x
uzufrùktas [lot. usufructus < usus — naudojimas + fructus — vaisius, pajamos], teisė iki gyvos galvos naudotis svetimu turtu ir pajamomis iš jo, jo paties iš esmės nekeičiant;
praktikuota sen. Romoje ir V. Europos šalyse.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.