ãklinti, -ina, -ino
1. daryti aklą.
2. daryti nematantį, į akis šviečiant, akinti: Prožektoriaus spinduliai aklina žmogų. Saulė aklino bėgančiuosius.
3. vadinti, laikyti aklu: Tu manę neãklink, aš ne ãklas, aš matau! Aklai žiūrėjęs, kitą aklina.
4. daryti tamsuoliu, nežinėliu, dumti akis: Kas juos gaivinti ir laiminti galėtų, tai juos dar kuo daugiau aklina ir naikina. Patsai jis tuo aklinasi, jeib tik nieko tikro nepamatytų, nenumanytų.
5. eiti apgraibomis: Ir ãklins dar man per laukus lyg aklys.
apãklinti.
1. padaryti aklą, nematantį.
2. dvasiškai apakinti: Apaklino. juos piktybės jų.
išãklinti. išvadinti aklu: Išãklino mane, pati akla būdama.
užãklinti.
1. aklinai užtaisyti: Tuoj bulves supylusi, rūsį užãklino. Užãklinti vamzdelį.
2. dvasiškai apakinti: Neapykanta užaklino juos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.