x
kodà [it. coda < lot. cauda — uodega]:
1. muz. kūrinio pabaiga, baigiamoji dalis;
2. viena ar kelios papildomos eilutės soneto, rondo, trioleto ar kito griežtos strofinės sandaros eilėraščio pabaigoje.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.