x
rokòkas [pranc. rococo < rocaille — kriauklė], XVIII a. Europos šalių meno (architektūros, dailės, literatūros) stilius;
vėlyvojo baroko atmaina;
būdinga puošnus dekoratyvumas, manieringumas, intymumas, asimetrija, gausi ornamentika.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.