antdaryti

darýti, dãro, dãrė

1. gaminti, dirbti (konkretų objektą): Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro. An marių darė (statė) namą. Šieną grėbiau, glėbius dariaũ. Šiandie darýsim durpes. Pas mano tėvą dãrė sūrį. Žagrele ariau, vagelę dariaũ. Mūsų daržas nedarýtas dar. Lovelę dariau. Pats pušį kirtau, laivužį dariau. Iš žiedelių. padkavėles darė. Vasarą bitės daugiaus motynų daro. Liepynas. žiedais bites penėjęs, saldų medų dãręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs. Šeškas alų darė, žvirblis misą maišė. Lizdą darau. Raukšles darau. Sieksnius dãro (malkas krauna į sieksnius) . Duobę daraĩ, idant ing ją įlįstumbei. Christe, kuris mus žmones ranka darei tava. Girio [je] gimęs, mieste darytas, ant rankų verkia. Jis pats dãrosi ratus, neperka. Žadam darýtis alaus šventėms. | Sviestui nesidarant, reik įdėti adatą. megzti, nerti: Darýt lengviau, nei ardyt. Par sodelį vaikščiojau, pančekėles dariaũ. atsirasti: Birželio mėnesį dãrosi kokios musytės. Kunkalai darosi vandeny. Jis išmanė, iš ko darosi rasa, debesys, lytus.

2. dirbti, darbuotis: Dãrom dãrom, ir jokios naudos nėra, tik iškada darbo. Darbo nedaraũ ir čėso neturiu. Daugiau šneka, bet nieko nedãro. Ką tu čia darai? Jis to nedaro, ko an svieto nėra (visų galų žmogus) . Ne velnią darysi, reiks dirbt. Ketverius metus an traktoriaus dãrė. Anas kriaučium dãro. Tu nemoki darbelių daryti. Tegidãrai tatai, ką tas aklas dãrė. vykdyti, atlikti; ruošti, kelti. Dirbami daiktai, daromi dalykai. Šiandie vakaruškas dãro. Subatvakariais jie šokius dãro. Kad viską išvalgai, tai pagadą daraĩ. Jie žada daryti mainą (kitas kito seserį vesti) . Kam tiems vaikeliams daryti badą (kam alkinti juos) . Darysiu aš tau smertį. Nebijok, aš nieko blogo nedarysiu. – Aš ir daroma nebijau. Vaike, jei nori, daryk prapuolimą (bėk) ! Toks būrelis lytaus šienui nieko nedarys (nekenks) . Tas šuo niekam nieko nedãro (nepiktas) . Neik, nė kelionės nedaryk. Kad jam bus maža pinigų, tad nė žygio nedarys. Jo ir kalba darė didelio įspūdžio klausytojams. Tenedãrai to, tenežada kitam, ko negali padaryti. Arielka sveikiems ligą daro. Vaidą daryti, kerštą daryti. Atakes jis man daro (keršija) . Jei patinka mergelė, daryk greitai vestuves. Su tom savo šnekom ma [n] tik sarmatą dãro. Kaip paseno [šuo],
naudos jokios nebdaro. Mažiukai arba snaudžia, arba, vienas kitą pešiodami, juokus daro. Ten pat buvo ir visų aukščiausias sūdas, kuriame teisybę darė (teisė) . Kuris daro valią tėvo mano, tas įeis į karalystę dangišką. Tarnai mano mylimi, nedarykit man melą. Kad eina per jomarką, jam visi taką daro. Jis nė vienam netiesos nedarė. Galą darau (baigiu) . Turgų darau (kainoju) . Atstokit nuog manę, kurie darėt piktybes. Darbai mūsų pikti žalos nedãro. Palaiminti pakajų dãrą. Šią dieną pergalėjimo atminimą dãrome. Daro valią tėvo mano. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios. Išklausyk mūsų meldimą, kurį tavęspi darome. Tenedãrai jo neprivalumi. Du tiktai daiktu nemidaryk. | Dãrantieji dalyviai (participia activa). Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigėravimo. Kas tau nemalonu, ir kitam nedaryk. Naktys jau šaltos dãrosi. Akyse tamsu dãrosi. Pikta dãrosi, žiūrint į tokį darbą. Kas tau dãros, kad toks išbalęs? Nuo tų grybų man net pikta dãrosi (verčia vemti) . Pati nežinau, kas man darosi. Baisus daiktas, kas dãrėsi per muštynes! Niekas nesidãro – vežimas nė iš vietos! Šienui pašaly nieko nesidarìs, neužlis. | Rodos, ir tėvas numirė, reiktų rėkt, ale ji nieko nesidãro (neliūdi) . veikti, elgtis: Nėr ką darýt, reikia eit. Nebeliko kas jam bedarýt. Tu vis ką nors daraĩ atbulai: ne taip, kaip visas svietas. Nėr kas jam darą. Jis man ant keršto taip dãro. Visi dãro teip, kaip randa užaugdami dãrant. Ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? Nieko nedarýsi – vėlu. Motinyte, kam barei, kad tu pati taip dareĩ. Prieš savo sąžinės nepakajų darydlavo (darydavo) . Atleisk jiemus, jog nežino, ką darą. Ar nedera man, ką noriu, darýt. Dãraime kaip reikia, ne kaip norime. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris. Kaip reik, taip daryk, kito neklausyk. Ką jaunas papratęs, tą senas darysi. Ką dabar darýsi, gyvas į žemę neįlįsi. Ir darýk ką dãrąs vargšas žmogus! Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis. Daryk mandriai, veizėk galo.

3. dėti, skirti: Nemoku rašyti, nemoku skaityti, mane karalium nor daryti. Daro mus vaikais šviesybės. teikti kokią išvaizdą, pavidalą, būklę, versti: Ant mėnesio matyti juodų taškų, kurie daro jį panašų į žmogaus veidą. Už nieką. daro žmogaus darbus ir gyvatą. Dãro juos kurčius. Velinas daro žmones nužemintus. Iš žiemos vėl vasara pradeda darýtis, šalčio to nėra. Iš vaikų darosi piliečiai. Darais tikra kaimos kiaulė, da ir pabalnota.

4. dėtis: Audėja dãros, o austi nemoka. Jis dãrės numirėliu. Ansai, kuris dãrės numirusiu, iž tiesos numirė.

5. rodytis: Man dãros, šiandien bus lietaus. Dãros, aš ten nelabai išsigandau. Dãrėsi, galo nebus visokiem tąsymam. Man tep dãros, kad nėr ko čia juoktis.

6. dėti, rinkti, kaupti: Daraũ pinigus arkliui pirkt. Dabar iš visko – ir iš to pieno dãro pinigus. Mokesčiai išmokėt, tada jau darýsiu tau ką nors nupirkt. Trys auksinai dãro dorelį. | Lietuvių padermės tautą darė kelios giminės.

7. doroti, valyti: Žmonės jau vasarojų dãro. Nei aš dariaũ nigdi cibulių, neiniek. Eik daryt kopūstų.

8. rengti, vilkti: Kam taip šiltai vaiką darái? Darýk vaikus, o tujau išvažiuojam. Drabužiais išeiginiais darė. Jau laikas darytis. Vyrai darosi milo sermėgomis. Kailiais meškų, lūšių darės. dėti luobus knygai, rišti: Jis čia knygas daro.

9. kimšti, dėti: Pjausim kiaulę, darysim vėdarų. Liuobam kelbesus darýti ir į žąsies kaklą. Vaito maišą darýk, darýk kaip vėdarą, o visumet tuščias.

10. raišyti, valyti: Ar dabar žuvis darýsma? Ragana veršiuką papjovė, o podukrė žarnas dãrė. Žuvelę dariau, rankas mazgojau. | Kol niekas grybų nedãro?

11. kastruoti: Vasarą arklį darýti nesveika. Dãrė arklį, ir nudãrė (padvėsė) .

