x
imobilizãcija [lot. immobilis — nejudamas]:
1. ramybės sudarymas (neleidžiant judėti) sužalotai arba sergančiai kūno daliai, pvz.: lūžus kaului;
2. ek. kilnojamojo turto pavertimas nekilnojamuoju, pvz.: kapitalo imobilizacija (kapitalo investavimas į nelikvidžias vertybes).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.