konveñtas [lot. conventus — susirinkimas, sueiga]:
1. įstatymų leidybos organas, kuris buvo šaukiamas įv. šalyse konstitucijai priimti arba pakeisti;
2. katalikų bažnyčioje — rel. ordino vienuolių, įgaliotų spręsti svarbiausius ordino reikalus, susirinkimas;
tų vienuolių visuma.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.