x
indikãtorius [lot. indicator — rodytojas]:
1. prietaisas stebimo objekto būsenai, kiekybinei ar kokybinei charakteristikai atvaizduoti žmogui suvokiama forma;
2. medžiaga, spalvos kitimu, nuosėdų atsiradimu, švytėjimu rodanti, kad chem. sistemoje yra tam tikrų junginių;
3. kartotekos kortelės rodyklė (gnybtas), skirianti, rodanti vienodos struktūros grupes, skyrius.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.