12. dažyti; tepti: Ji gijas daro. Skirpsto žievės sukaištos siūlus geltonai dãro. Milą juodai darýsim. Varnelaitis. juodas nedarytas. Prasta buvo dažyvė, kelnės dãros [sušlapus].

13. gerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), pramesti, baltinti, riebinti, gardinti: Ar dareĩ kruopas? Jei nedareĩ, uždarýk. Kas čia do valgis – nedarýti barščiai. Sriubą ar nedarytą valgysim? O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, iš bėdos pietums nedarýtą pašarą duosim. Kur mūsų nėra, ten veršiai midų geria, o kad mes nueinam, tą pačią putrą nedarytą srebiam.

14. apgauti, sukti, vogti: Ir juos gerai dãro: perniai aviną pavogė, šiemet ratus.

15. dergti, teršti: Kad tu po savim darýtai! Čia ėda, čia dãro.

16. skirti: Kap ėmė darýt [bites],
tai visas nudarė (pragaišino) .

17. verti (langus, duris): Darýk duris, vysiu šunį laukan. Darýk duris, nešaldyk gryčios. Langų nedãro (neatidaro, neuždaro) . Vienąkart jušką dariaũ, tai kad dribau žemėn. Skrynias darýsi, drobes rėžysi. Be reikalo darai kūtės duris, kad vagys išvogė jau arklius. vesti į patalpą neišleistinai: Vasarą mes gyvolius į tvartus dãrom.

18. ištaisyti (šautuvą).
ãlų darýti. rėkauti, triukšmą kelti.
gãlą darýti (darýtis)

1. nerimauti, nekantrauti, triukšmą kelti: Saulė leidžias, jau vakaras, namie tėvas galą daros. Vištos galą daro, kad neduodi grūdų.

2. žudyti: Rėkia it galą daromas.
galùs darýtis labai išgyventi, graužtis: Jis galùs dãrosi.
ganà darýti; . atsilyginti.
ne ką̃ dãrąs geras, nieko sau: Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs.
antdarýti. truputį pagerinti viralą uždaru, prabaltinti, pariebinti: Antdarýti viralą negalėjo gavėnioj nė su parūgoms. Antdaryti kopūstai yr, kad pradaras nepriverda, o kad priverda, vadinas pradaryti kopūstai.
apdarýti.

1. didumą darbų nudirbti, apdoroti: Eik tu mano darbus apdarýk.

2. apdoroti, apvalyti: Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė. Kad apdarýt šienas šiąnedėl! Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme. Su šienu nebe vargas – apsidãrėm. Pati apsdarýk, tada mañ tvarkyk. apgenėti, apipjaustyti: Visus kopūstus apdaraũ. Apdarýk šį ėglį, ir bus geras botkotis. Apdarýk burokų, pamerksma.

3. aprengti, apvilkti: Apdaryk aną, kad nesušaltum. Apdarýk vaikus šiltai – gal susirgti. Įvedė grakščią mergaitę, baltai apdarytą. Pasirodė raitelis, šarvais aukso apdarytas. Nuplyšusį apdaryk, pakeleivingą į namus priimk. Karališkomis drapanomis būtų apdarytas. | Sodas pėroms apdarytas. Maža maža panelė visą svietą apdãro. Apsidãrė kitus drabužius. Apsidarýk storiau, neišvažiuok kaip išplaktas. Lietuvininkai buvo tautiškai apsidãrę. Lig šiol esu pavalgęs ir apsidãręs. Motynėlė gulėjo lovoj apsidariusi. Į kiemą įėjo svečias, juodai apsidaręs. Moteriškės apsidariusios striupkėmis. Plonai buvau apsidaręs. Ir aš apsidarydavau savo teisingumu kaip apsiaustu. aptaisyti; papuošti: Visi kareiviai ginklais apdaryti. | Apdarau auksu ką. Sienas marmuru apdarau. įrišti (knygą): Papuoštos visos [knygos],
puikiai apdarytos.

4. apdažyti: Apdãrė juodai siūlus.
apdarýtinai. Audimą išaudžiau apdarytinai, t. y. kurį reikia dažyti.

5. apdergti, apteršti: Vaikas apdãrė motinai sterblę. Apsidãriusį vaiką apkuopė.

6. apgauti: Vienas neik pirkt, ba apdarỹs. Apdãrė mergą, o dabar neima. | Šiąnakt juos apdãrė (apvogė) , tik sienos paliko.
atidarýti

1. atidirbti, atsilyginti darbu: Kaip darysi, taip būs atdarýta. Metus darysi ir atadarýsi man ažu kumeles. Gerai padarei, tai blogai atdarỹs.

2. padaryti kaip buvę, atitaisyti: Padariau tai padariau, ale kap atdarýt? Jei moki padaryt, tai mokėk ir atdarýt. Žmogui greita pasdaro, tik negreita paskui atsidãro.

3. atverti (duris, langus): Brązgina duris, kad atdarytum. Atidarýkit duris, išvarykit šunis. Atadãraite dureles! Ir guli langu atdarýtu? Žirgeliai pakinkyti, varteliai atdaryti. | Anryt tvartą atidarė, tas šuniukas pabėgo. O paskui atdarė krepšį, sako: „Visi į krepšį“! Klambenkite, ir bus jumus atadaryta. | Sena sula atdãrė vidurius kiaurai. Kas atidarys sąžinę vienai mažai nuodėmei, per tą skylę sprausis ir kitos. Atdãrė Dievas savo daržinę. Atidara burna smirdi. Be kojų, be rankų – vartus atidaro. Durys atsidãrė, ir priėjo šalčio. Jis ima tą grabą atsidãro. Kapšiukas atsidarė ir davė visokių jam valgymų. [Žemė, ] kiaurai atsidarius, prarijo tūkstančius piktadėjų. Atsidarė akys, pamatė savo miestą. Darbo žmonių vaikams plačiai atsidarė mokyklų durys. Kai prisėdau prie šalelės, rodos – dangus atsidãrė.

4. pradėti: Susirinkimą atidarė kolūkio pirmininkas. Kalba atdaryti susirinkimą. prasidėti: Kai kada iš šitų mažųjų debesiokų atsdãro liūtis. Vėl linksmybės ir grožybės dėl jūs atsidarys. įsteigti, pradėti veikimą: Krautuvę atidarė. Atidaryta paroda. Atsidarė dar dvi mokyklos kaime. Spauda atsidãrė [1904 m. ]. suformuoti: Apskelb anie žodžius, bet tu nuomonę atidarai.

5. atšipinti: Britva atdaryta visai nepjauna.
akìs atidarýti padaryti protingą, suprantantį, daug žinantį: Tavo kalba man akis atidãrė. Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti.
ãkys atsidãrė pasidarė protingas, daug žinantis: Jau po čėsu jam atsidãrė ãkys. Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą.
bùrną atidarýti

1. kalbėti: Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti.

2. bjauriai, daug kalbėti, plepėti: Kad atadãrė bùrną, net baisu klausyt. Neatidariau burnos, nesiskundžiau.
kišẽnę atidarýti turėti išlaidų: Akių neatidarei – atidarysi kišenę.
nasrùs atidarýti kalbėti: Atdarysiu nasrus mano prilyginimuose.
šìrdį atidarýti tapti atviram: Tau tik vienai nebijau savo širdies atadaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti. Ne kožnam žmogui teatidaryk širdį tavo, bet išmintingam.
įdarýti.

1. padaryti, padirbti, įdėti: Paties viskas. įdarýta. Paveikslai rėmuose įdarýti. | Jau man durniaus neindarýsit.

2. pasidaryti, tapti: Diena graži įsidãrė. Dabar viskas kitap insidãrė.

3. sutaisyti, sudėti: Koks jos kraitis įdarýtas!

4. aprengti, išpuošti: Jų vaikai visi įdarýti. Kad įsirėdė, kad įsidãrė – negali nė pažint. Atėjo jo merga labai gražiai įsidãrius. išdailinti: Vienas mūras buvo tep puikiai indarýtas. Ot gražiai indãrė langines.

