almė́ti, al̃ma (al̃mi), -ė́jo.
1. sunktis pamažu, varvėti, pūliuoti: Iš žaizdos pūliai al̃ma ir al̃ma. Votis al̃ma, sunkiasi pūliai. Žaizda dar neužgijo, vis al̃mi. Jam iš tos kojos kraujas al̃ma ir al̃ma, kas čia ir daryti reiks. Pernai, kai įsidūriau koją, tai almė́jo kelis mėnesius, kol užgijo. | Pro graižtvas sūrimas al̃ma.
2. pamažu sroventi: Kap iš kalno vanduo sunkiasi, tep ravu al̃ma ir al̃ma. Tas upelis niekad neužšąla: žiemą vasarą al̃ma ir al̃ma. Per akmenis upelis skambiai al̃ma.
3. bėgti, garmėti.
išalmė́ti, ìšalma (išal̃mi), -ė́jo. pamažu išsisunkti, išpūliuoti: Išalmė̃s išalmė̃s [pūliai],
ir išgis [kojos skauduliai].
nualmė́ti, nùalma (nual̃mi), -ė́jo. nubėgti būriu: Visi vaikai nualmėjo lapės pažiūrėti.
prialmė́ti, prìalma (prial̃mi), -ė́jo. prisisunkti, pribėgti: Visa bala kraujo prialmėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.