x
kontenpliãcija [lot. contemplatio — (įsi)žiūrėjimas]:
1. didelis susikaupimas, susitelkimas, susimąstymas;
2. misticizme — aukščiausio pažinimo rūšis, kuri remiasi intuicija;
pasyvus tikrovės suvokimas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.