5. pridėti, įkimšti: Įdarýti į vėdarą minklę. Aš turiu vieną stiklą, įdarýtą mėsos. Antiena įdarýta. Mėsą galima įdaryti, t. y. į gaminio vidų pridėti paruoštos daržovių, grybų, kepenų ar kitokios masės.
6) įmarinuoti: Į rūgpyvę įdaryti agurkaičiai pelėti pradeda. Ji dar spėja vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti. Įdarýta žuvis.

7. išsidažyti, nusitepti: Kalvėj ir abrūsai suodžiais indarýta. Smalon ranką indariaũ vakar. Jūs čebatus indarýsit. Įsidariaũ marškinių rankovę. Vaikščioja visas įsidãręs, nė nenusiprausia. Insidaraũ ir nosį, ir burną tuom didžiuliu šaukštu. Ot sutra boba: ana labai insidãrius. Insidariaũ rankeles in geltonus linelius.
išdarýti.

1. padirbti: Išdãrė mažesnius metrikus. Kaune yra išdarytų (pastatytų) baisių namų. Išsidãrė popierius (dokumentus) . paruošti: Liepė išdarýt pietus. Tų vaistų išsidarýkit, smoką duoda gerą.

2. padaryti, atlikti, nuveikti: Užsimojo labai plačiai, o dabar nieko neišdaro. Tu tę vienas nieko neišdarysi! Palauk, ne tiek aš tau dar išdarysiu! Vytautas užmiršęs nedorybes, sau išdarytas. | Tegu pyksta – nieko neišdarỹs! Nieko neišdarysi, reiks duot. erzinančiai elgtis, išdykauti: Susiėję ko jie neišdãro!

3. išauginti, pataisyti, atkutinti: Žalia žolė tai greitai išdaro arklį. Nedidelis buvo, ale kad išsidãrė arkliukas! Jis pirma buvo apkiautęs, dabar jau išsidãrė. | Iš dirvonų išsidarė gera žemė. Graži diena išsidãrė. Išsidãrė kap šuva po metų.

4. išvilkti, išrengti: Kratant aną buvo plikai išdãrę. Kazimieras buvo išsidãręs po marškinių. Ant pliku suolu ar žeme neišsidaręs gulėjo.

5. išpuošti, ištaisyti: Kad išdãrė, net miela pažiūrėti. Jonas kad išsidãrė, tai nė pažint negalima.

6. išvalyti, išraišyti: Žarnas išdarýk. Išdarýtas lydys, gali kept. Ir vištą reikia mokėt išdaryt. Pirštas tvinksta, nežinau, kaip ir kiaulė reiks išdaryt. Gavau grybų, tai, jei turi laiko, maž išdarysi?. Pasiskerdėm peniukšlą, išsidariaũ žarnas ir susidėjau dešrų.

7. iškastruoti: Drigantuką išdariáu. Pakviesk žmogų, tegu išdarỹs paršus. Visus gėriukus reikia išdarýt, tik vieną palikt veislei. Ateik avinukus išdarýti.

8. išdažyti, ištepti: Kad vakar girioj išdariaũ žiponą, kad baisus pažiūrėti!. Kur tu tep visus kelnių galus purvynu išsidarei? Vaikeli tu baltasai, kurgi tu visas šitep išsidareĩ?

9. išgadinti, išniokoti: Kiaulė bulbas išdãrė. Kumelė jau darže, jau bus kopūstus išdãriusi. Kiaulės avižas išdarė. Kad išdãrė mano pievą arkliais! išplūsti: Dėdė piemenis kad išdãrė, tai išdãrė!

10. išskirti, iškelti: Ant kolionijų išdãrė.
garánkštes išdarýti gerai prisivalgyti, prisikirsti: Nu, jau dar išdarýsim garánkštes!
nudarýti

1. padaryti, padirbti: Su juo kas rytas, kas vakaras tarės, kas bus šiandien darytina ir kas jau yra nudaryta. Kas nudaro tą midų – tai gardus. nusimegzti: Pančekas storas nusidariaũ.

2. prastai padaryti: Jau tu visai nudareĩ. Visai nuo koto (prastai) nudareĩ tais klumpes.

3. pasielgti: Kaži kap nudarỹs – gal parduos.

4. pasirodyti: Jam nusidãrė, kad sakė.

5. nuvalyti, nudoroti: Nudãrėm jau visą vasarojų. Ar jau daržus nudãrėt? Palikau stalą nenudarýtą, tai katės perdien ir laipioja. Jiemus kelią viešą praskint ir gražiai nudaryt. nugenėti: Dar šiandien visų burokų gal nenudarýsim. Šita vyšnia jau nurinkta, nudarýta.

6. nurengti, nuvilkti: Drabužius nudaryk nuo žmogaus. Vaikas nori eiti gulti, nudarýk. Dėl ko tu nenusidãręs atgulei į lovą? Reikia, nusidarius drapanas, bristi. nudengti, nuvožti: Staiga įėjęs kūtėn, nudaryk žvakę, ir pamatysi laumę. nusigiedrinti: Nusigaidro, nusidaro.

7. nuvalyti, nuraišyti: Nudãrė visas didesniąsias žuvis.

8. prastai iškastruoti: Tokį puikų kuilį nudãrė, dabar gaunam ėsti smirdančią kuilėną.

9. nudažyti: Dažyvėse nudaryk gijas. Ar jau nudareĩ kiaušinius? Nudariaũ milelį, tai kai pirktinis. Man apsiavimas nudãrė kojas. Aš gijas, vilnas, milą greitai o pigiai nudarau. Vynas žolėmis nudarýtas. Gražią savo šlovę kaip suodimis nudãrė. Dariáu juodai, nusidãrė pilkai.

10. nubaltinti, nuriebinti, pagardinti: Valgį taukais nudarýti, uždaryti. Valgis jo kasdien tikt menks ir menk nudarýtas.

11. sugadinti, pragaišinti: Žąsys visą miežių lauką nudarė.

12. nusidergti: Nubėgo nusidarýt.

13. nuverti: Nenudarýkiat rankos, duris bedarinėdami. Patrauk pirštą nu durių, galiu nudarýti. Nusidarė pirštus su durimis.
padarýti

1. padirbti, pagaminti (konkretų objektą): Reikia kultuvė padarýti. Padarysiu vaikams sūpynę. Padarýk avimi kratinio. Padãrė sūrį kap kelmą. Galėsime daugiau sviesto padarýti. Aš jau pusryčius padariaũ, eikit valgyti. Padarýk ką nors valgyt. Gerai naminis audeklėlis, ale kad sunku padarýt. Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro. Padarė alutį iš miežio grūdo. Tai mes. padarytum liepos suolelį. Padarė jai visus rūbus saulės. Žmogus padarė skylę per lubas. Namai pastatyti, padaryti. Ir jūs karalyston, jumus padarytona, kitaip neįtilpsite, tiektai per vargus. O pirm Adomą rojuj padarė. [Sėkla] užaugus padarė vaisių. Ar daržo turit kiek pasidãrę? Reikia pasidarýt tabako žiemai. Jau viską galiu dirbti, tik duonos negaliu pasidarýti. Pasidariaũ rūgšties barščiam. Žiburį pasidaryti. Pasdarýsiu ratus. Padarykis akmenio peilius. Paskui jie iš to tuščiojo girios pleciaus pasidarė dirvą. atsirasti: Kur žemė išpyna, ten pasidaro versmė. Kaip pasaulis galėjęs pasidaryti iš nieko? Karalaitei pamojus, pasidarė tiltas, ir jis perėjo. Ižg daugio akmenų. padarosi kalnas aukštas. Kala be kaltelio, kerta be kirvelio – tiltas pasidaro. Skylė ir nedaroma pasidaro. išmegzti, nunerti: Vieną virbalą padariaũ. Be virbalelių nemožna pančekelių padarýti. Tegu pats pasdãro [kojines]. Pasdariaũ pirštines an žiemos.

