x
aberãcija [lot. aberratio — nukrypimas]:
1. fiz. optiniais prietaisais gaunamų atvaizdų netobulumai ir ydos (atvaizdai neryškūs, iškreipti, spalvotų kontūrų);
2. astr. šviesos spindulio iškreivėjimas dėl šviesos šaltinio, pvz.: žvaigždės, ir imtuvo, esančio Žemėje, judėjimo vienas kito atžvilgiu;
3. biol. individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimas nuo tipinio atvejo;
4. biol. chromosomų struktūros pakitimai, atsiradę, trūkus visai chromosomai (chromosominė aberacija ) arba tik chromatidei (chromatidinė aberacija );
5. med. nukrypimas, netaisyklingumas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.