x
cantus [sk. kantus;
lot. dainavimas, giedojimas], vid. amžiais ir renesanso laikotarpiu — melodija arba polifoninio kūrinio aukščiausias balsas;
kai kada cantus buvo vadinama visa daugiabalsė vokalinė kompozicija.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.