x
balãdė [pranc. ballade < lot. ballo — šoku]:
1. poezijos žanras — trumpas eiliuotas lyrinis epinis istorinių ar liaudies padavimų motyvų kūrinys, vaizduojantis intriguojančius, paslaptingus, dažnai šiurpius įvykius, tragiškus žmonių likimus;
ypač buvo paplitusi romantizmo literatūroje;
2. muz. žanras — vokalinis ar instrumentinis laisvos muz. formos istorinio, herojinio, fantastinio turinio kūrinys.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.