2. įvykdyti, atlikti, suorganizuoti (dalyką, reikalą, darbą): Jis man sarmatą padãrė. Padarýk man tą loską. Palūkėk, aš tau padarýsiu gyvenimą (kad gera būtų gyventi) . Audekle padãrė ožką (klaidą) . Poilsį padarýt prašo. Šiandie padarýsim [rugių pjovimo] baigtuves. Kiek nūnai kelio padareĩ (sukeliavai) ? Mergai vaiką padãrė. Palauk, aš tau padarýsiu (atkeršysiu) ! Jis padarė įstangą ir atliko darbą. Nepadaryk man apgaulės. Ans padarys tau vylį: parodys, o neduos. Nekoks lietus – tik rasą padarė (truputį palijo) . Lytus badą padarė. Džiaugėsi man tokį netikėtą džiaugsmą padaręs. Padarėm dar vieną kelionę kartu dangum apie saulę žvaigždėtu ratu. Dėlei tuščios baimės padarei niekus. Ei tu padarei močiutei gailestėlį, ei tu padarei tėveliui rūpestėlį. Kam didelę baimę padarýti. Maž padarýsime (išgersime) po vienai. Karalius pašaukė senatas padaryt dekretą. Žinią padarau. Pažįstamą padaryk man kelį, kuriu vaikščiosiu. Aš padarysiu atilsį jumus. | Padaromasis (reiškiantis darymą) veiksmažodis. Kad padãromai nėr, nepadarýsi. Gerai padarýsi – sau rasi, blogai padarýsi – sau rasi. Vienas turgaus nepadarysi. Jeigu nenori padaryti žmonėms juoko, būk tuo, kuo gimei. Ką boba padarỹs, tą ir velnias nepadarỹs. Lengva pasakyti, sunku padaryti. Kaip tarė, taip padarė. Padarysiu, kad nė lapė nelos. Ką gali padaryt šiandien, neatidėk ant rytojaus. Padarė tai padarė: šuva kumelį, o kumelys vaiką! Gražiomis kalbomis darbo nepadarysi.
padarýtinai. Ką idant padarytinai (tikrai) apturėti galėtų. Tokia pasidãrė nelaimė – karvė krito. Su tuo vaiku tik bėdos pasidariaũ. Ale pasidaręs stebuklas – ugnis užgesusi. Ką pirštam pasidareĩ? Kas tau pasidãrė, kad toks išbalęs? Pasidãrė tamsu. Bėda pasidãrė. Per tą jomarką pasidãrė baisi košė (susigrūdimas) . Daug liesesnis pienas pasidãrė. Kai prašvinta, tuoj diena pasidãro. Pirtį pasidãrėm (pasikūrėme), išsimaudėm. Pirty man negera buvo pasidarę. O kap šalta pasidãrė! Šituos vargus ir jūs galit sau lengvus pasidaryti. Garbę pasidaryti. Tuomi sau dvigubą naudą jie pasidarė. O kiek ten mažų vagysčių pasidaro, kas gal suskaityti. Jam nuobodu pasidarė. Iš to man liga pasidãrė. Pasidarė kruvina karė. Jis iš didžio turto nieko nepasidãro. Baltrau, žiūrėk, kas mano meitėliams pasidarė! Kaip pasakė, taip ir pasidarė. Pagidarykis teipag tu kaip nekaltas paukštelis. pasielgti: Ką tu padarysi: dirbt visur reik. Padarai su manim kai turkas (barbariškai) .

3. paversti, paskirti, uždėti: Tėvas jį žmogum padãrė (išleido į mokslus) . Gali padaryti ubagu visam amžiui. Kurpium tėvui jo nepavyko padaryti. Padaryk mane mokytą ir išmintingą, aš tave turtingą padarysiu. Lygius juos mums padarei. Filistinai juos pamušė ir padarė vergais savo. Ir padarė mus visus tobulus. Kurtinius padarė girdinčius ir nebylius kalbančius. Mes tą dukterį padarysim gyvą. Ir padarei mane karaliumi vietoj jo. Padarau, pastatau ką per vyresnį už kitus. Dievas gi mano visagalįs padãrai jumus jį malonum. Ir kvailą žmogų nelaimė gudrų padaro. Ir juodą darbą pinigas padaro baltu. Iš velnio vargamistros (vargonininko) nepadarysi. Moma pasdãrė egle. Jūs šitai mokslus einat, žmonėmis pasidarot. Gentim pasidaryti. Benešant i gaidys į aviną pasidãro.

4. pasirodyti: Man pasidãrė, kad šuva, o čia vilko būta.

5. sudėti, sutaisyti, sudaryti: Vienas valakas padãro tris gryčias. Padariaũ dvi tūkstančias. Nėr iš ko pinigų padaryt. Rudenį septynis šimtus už sodą padarė. Septynios dienos padãro nedėlę. Ketu aš savo ūkį, daugiausiai iš pievų pasidarantį, parduoti. Nenuvažiavom į turgų, būtum gal pinigo pasidãrę. Pilnos akys ašarų pasidarė.
gãlą pasidarýti nusižudyti: Kad ne ji, Monika seniai būtų sau galą pasidariusi. Vargšas norėjo net sau galą pasidaryti.
kõšės padarýti sukelti sąmyšį, netvarką: Parvažiavęs brolis kõšės padarỹs.
pir̃tį padarýti duoti į kailį, primušti: Padarýsiu aš tau pir̃tį!
pérdaryti.

1. perkeisti, kitokiu padaryti: Pérdaryk iš naujo tais duris. Turės eilutę antrusyk pérdaryt (persiūti) . Kalavijus savo perdarys į noragus ir ragotines į pjautuvus. | Jaunus greitai pérdaro. Jis nori pačią ant savo pérdaryt. Didė yr galybė, jog žmogų perdaryt ir atgimdyt gali.

2. perrengti, pervilkti: Pérdariau lovą, ligono gulėtą, ir suguldžiau vaikūkščius. Pársidaryk kitais drabužiais. Jos. persidariusios į baltus drabužius.

3. perdažyti: Negražiai gijos nusidarė, reiks párdaryt.

