trio [it.]:
1. instrumentinės muzikos žanras;
4 dalių sonatinis ciklas 3 instrumentams (dažn. fortepijonui, smuikui ir violončelei);
2. trijų muz. atlikėjų (dažn. instrumentininkų) ansamblis;
3. instrumentinio muz. kūrinio vid. dalis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.