x
degenerãcija [pranc. dégénération < lot. degenero — išsigimstu], išsigimimas, suprastėjimas: 1. augalų arba gyvūnų vertingų prisitaikomųjų arba ūkinių savybių blogėjimas iš kartos į kartą;
2. ląstelių arba organų irimas organizmų ontogenezės metu, pvz.: buožgalvio uodegos išnykimas, jam virstant varle;
3. organizmų supaprastėjimas (organų redukcija) filogenezės metu, pasikeitus gyvensenai;
4. pakitimai, atsirandantys, sutrikus medžiagų apykaitai, kitaip ↗ distrofija.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.