konfirmacija

konfirmãcija [lot. confirmatio — sutvirtinimas]:
1. kai kuriose burž. šalyse — teismo nuosprendžio patvirtinimas, vykdomas aukščiausios valdžios organo;
2. katalikų ir stačiatikių sutvirtinimo sakramentas, teikiamas 7—12 metų vaikams;
3. 14—16 m. jaunuolių priėmimas į protestantų rel. bendruomenę;
4. popiežiaus teisė tvirtinti vyskupus;
vyskupų tvirtinimas.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: konfirmacija

Įrašas
Paaiškinimas	konfirmãcija [lot. confirmatio — sutvirtinimas]: 1. kai kuriose burž. šalyse — teismo nuosprendžio patvirtinimas, vykdomas aukščiausios valdžios organo; 2. katalikų ir stačiatikių sutvirtinimo sakramentas, teikiamas 7—12 metų vaikams; 3. 14—16 m. jaunuolių priėmimas į protestantų rel. bendruomenę; 4. popiežiaus teisė tvirtinti vyskupus; vyskupų tvirtinimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.