x
autonòmija [gr. autonomia — nepriklausomybė]:
1. savivalda, nepriklausomybė, savarankiškumas, teisė pačiam apsispręsti, tvarkytis;
2. valstybės dalies (teritorinė autonomija ) arba jos gyventojų nacionalinės, religinės ar kitokios grupės, organizacijos ar institucijos (kultūrinė autonomija ) teisė savarankiškai valdytis, tvarkyti savo vidaus reikalus;
3. nepriklausymas nuo išorinių etinių normų, tik nuo savo sąžinės (dorovinė autonomija ).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.