x
.
ablavà (aблaвa, obława).
1. vilkų medžioklė, varomoji medžioklė, žvėrių, nusikaltėlių ar ko kito gaudymas dideliu būriu, guitynės: Per ablãvą nušovė tris vilkus. Žiurkėm naikinti pakėlėm ablãvą.
2. būrys: Į mokyklą iš mūsų kampo eita ciela ablavà vaikų.
3. triukšmas, riksmas: Su ablavà, su tranksmais išdardėjo į stotį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.