x
magistras [lot. magister — viršininkas, mokytojas]:
1. sen. Romoje — kai kurių pareigūnų titulas;
2. Bizantijos imperijoje — aukštas rūmų valdininko titulas;
3. V. Europoje vid. amžiais — katalikų bažnyčios riterių ↗ ordino (2) viršininkas;
4. vid. amžiais — septynių laisvųjų menų (humanitarinių mokslų) dėstytojas;
5. mokslo laipsnis, teikiamas JAV, D. Britanijos ir kt. šalių aukštųjų mokyklų fakultetų (išskyrus teisės ir medicinos) absolventams, turintiems bakalauro laipsnį, išėjusiems 1—2 m papildomą kursą, išlaikiusiems egzaminus ir apgynusiems disertaciją.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.