4. perskirti, pertverti: .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antdaryti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>darýti, </b>dãro, dãrė<br/>1. <span class="explanation">gaminti, dirbti (konkretų objektą): </span> Tas senis viską – ir ratus, ir kubilus dãro. An marių darė <span class="explanation"> (statė) </span> namą. Šieną grėbiau, glėbius dariaũ. Šiandie darýsim durpes. Pas mano tėvą dãrė sūrį. Žagrele ariau, vagelę dariaũ. Mūsų daržas nedarýtas dar. Lovelę dariau. Pats pušį kirtau, laivužį dariau. Iš žiedelių. padkavėles darė. Vasarą bitės daugiaus motynų daro. Liepynas. žiedais bites penėjęs, saldų medų dãręs, ligas visas lietuvių su prakaitu varęs. Šeškas alų darė, žvirblis misą maišė. Lizdą darau. Raukšles darau. Sieksnius dãro <span class="explanation"> (malkas krauna į sieksnius) </span>. Duobę daraĩ, idant ing ją įlįstumbei. Christe, kuris mus žmones ranka darei tava. Girio [je] gimęs, mieste darytas, ant rankų verkia. Jis pats dãrosi ratus, neperka. Žadam darýtis alaus šventėms. \| Sviestui nesidarant, reik įdėti adatą. <span class="explanation">megzti, nerti: </span> Darýt lengviau, nei ardyt. Par sodelį vaikščiojau, pančekėles dariaũ. <span class="explanation">atsirasti: </span> </span> Birželio mėnesį dãrosi kokios musytės. Kunkalai darosi vandeny. Jis išmanė, iš ko darosi rasa, debesys, lytus. <br/>2. <span class="explanation">dirbti, darbuotis: </span> Dãrom dãrom, ir jokios naudos nėra, tik iškada darbo. Darbo nedaraũ ir čėso neturiu. Daugiau šneka, bet nieko nedãro. Ką tu čia darai? Jis to nedaro, ko an svieto nėra <span class="explanation"> (visų galų žmogus) </span>. Ne velnią darysi, reiks dirbt. Ketverius metus an traktoriaus dãrė. Anas kriaučium dãro. Tu nemoki darbelių daryti. Tegidãrai tatai, ką tas aklas dãrė. <span class="explanation">vykdyti, atlikti; ruošti</span>, <span class="explanation">kelti</span>. Dirbami daiktai, daromi dalykai. Šiandie vakaruškas dãro. Subatvakariais jie šokius dãro. Kad viską išvalgai, tai pagadą daraĩ. Jie žada daryti mainą <span class="explanation"> (kitas kito seserį vesti) </span>. Kam tiems vaikeliams daryti badą <span class="explanation"> (kam alkinti juos) </span>. Darysiu aš tau smertį. Nebijok, aš nieko blogo nedarysiu. – Aš ir daroma nebijau. Vaike, jei nori, daryk prapuolimą <span class="explanation"> (bėk) </span> ! Toks būrelis lytaus šienui nieko nedarys <span class="explanation"> (nekenks) </span>. Tas šuo niekam nieko nedãro <span class="explanation"> (nepiktas) </span>. Neik, nė kelionės nedaryk. Kad jam bus maža pinigų, tad nė žygio nedarys. Jo ir kalba darė didelio įspūdžio klausytojams. Tenedãrai to, tenežada kitam, ko negali padaryti. Arielka sveikiems ligą daro. Vaidą daryti, kerštą daryti. Atakes jis man daro <span class="explanation"> (keršija) </span>. Jei patinka mergelė, daryk greitai vestuves. Su tom savo šnekom ma [n] tik sarmatą dãro. Kaip paseno [šuo], naudos jokios nebdaro. Mažiukai arba snaudžia, arba, vienas kitą pešiodami, juokus daro. Ten pat buvo ir visų aukščiausias sūdas, kuriame teisybę darė <span class="explanation"> (teisė) </span>. Kuris daro valią tėvo mano, tas įeis į karalystę dangišką. Tarnai mano mylimi, nedarykit man melą. Kad eina per jomarką, jam visi taką daro. Jis nė vienam netiesos nedarė. Galą darau <span class="explanation"> (baigiu) </span>. Turgų darau <span class="explanation"> (kainoju) </span>. Atstokit nuog manę, kurie darėt piktybes. Darbai mūsų pikti žalos nedãro. Palaiminti pakajų dãrą. Šią dieną pergalėjimo atminimą dãrome. Daro valią tėvo mano. Kas daro nuodžią, yra vergu nuodžios. Išklausyk mūsų meldimą, kurį tavęspi darome. Tenedãrai jo neprivalumi. Du tiktai daiktu nemidaryk. \| Dãrantieji dalyviai (participia activa). Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigėravimo. Kas tau nemalonu, ir kitam nedaryk. Naktys jau šaltos dãrosi. Akyse tamsu dãrosi. Pikta dãrosi, žiūrint į tokį darbą. Kas tau dãros, kad toks išbalęs? Nuo tų grybų man net pikta dãrosi <span class="explanation"> (verčia vemti) </span>. Pati nežinau, kas man darosi. Baisus daiktas, kas dãrėsi per muštynes! Niekas nesidãro – vežimas nė iš vietos! Šienui pašaly nieko nesidarìs, neužlis. \| Rodos, ir tėvas numirė, reiktų rėkt, ale ji nieko nesidãro <span class="explanation"> (neliūdi) </span>. <span class="explanation">veikti, elgtis: </span> Nėr ką darýt, reikia eit. Nebeliko kas jam bedarýt. Tu vis ką nors daraĩ atbulai: ne taip, kaip visas svietas. Nėr kas jam darą. Jis man ant keršto taip dãro. Visi dãro teip, kaip randa užaugdami dãrant. Ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? Nieko nedarýsi – vėlu. Motinyte, kam barei, kad tu pati taip dareĩ. Prieš savo sąžinės nepakajų darydlavo <span class="explanation"> (darydavo) </span>. Atleisk jiemus, jog nežino, ką darą. Ar nedera man, ką noriu, darýt. Dãraime kaip reikia, ne kaip norime. Taip turi daryt, kai regis, ne kai noris. Kaip reik, taip daryk, kito neklausyk. Ką jaunas papratęs, tą senas darysi. Ką dabar darýsi, gyvas į žemę neįlįsi. Ir darýk ką dãrąs vargšas žmogus! Daryk ką darydamas, žiūrėk, kaip galas išeis. Daryk mandriai, veizėk galo. <br/>3. <span class="explanation">dėti, skirti: </span> Nemoku rašyti, nemoku skaityti, mane karalium nor daryti. Daro mus vaikais šviesybės. <span class="explanation">teikti kokią išvaizdą, pavidalą, būklę, versti: </span> Ant mėnesio matyti juodų taškų, kurie daro jį panašų į žmogaus veidą. Už nieką. daro žmogaus darbus ir gyvatą. Dãro juos kurčius. Velinas daro žmones nužemintus. Iš žiemos vėl vasara pradeda darýtis, šalčio to nėra. Iš vaikų darosi piliečiai. Darais tikra kaimos kiaulė, da ir pabalnota. <br/>4. <span class="explanation">dėtis: </span> Audėja dãros, o austi nemoka. Jis dãrės numirėliu. Ansai, kuris dãrės numirusiu, iž tiesos numirė. <br/>5. <span class="explanation">rodytis: </span> Man dãros, šiandien bus lietaus. Dãros, aš ten nelabai išsigandau. Dãrėsi, galo nebus visokiem tąsymam. Man tep dãros, kad nėr ko čia juoktis. <br/>6. <span class="explanation">dėti, rinkti, kaupti: </span> Daraũ pinigus arkliui pirkt. Dabar iš visko – ir iš to pieno dãro pinigus. Mokesčiai išmokėt, tada jau darýsiu tau ką nors nupirkt. Trys auksinai dãro dorelį. \| Lietuvių padermės tautą darė kelios giminės. <br/>7. <span class="explanation">doroti, valyti: </span> Žmonės jau vasarojų dãro. Nei aš dariaũ nigdi cibulių, neiniek. Eik daryt kopūstų. <br/>8. <span class="explanation">rengti, vilkti: </span> Kam taip šiltai vaiką darái? Darýk vaikus, o tujau išvažiuojam. Drabužiais išeiginiais darė. Jau laikas