x
epitèlis [↗ epi... + gr. thēlē — spenys]:
1. anat. dengiamasis audinys;
dengia žmogaus ir gyvūnų odos paviršių, iškloja su išore susisiekiančias kūno vidaus ertmes;
2. augalų gemalo siurbiamasis audinys;
3. liaukinės ląstelės, išklojančios augalų sakotakius;
4. bot. vidinis dulkializdžio ir sėklapradžio branduolėlio ląstelių sluoksnis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.