stalaktitai [gr. stalaktos – varvantis]:
1. karstinių urvų varvekliai (dažn. karbonatiniai), nukarę nuo lubų;
susidaro vandens lašėjimo vietose;
2. prizmių pavidalo dekoratyviniai (kai kada konstrukciniai) architektūros elementai, išdėstyti viena virš kitos išsikišusiomis eilėmis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.