atmer̃kti, </b>-ia (àtmerkia), àtmerkė. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo sudėti į vandenį: </span> Àtmerkiau visus drabužius atgal. <br/>2. <span class="explanation">iki galo sudrėkinti, atmirkyti, permerkti: </span> Kad įsilijo, tai àtmerkė. Àtmerkė žemę iki galui. Atàmerkė žemę lietus. <br/><b>įmer̃kti, </b>-ia (į̃merkia), į̃merkė<br/>1. <span class="explanation">įdėti, įkišti, panardinti į vandenį: </span> Į̃merkiau linus. Į tą grabę vandenyje įmerktus gluosnius tiesiai įstatyti turite. Vieną galą skarinio į̃merkiau vandenin. Ar į̃merkei baltinius į šarmą? Į vyno butelį įmerkti saują sausų ajero šaknų. Miškas žmonių pasgailęs, rasa apsiverkęs, aukštas savo viršūnes debesin intmerkęs. Išmonia mūsų kūne įmerkta ir kaip purvuose nuklimpus. Ir įmerkiau jaunas dienas kaip į purvynėlį. Tol gersi, kol nosį į šakumą įmer̃ksi <span class="explanation"> (visai nusigersi) </span>. Visi mugės dalyviai turi bent vieną kartą įsimerkti į šventuosius vandenis. Iki kaklo įsimerkęs stovėjo. Ar tu raselėj įsimerkei, ar tu žolelėj įklampojai?. Kurs gera, yr bankose įsimer̃kęs <span class="explanation"> (prasiskolinęs) </span>. <span class="explanation">paruošti, pasigaminti merkiant į vandenį: </span> Įsimer̃k kaplūno ir pavalgysi. <br/>2. <span class="explanation">įstumti (į vargą, nelaimę): </span> Kaipogi varguose jau nu krikščionių įmerktą ūkę, žudydamas nekaltus jos ūkinykus, ašarose dar aną paskandino. Jis muni į didelį vargą į̃merkė. Įmerkė mane su ta lioterija. Jis pats per durnystę į bėdą įsimerkė. Ir kad žmogus kartais pats į kokį vargą įsimerk, taig tikt vis dar kaltin kitus. <br/>3. <span class="explanation">įsigilinti, atsidėti kam, įsitraukti į kokį nors darbą: </span> Sėdės, būdavo, sėdės į tas knygas įsimerkęs ir, matai, ko išsimokė! Įsimerkusi yra į nemieruotą puošimos. Ka įsimerks į kokį darbą, su patrankoms šaudyk – nėko negirda. Įsimerkiau į kalvaratą, nebnoru nė bekeltis. Įsimerkė į knygas kaip šuo į pakulas. Taviep taip įsimerksiu, jog nieko jau nemylėčiau. <br/>4. <span class="explanation">lietui labai sušlapinti: </span> Jau kviečius įmer̃ks. Kai palijo nedėlią, visą šieną taip į̃merkė, kad tik už kelių dienų galėsma suvežti. Įmerkė lytus velėnas, šieną. Kad įmerkė, tai per visą mėnesį neišdžius. <br/><b> úodegą įmer̃kti</b>. <span class="explanation">įkliūti, patekti į bėdą, į vargą: </span> Oi, įmer̃ksi úodegą, jei nesiliausi tep daręs. Da ir tu kada įmer̃ksi úodegą. <br/><b>išmer̃kti, </b>-ia (ìšmerkia), ìšmerkė. <br/>1. <span class="explanation">ištraukti ką pamerktą: </span> Užmiršau linus išmer̃kti. Ledą pralaužę vos linus beišmerkėm. Pusbernio darbai: rauna linus, padeda merkti, išmerkti. <br/>2. <span class="explanation">lietui išmirkyti: </span> Lietūs padažnėjo, išmerkė ražienas, ir daug minkščiau pasidarė vaikščioti po jas basiems. <br/><b>numer̃kti, </b>-ia (nùmerkia), nùmerkė. <br/>1. <span class="explanation">leisti persismelkti, kiaurai nueiti (drauge su vandeniu): </span> Mūs žemė be dugnio <span class="explanation"> (be grunto, pralaidi): </span> kad i pasievo inpili ar trąšų, tai vis galan gilumon numer̃kia. <br/>2. <span class="explanation">lietui išgadinti, nugerti: </span> Rugiai neužaugo – lietus nùmerkė. <br/><b>pamer̃kti, </b>-ia (pàmerkia), pàmerkė<br/>1. <span class="explanation">sudėti, įkišti į vandenį: </span> Pàmerkiau salyklą. Pàmerkiau linelius, nemažus, didelius. Mes kanapes jau pàmerkėm. Pamer̃ksim pirma, iki skalbsim, baltinius. Pàmerkiau visas skaras, ryt dienai bus daug velėjos. Kviečiai galima sėti ir mėnesienoj, tik reikia pamerkti grišpalu ar vopna. Pasimerkiau ežeran linus. Tai tu pasimerksì velėt perkelinius ir naminius marškinius. Rytojui žirnių nepasimerkėm. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai ar ilgai lyti: </span> Ale ir pàmerkė per visą dieną. <br/><b>pérmerkti</b>. <span class="explanation">perlyti, sušlapinti kiaurai: </span> Stogas teip yra dailiai klotas, jog nei audra neįlauža, nei didžiausias lytus neparmerka. O Jonienę permerkė iki siūlo galo. Nuo lietaus aptvino pelės urvas, lietus permerkė jos pilkuosius kailinėlius. Kad pradėjo lyt, lig kaulų pérmerkė. Manę iki odos (skūros) permerkė. Taip labai sulijo, kad pérmerkė iki kulnų. Lytus muni kiaurai pármerkė, net marškiniai, ir tie šlapi. Palauk, kol debesis praeis, o papuolus pármerks kaip pelę. Per šitą gunčę lietus, kad ir dieną naktį lis, vis tiek nepérmerks. Žmonės tos srijės netur pirčių, o daugel vietose nė upių dėl išsiplaukymo, todėl yra juodi, su prakaitais parmerkti. <br/><b>pramer̃kti, </b>-ia (pràmerkia), pràmerkė. <span class="explanation">labai sudrėkinti: </span> Pramer̃ks raselė akis <span class="explanation"> (reikės dažnai verkti) </span> be motkos likus. <br/><b>primer̃kti, </b>-ia (prìmerkia), prìmerkė<br/>1. <span class="explanation">pridėti, prikišti į vandenį: </span> Primerkti į viralą džiovintos bandelės kąsnelių. Ant stalo primerkta gėlių. Dar duonos prìsmerkia [į batvinius]. Kaip bičių spiečius, musių ūžė apie medaus puodą; jų tenai daugybė prisimerkė ir medų ėdė. <br/>2. <span class="explanation">įlyti, lietui labai sušlapinti: </span> Tuos šiaudus vežime gerai primer̃ks. Iš rudenio žemė buvo primerktà. Daug lietaus buvo, kad prìmerkė, tai prìmerkė dirvas. <br/>3. <span class="explanation">prilyti: </span> Rudenį kai primer̃kia, tai jau klampynė! <br/><b>sumer̃kti, </b>-ia (sùmerkia), sùmerkė. <br/>1. <span class="explanation">visus sudėti, sukišti į vandenį: </span> Į vandenį muiliną sumer̃k drabužius. Mano mergelė darbininkėlė sumerkė žlugtelį į ežerėlį. Sumerkė bobelė saldų salyklą. Mes vienos linelius sumerkėm. | Tėvas šypsos, užsimerkia ir alun ūsus sumerkia <span class="explanation"> (geria alų) </span>. Šįvakar susimer̃ksiu drabužius, o rytoj skalbsiu. <br/>2. <span class="explanation">labai sulyti, sušlapinti: </span> Kas iš to, kad sudėjom dobilus į kauges – sùmerkė, ir dar blogiau: pradalgiuos būtų kaipmat ir vėl prasausėję. Mūsų sausus rugius kad sùmerkė, tai sùmerkė. Jonukas parejo nuo gyvulių visas sùmerktas. <br/><b>užmer̃kti, </b>-ia (ùžmerkia), ùžmerkė. <br/>1. <span class="explanation">įdėti į vandenį, padaryti, kad mirktų: </span> Stovi rėčkos su užmerktais pelais. Ažmer̃k karvei plutų. Tuoj užmer̃k staltiesę [sulietą], geriau dėmės išsimazgos. Vopnõs yra užmerktõs. | Ùžmerkiau puodą, kur bulvės buvo virtos. Užsìmerkėm žlugtą, reiks popiet skalbt. <br/>2. <span class="explanation">užimti ką merkiant: </span> Ažùmerkė jau kiti mūsų linamarką, kur dabar mes merksme? Visa upė būdavo užmerktà [linais]. <br/>3. <span class="explanation">sudrėkinti, sušlapinti: </span> Rasa užmer̃kia žolę. Kai pakyla saulutė, rasa šalną užmer̃kia <span class="explanation"> (šalnos vietoje pasidaro rasa) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.