judõšius (judasz).
1. judas: Tarp mūsų pačių sukinėjos judošius, ir mes jo darbų nematėm.
2. velnias, kelmas: Judošius ir karvė, kad taip gyliuo [ja]. Dėsli buvo judošius, o nebdeda, išsidėjo. Kas ten buvo avims kurs judošius, kad išsimetė? Tie seniai, judošiai, visada perdeda! Kas čia per sustojimas po velnių judošiuose! Naktimis liuobu patį judošių suverpsu (labai daug) . Išlupkite akeles ir parneškite tam judošiui urėdui. Judošiau, kur bėgi? Judošaiti, ar neisi į vidų, jug nušalsi!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.