x
ulõnai [lenk. ułan (vns.) < turkų k. oğlan — vaikinas, šaunuolis], lengvieji kavaleristai;
atsirado XIII—XIV a. mongolų-totorių kariuomenėje;
buvo ginkluoti kardais ir ietimis, nuo XIX a. vid. — karabinais.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.