darytis. Vyrai darosi milo sermėgomis. Kailiais meškų, lūšių darės. <span class="explanation">dėti luobus knygai, rišti: </span> Jis čia knygas daro. <br/>9. <span class="explanation">kimšti, dėti: </span> Pjausim kiaulę, darysim vėdarų. Liuobam kelbesus darýti ir į žąsies kaklą. Vaito maišą darýk, darýk kaip vėdarą, o visumet tuščias. <br/>10. <span class="explanation">raišyti, valyti: </span> Ar dabar žuvis darýsma? Ragana veršiuką papjovė, o podukrė žarnas dãrė. Žuvelę dariau, rankas mazgojau. \| Kol niekas grybų nedãro? <br/>11. <span class="explanation">kastruoti: </span> Vasarą arklį darýti nesveika. Dãrė arklį, ir nudãrė <span class="explanation"> (padvėsė) </span>. <br/>12. <span class="explanation">dažyti; tepti: </span> Ji gijas daro. Skirpsto žievės sukaištos siūlus geltonai dãro. Milą juodai darýsim. Varnelaitis. juodas nedarytas. Prasta buvo dažyvė, kelnės dãros [sušlapus]. <br/>13. <span class="explanation">gerinti valgį uždaru (pienu, riebalais), pramesti, baltinti, riebinti, gardinti: </span> Ar dareĩ kruopas? Jei nedareĩ, uždarýk. Kas čia do valgis – nedarýti barščiai. Sriubą ar nedarytą valgysim? O galvijams vargstantiems, neturėdami pradų, iš bėdos pietums nedarýtą pašarą duosim. Kur mūsų nėra, ten veršiai midų geria, o kad mes nueinam, tą pačią putrą nedarytą srebiam. <br/>14. <span class="explanation">apgauti</span>, <span class="explanation">sukti, vogti: </span> Ir juos gerai dãro: perniai aviną pavogė, šiemet ratus. <br/>15. <span class="explanation">dergti, teršti: </span> Kad tu po savim darýtai! Čia ėda, čia dãro. <br/>16. <span class="explanation">skirti: </span> Kap ėmė darýt [bites], tai visas nudarė <span class="explanation"> (pragaišino) </span>. <br/>17. <span class="explanation">verti (langus, duris): </span> Darýk duris, vysiu šunį laukan. Darýk duris, nešaldyk gryčios. Langų nedãro <span class="explanation"> (neatidaro, neuždaro) </span>. Vienąkart jušką dariaũ, tai kad dribau žemėn. Skrynias darýsi, drobes rėžysi. Be reikalo darai kūtės duris, kad vagys išvogė jau arklius. <span class="explanation">vesti į patalpą neišleistinai: </span> Vasarą mes gyvolius į tvartus dãrom. <br/>18. <span class="explanation">ištaisyti (šautuvą). </span> <br/><b> ãlų darýti</b>. <span class="explanation">rėkauti, triukšmą kelti. </span> <br/><b>gãlą darýti (darýtis) </b><br/>1. <span class="explanation">nerimauti, nekantrauti, triukšmą kelti: </span> Saulė leidžias, jau vakaras, namie tėvas galą daros. Vištos galą daro, kad neduodi grūdų. <br/>2. <span class="explanation">žudyti: </span> Rėkia it galą daromas. <br/><b>galùs darýtis</b> <span class="explanation">labai išgyventi, graužtis: </span> Jis galùs dãrosi. <br/><b>ganà darýti; </b>. <span class="explanation">atsilyginti. </span> <br/><b>ne ką̃ dãrąs</b> <span class="explanation">geras, nieko sau: </span> Liežuvėlis ne ką darąs, tik žmogus niekam tikęs. <br/><b>antdarýti</b>. <span class="explanation">truputį pagerinti viralą uždaru, prabaltinti, pariebinti: </span> Antdarýti viralą negalėjo gavėnioj nė su parūgoms. Antdaryti kopūstai yr, kad pradaras nepriverda, o kad priverda, vadinas pradaryti kopūstai. <br/><b>apdarýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">didumą darbų nudirbti, apdoroti: </span> Eik tu mano darbus apdarýk. <br/>2. <span class="explanation">apdoroti, apvalyti: </span> Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė. Kad apdarýt šienas šiąnedėl! Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme. Su šienu nebe vargas – apsidãrėm. Pati apsdarýk, tada mañ tvarkyk. <span class="explanation">apgenėti, apipjaustyti: </span> Visus kopūstus apdaraũ. Apdarýk šį ėglį, ir bus geras botkotis. Apdarýk burokų, pamerksma. <br/>3. <span class="explanation">aprengti, apvilkti: </span> Apdaryk aną, kad nesušaltum. Apdarýk vaikus šiltai – gal susirgti. Įvedė grakščią mergaitę, baltai apdarytą. Pasirodė raitelis, šarvais aukso apdarytas. Nuplyšusį apdaryk, pakeleivingą į namus priimk. Karališkomis drapanomis būtų apdarytas. \| Sodas pėroms apdarytas. Maža maža panelė visą svietą apdãro. Apsidãrė kitus drabužius. Apsidarýk storiau, neišvažiuok kaip išplaktas. Lietuvininkai buvo tautiškai apsidãrę. Lig šiol esu pavalgęs ir apsidãręs. Motynėlė gulėjo lovoj apsidariusi. Į kiemą įėjo svečias, juodai apsidaręs. Moteriškės apsidariusios striupkėmis. Plonai buvau apsidaręs. Ir aš apsidarydavau savo teisingumu kaip apsiaustu. <span class="explanation">aptaisyti; papuošti: </span> Visi kareiviai ginklais apdaryti. \| Apdarau auksu ką. Sienas marmuru apdarau. <span class="explanation">įrišti (knygą): </span> Papuoštos visos [knygos], puikiai apdarytos. <br/>4. <span class="explanation">apdažyti: </span> Apdãrė juodai siūlus. <br/><b>apdarýti</b>nai. Audimą išaudžiau apdarytinai, t. y. kurį reikia dažyti. <br/>5. <span class="explanation">apdergti, apteršti: </span> Vaikas apdãrė motinai sterblę. Apsidãriusį vaiką apkuopė. <br/>6. <span class="explanation">apgauti</span>: Vienas neik pirkt, ba apdarỹs. Apdãrė mergą, o dabar neima. \| Šiąnakt juos apdãrė <span class="explanation"> (apvogė) </span>, tik sienos paliko. <br/><b>atidarýti</b><br/>1. <span class="explanation">atidirbti, atsilyginti darbu: </span> Kaip darysi, taip būs atdarýta. Metus darysi ir atadarýsi man ažu kumeles. Gerai padarei, tai blogai atdarỹs. <br/>2. <span class="explanation">padaryti kaip buvę, atitaisyti: </span> Padariau tai padariau, ale kap atdarýt? Jei moki padaryt, tai mokėk ir atdarýt. Žmogui greita pasdaro, tik negreita paskui atsidãro. <br/>3. <span class="explanation">atverti (duris, langus</span>): Brązgina duris, kad atdarytum. Atidarýkit duris, išvarykit šunis. Atadãraite dureles! Ir guli langu atdarýtu? Žirgeliai pakinkyti, varteliai atdaryti. \| Anryt tvartą atidarė, tas šuniukas pabėgo. O paskui atdarė krepšį, sako: „Visi į krepšį“! Klambenkite, ir bus jumus atadaryta. \| Sena sula atdãrė vidurius kiaurai. Kas atidarys sąžinę vienai mažai nuodėmei, per tą skylę sprausis ir kitos. Atdãrė Dievas savo daržinę. Atidara burna smirdi. Be kojų, be rankų – vartus atidaro. Durys atsidãrė, ir priėjo šalčio. Jis ima tą grabą atsidãro. Kapšiukas atsidarė ir davė visokių jam valgymų. [Žemė, ] kiaurai atsidarius, prarijo tūkstančius piktadėjų. Atsidarė akys, pamatė savo miestą. Darbo žmonių vaikams plačiai atsidarė mokyklų durys. Kai prisėdau prie šalelės, rodos – dangus atsidãrė. <br/>4. <span class="explanation">pradėti: </span> Susirinkimą atidarė kolūkio pirmininkas. Kalba atdaryti susirinkimą. <span class="explanation">prasidėti: </span> Kai kada iš šitų mažųjų debesiokų atsdãro