netikėl|is, netikėlė dkt. kas netikęs, niekam vertas, prastas: O tu, netikėle, ką tu padarei?! 2 netikėl|is, netikėlė dkt.
1. kas kuo nors netiki, abejoja.
2. bažn. kas netiki religijos mokymu; kas
nepripažįsta vyraujančios religijos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.