x
singuliariškùmas [lot. singularis – savotiškas, ypatingas], astr. savotiška, ypatinga visatos pradinės stadijos erdvės ir laiko būsena, kuriai būdingas begalinis materijos tankis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.