x
statolitai [statos + gr. lithos — akmuo]:
1. kalkiniai kūneliai, esantys bestuburių gyvūnų pusiausvyros organuose (statocistuose), kitaip otolitai;
2. judrūs, smulkūs krakmolo grūdeliai, esantys augalų pusiausvyros jutimo ląstelėse (statocituose) ir padedantys justi padėties kitimą.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.