x
kutikulė [lot. cuticula — odelė]:
1. plona kutino plėvelė, dengianti augalų lapų ir stiebų epidermį;
2. standus darinys gyvūnų epitelinio audinio paviršiuje;
saugo gilesnius audinius nuo pažeidimų, nepraleidžia vandens, palaiko bestuburių gyvūnų kūno formą (yra jų skeletas).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.