x
asfiksija [gr. asphyxia—pulso nebuvimas]:
1. sunkus kvėpavimo, kraujotakos ir nervų sistemos sutrikimas, kurį sukelia deguonies stoka arba visiškas jo nebuvimas;
uždusimas;
2. bot. užtroškimas — augalų nukentėjimas dėl deguonies stokos ir anglies dioksido pertekliaus.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.