x
kãtedra [gr. kathedra — sėdynė]:
1. paaukštinimas, iš kurio sen. Graikijos ir Romos oratoriai sakydavo kalbas;
2. paaukštinta vieta lektoriui, dėstytojui;
3. aukštosios mokyklos padalinys, kuriam priklauso vienos ar kelių artimų disciplinų profesoriai, docentai, dėstytojai ir kiti mokslo darbuotojai;
4. krikščionių bažnyčioje — pakyla pamokslams sakyti;
5. krikščionių vyskupijos svarbiausioji bažnyčia, vyskupo bažnyčia.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.