liūtis. Vėl linksmybės ir grožybės dėl jūs atsidarys. <span class="explanation">įsteigti, pradėti veikimą: </span> Krautuvę atidarė. Atidaryta paroda. Atsidarė dar dvi mokyklos kaime. Spauda atsidãrė [1904 m. ]. <span class="explanation">suformuoti: </span> Apskelb anie žodžius, bet tu nuomonę atidarai. <br/>5. <span class="explanation">atšipinti: </span> Britva atdaryta visai nepjauna. <br/><b> akìs atidarýti</b> <span class="explanation">padaryti protingą, suprantantį, daug žinantį: </span> Tavo kalba man akis atidãrė. Jam jau akys atidarytos – moka skaityti, rašyti. <br/><b>ãkys atsidãrė</b> <span class="explanation">pasidarė protingas, daug žinantis: </span> Jau po čėsu jam atsidãrė ãkys. Nenumirsite suvalgę, bet atsidarys jums akys, it dievai būsite žinantys gerą ir piktą. <br/><b>bùrną atidarýti</b><br/>1. <span class="explanation">kalbėti: </span> </span> Koks tas vyras, tas Adomas kvailas! Burnos nemoka atidaryti. <br/>2. <span class="explanation">bjauriai, daug kalbėti, plepėti: </span> Kad atadãrė bùrną, net baisu klausyt. Neatidariau burnos, nesiskundžiau. <br/><b>kišẽnę atidarýti</b> <span class="explanation">turėti išlaidų: </span> Akių neatidarei – atidarysi kišenę. <br/><b>nasrùs atidarýti</b> <span class="explanation">kalbėti: </span> </span> Atdarysiu nasrus mano prilyginimuose. <br/><b>šìrdį atidarýti</b> <span class="explanation">tapti atviram: </span> Tau tik vienai nebijau savo širdies atadaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti. Ne kožnam žmogui teatidaryk širdį tavo, bet išmintingam. <br/><b>įdarýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti, padirbti, įdėti: </span> Paties viskas. įdarýta. Paveikslai rėmuose įdarýti. \| Jau man durniaus neindarýsit. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti, tapti: </span> Diena graži įsidãrė. Dabar viskas kitap insidãrė. <br/>3. <span class="explanation">sutaisyti, sudėti: </span> Koks jos kraitis įdarýtas! <br/>4. <span class="explanation">aprengti, išpuošti: </span> Jų vaikai visi įdarýti. Kad įsirėdė, kad įsidãrė – negali nė pažint. Atėjo jo merga labai gražiai įsidãrius. <span class="explanation">išdailinti: </span> Vienas mūras buvo tep puikiai indarýtas. Ot gražiai indãrė langines. <br/>5. <span class="explanation">pridėti, įkimšti: </span> Įdarýti į vėdarą minklę. Aš turiu vieną stiklą, įdarýtą mėsos. Antiena įdarýta. Mėsą galima įdaryti, t. y. į gaminio vidų pridėti paruoštos daržovių, grybų, kepenų ar kitokios masės. <br/>6) <span class="explanation">įmarinuoti: </span> Į rūgpyvę įdaryti agurkaičiai pelėti pradeda. Ji dar spėja vaisių bei uogų įvirinti ir grybų įdaryti. Įdarýta žuvis. <br/>7. <span class="explanation">išsidažyti, nusitepti: </span> Kalvėj ir abrūsai suodžiais indarýta. Smalon ranką indariaũ vakar. Jūs čebatus indarýsit. Įsidariaũ marškinių rankovę. Vaikščioja visas įsidãręs, nė nenusiprausia. Insidaraũ ir nosį, ir burną tuom didžiuliu šaukštu. Ot sutra boba: ana labai insidãrius. Insidariaũ rankeles in geltonus linelius. <br/><b>išdarýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padirbti: </span> Išdãrė mažesnius metrikus. Kaune yra išdarytų <span class="explanation"> (pastatytų) </span> baisių namų. Išsidãrė popierius <span class="explanation"> (dokumentus) </span>. <span class="explanation">paruošti: </span> Liepė išdarýt pietus. Tų vaistų išsidarýkit, smoką duoda gerą. <br/>2. <span class="explanation">padaryti, atlikti, nuveikti: </span> Užsimojo labai plačiai, o dabar nieko neišdaro. Tu tę vienas nieko neišdarysi! Palauk, ne tiek aš tau dar išdarysiu! Vytautas užmiršęs nedorybes, sau išdarytas. \| Tegu pyksta – nieko neišdarỹs! Nieko neišdarysi, reiks duot. <span class="explanation">erzinančiai elgtis, išdykauti: </span> Susiėję ko jie neišdãro! <br/>3. <span class="explanation">išauginti, pataisyti, atkutinti: </span> Žalia žolė tai greitai išdaro arklį. Nedidelis buvo, ale kad išsidãrė arkliukas! Jis pirma buvo apkiautęs, dabar jau išsidãrė. \| Iš dirvonų išsidarė gera žemė. Graži diena išsidãrė. Išsidãrė kap šuva po metų. <br/>4. <span class="explanation">išvilkti, išrengti: </span> Kratant aną buvo plikai išdãrę. Kazimieras buvo išsidãręs po marškinių. Ant pliku suolu ar žeme neišsidaręs gulėjo. <br/>5. <span class="explanation">išpuošti</span>, <span class="explanation">ištaisyti: </span> Kad išdãrė, net miela pažiūrėti. Jonas kad išsidãrė, tai nė pažint negalima. <br/>6. <span class="explanation">išvalyti, išraišyti: </span> Žarnas išdarýk. Išdarýtas lydys, gali kept. Ir vištą reikia mokėt išdaryt. Pirštas tvinksta, nežinau, kaip ir kiaulė reiks išdaryt. Gavau grybų, tai, jei turi laiko, maž išdarysi?. Pasiskerdėm peniukšlą, išsidariaũ žarnas ir susidėjau dešrų. <br/>7. <span class="explanation">iškastruoti: </span> Drigantuką išdariáu. Pakviesk žmogų, tegu išdarỹs paršus. Visus gėriukus reikia išdarýt, tik vieną palikt veislei. Ateik avinukus išdarýti. <br/>8. <span class="explanation">išdažyti</span>, <span class="explanation">ištepti: </span> Kad vakar girioj išdariaũ žiponą, kad baisus pažiūrėti!. Kur tu tep visus kelnių galus purvynu išsidarei? Vaikeli tu baltasai, kurgi tu visas šitep išsidareĩ? <br/>9. <span class="explanation">išgadinti, išniokoti: </span> Kiaulė bulbas išdãrė. Kumelė jau darže, jau bus kopūstus išdãriusi. Kiaulės avižas išdarė. Kad išdãrė mano pievą arkliais! <span class="explanation">išplūsti: </span> Dėdė piemenis kad išdãrė, tai išdãrė! <br/>10. <span class="explanation">išskirti, iškelti: </span> Ant kolionijų išdãrė. <br/><b> garánkštes išdarýti</b> <span class="explanation">gerai prisivalgyti, prisikirsti: </span> Nu, jau dar išdarýsim garánkštes! <br/><b>nudarýti</b><br/>1. <span class="explanation">padaryti, padirbti: </span> Su juo kas rytas, kas vakaras tarės, kas bus šiandien darytina ir kas jau yra nudaryta. Kas nudaro tą midų – tai gardus. <span class="explanation">nusimegzti: </span> Pančekas storas nusidariaũ. <br/>2. <span class="explanation">prastai padaryti: </span> Jau tu visai nudareĩ. Visai nuo koto <span class="explanation"> (prastai) </span> nudareĩ tais klumpes. <br/>3. <span class="explanation">pasielgti: </span> </span> Kaži kap nudarỹs – gal parduos. <br/>4. <span class="explanation">pasirodyti: </span> </span> Jam nusidãrė, kad sakė. <br/>5. <span class="explanation">nuvalyti, nudoroti: </span> Nudãrėm jau visą vasarojų. Ar jau daržus nudãrėt? Palikau stalą nenudarýtą, tai katės perdien ir laipioja. Jiemus kelią viešą praskint ir gražiai nudaryt. <span class="explanation">nugenėti: </span> Dar šiandien visų burokų gal nenudarýsim. Šita vyšnia