stabilizatorius

stabilizãtorius [stabilis], įtaisas, prietaisas, darantis ką nors pastovų, kuo mažiau kintantį: 1. aerodinaminis paviršius, suteikiantis skrendančiam lėktuvui, dirižabliui, raketai, minai pastovumą;
2. giroskopinis įrenginys, mažinantis laivo supimą;
3. elektrotechnikos įtaisas, automatiškai palaikantis tam tikrą, dažnį arba srovės stiprumą nepriklausomai nuo jų svyravimų maitinimo tinkle ir leistinų apkrovos kitimų;
4. chem. medžiaga, lėtinanti plastikų, gumos irimą.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: stabilizatorius

Įrašas
Paaiškinimas	stabilizãtorius [stabilis], įtaisas, prietaisas, darantis ką nors pastovų, kuo mažiau kintantį: 1. aerodinaminis paviršius, suteikiantis skrendančiam lėktuvui, dirižabliui, raketai, minai pastovumą; 2. giroskopinis įrenginys, mažinantis laivo supimą; 3. elektrotechnikos įtaisas, automatiškai palaikantis tam tikrą, dažnį arba srovės stiprumą nepriklausomai nuo jų svyravimų maitinimo tinkle ir leistinų apkrovos kitimų; 4. chem. medžiaga, lėtinanti plastikų, gumos irimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.