x
tetrachòrd‖as [↗ tetra + gr. chordē – styga], garsaeilis, apimantis kvartos intervalą;
2 ~ai (apatinis ir viršutinis) sudaro gamą.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.