x
permalòjus [angl. permalloy < perm(eability) — skvarba + alloy — lydinys], minkštamagnetis nikelio ir geležies lydinys, kartais su vario, chromo, molibdeno, mangano priedu;
turi didelę magn. skvarbą;
vart. radiotechnikoje, telefonijoje.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.