x
disipãcija [lot. dissipatio — sklaida]:
1. fizikinės sistemos energijos mažėjimas (išsisklaidymas), dažn. dėl jos virtimo šiluma;
2. astr. žvaigždžių spiečiaus žvaigždžių sklaida tarpžvaigždinėje erdvėje;
3. astr. kosm. kūno, pvz.: Žemės, atmosferos dujų sklaida tarpplanetinėje erdvėje.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.