x
bravūrà [pranc. bravoure, it. bravura]:
1. nutrūktgalviškumas, demonstratyvus narsumas;
2. virtuoziškas, efektingas muz. kūrinio atlikimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.