zeugitai [gr. zeugitai < zeugos — porinis jaučių kinkinys], trečioji pagal turto cenzą sen. Atėnų piliečių grupė (daugiausia vidutiniai ir smulkūs žemdirbiai);
atsirado VI a. pr. m. e. po Solono reformų.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.