jau nurinkta, nudarýta. <br/>6. <span class="explanation">nurengti, nuvilkti: </span> Drabužius nudaryk nuo žmogaus. Vaikas nori eiti gulti, nudarýk. Dėl ko tu nenusidãręs atgulei į lovą? Reikia, nusidarius drapanas, bristi. <span class="explanation">nudengti, nuvožti: </span> Staiga įėjęs kūtėn, nudaryk žvakę, ir pamatysi laumę. <span class="explanation">nusigiedrinti: </span> Nusigaidro, nusidaro. <br/>7. <span class="explanation">nuvalyti, nuraišyti: </span> Nudãrė visas didesniąsias žuvis. <br/>8. <span class="explanation">prastai iškastruoti: </span> Tokį puikų kuilį nudãrė, dabar gaunam ėsti smirdančią kuilėną. <br/>9. <span class="explanation">nudažyti: </span> Dažyvėse nudaryk gijas. Ar jau nudareĩ kiaušinius? Nudariaũ milelį, tai kai pirktinis. Man apsiavimas nudãrė kojas. Aš gijas, vilnas, milą greitai o pigiai nudarau. Vynas žolėmis nudarýtas. Gražią savo šlovę kaip suodimis nudãrė. Dariáu juodai, nusidãrė pilkai. <br/>10. <span class="explanation">nubaltinti, nuriebinti, pagardinti: </span> Valgį taukais nudarýti, uždaryti. Valgis jo kasdien tikt menks ir menk nudarýtas. <br/>11. <span class="explanation">sugadinti, pragaišinti: </span> Žąsys visą miežių lauką nudarė. <br/>12. <span class="explanation">nusidergti: </span> Nubėgo nusidarýt. <br/>13. <span class="explanation">nuverti: </span> Nenudarýkiat rankos, duris bedarinėdami. Patrauk pirštą nu durių, galiu nudarýti. Nusidarė pirštus su durimis. <br/><b>padarýti</b><br/>1. <span class="explanation">padirbti, pagaminti (konkretų objektą): </span> Reikia kultuvė padarýti. Padarysiu vaikams sūpynę. Padarýk avimi kratinio. Padãrė sūrį kap kelmą. Galėsime daugiau sviesto padarýti. Aš jau pusryčius padariaũ, eikit valgyti. Padarýk ką nors valgyt. Gerai naminis audeklėlis, ale kad sunku padarýt. Jis išmanė, iš ko bitutės medų padaro. Padarė alutį iš miežio grūdo. Tai mes. padarytum liepos suolelį. Padarė jai visus rūbus saulės. Žmogus padarė skylę per lubas. Namai pastatyti, padaryti. Ir jūs karalyston, jumus padarytona, kitaip neįtilpsite, tiektai per vargus. O pirm Adomą rojuj padarė. [Sėkla] užaugus padarė vaisių. Ar daržo turit kiek pasidãrę? Reikia pasidarýt tabako žiemai. Jau viską galiu dirbti, tik duonos negaliu pasidarýti. Pasidariaũ rūgšties barščiam. Žiburį pasidaryti. Pasdarýsiu ratus. Padarykis akmenio peilius. Paskui jie iš to tuščiojo girios pleciaus pasidarė dirvą. <span class="explanation">atsirasti: </span> </span> Kur žemė išpyna, ten pasidaro versmė. Kaip pasaulis galėjęs pasidaryti iš nieko? Karalaitei pamojus, pasidarė tiltas, ir jis perėjo. Ižg daugio akmenų. padarosi kalnas aukštas. Kala be kaltelio, kerta be kirvelio – tiltas pasidaro. Skylė ir nedaroma pasidaro. <span class="explanation">išmegzti, nunerti: </span> Vieną virbalą padariaũ. Be virbalelių nemožna pančekelių padarýti. Tegu pats pasdãro [kojines]. Pasdariaũ pirštines an žiemos. <br/>2. <span class="explanation">įvykdyti, atlikti, suorganizuoti (dalyką, reikalą, darbą): </span> Jis man sarmatą padãrė. Padarýk man tą loską. Palūkėk, aš tau padarýsiu gyvenimą <span class="explanation"> (kad gera būtų gyventi) </span>. Audekle padãrė ožką <span class="explanation"> (klaidą) </span>. Poilsį padarýt prašo. Šiandie padarýsim [rugių pjovimo] baigtuves. Kiek nūnai kelio padareĩ <span class="explanation"> (sukeliavai) </span> ? Mergai vaiką padãrė. Palauk, aš tau padarýsiu <span class="explanation"> (atkeršysiu) </span> ! Jis padarė įstangą ir atliko darbą. Nepadaryk man apgaulės. Ans padarys tau vylį: parodys, o neduos. Nekoks lietus – tik rasą padarė <span class="explanation"> (truputį palijo) </span>. Lytus badą padarė. Džiaugėsi man tokį netikėtą džiaugsmą padaręs. Padarėm dar vieną kelionę kartu dangum apie saulę žvaigždėtu ratu. Dėlei tuščios baimės padarei niekus. Ei tu padarei močiutei gailestėlį, ei tu padarei tėveliui rūpestėlį. Kam didelę baimę padarýti. Maž padarýsime <span class="explanation"> (išgersime) </span> po vienai. Karalius pašaukė senatas padaryt dekretą. Žinią padarau. Pažįstamą padaryk man kelį, kuriu vaikščiosiu. Aš padarysiu atilsį jumus. \| Padaromasis <span class="explanation"> (reiškiantis darymą) </span> veiksmažodis. Kad padãromai nėr, nepadarýsi. Gerai padarýsi – sau rasi, blogai padarýsi – sau rasi. Vienas turgaus nepadarysi. Jeigu nenori padaryti žmonėms juoko, būk tuo, kuo gimei. Ką boba padarỹs, tą ir velnias nepadarỹs. Lengva pasakyti, sunku padaryti. Kaip tarė, taip padarė. Padarysiu, kad nė lapė nelos. Ką gali padaryt šiandien, neatidėk ant rytojaus. Padarė tai padarė: šuva kumelį, o kumelys vaiką! Gražiomis kalbomis darbo nepadarysi. <br/><b>padarýti</b>nai. Ką idant padarytinai <span class="explanation"> (tikrai) </span> apturėti galėtų. Tokia pasidãrė nelaimė – karvė krito. Su tuo vaiku tik bėdos pasidariaũ. Ale pasidaręs stebuklas – ugnis užgesusi. Ką pirštam pasidareĩ? Kas tau pasidãrė, kad toks išbalęs? Pasidãrė tamsu. Bėda pasidãrė. Per tą jomarką pasidãrė baisi košė <span class="explanation"> (susigrūdimas) </span>. Daug liesesnis pienas pasidãrė. Kai prašvinta, tuoj diena pasidãro. Pirtį pasidãrėm <span class="explanation"> (pasikūrėme), </span> išsimaudėm. Pirty man negera buvo pasidarę. O kap šalta pasidãrė! Šituos vargus ir jūs galit sau lengvus pasidaryti. Garbę pasidaryti. Tuomi sau dvigubą naudą jie pasidarė. O kiek ten mažų vagysčių pasidaro, kas gal suskaityti. Jam nuobodu pasidarė. Iš to man liga pasidãrė. Pasidarė kruvina karė. Jis iš didžio turto nieko nepasidãro. Baltrau, žiūrėk, kas mano meitėliams pasidarė! Kaip pasakė, taip ir pasidarė. Pagidarykis teipag tu kaip nekaltas paukštelis. <span class="explanation">pasielgti: </span> </span> Ką tu padarysi: dirbt visur reik. Padarai su manim kai turkas <span class="explanation"> (barbariškai) </span>. <br/>3. <span class="explanation">paversti, paskirti, uždėti: </span> Tėvas jį žmogum padãrė <span class="explanation"> (išleido į mokslus) </span>. Gali padaryti ubagu visam amžiui. Kurpium tėvui jo nepavyko padaryti. Padaryk mane mokytą ir išmintingą, aš tave turtingą padarysiu. Lygius juos mums padarei. Filistinai juos pamušė ir padarė vergais savo. Ir padarė mus visus tobulus. Kurtinius padarė girdinčius ir nebylius kalbančius. Mes tą dukterį padarysim gyvą. Ir padarei mane karaliumi vietoj jo. Padarau, pastatau ką per vyresnį už kitus. Dievas gi mano visagalįs padãrai jumus jį malonum. Ir kvailą žmogų nelaimė gudrų padaro. Ir juodą darbą pinigas padaro baltu. Iš velnio vargamistros <span class="explanation"> (vargonininko) </span> nepadarysi. Moma pasdãrė egle. Jūs šitai mokslus einat, žmonėmis pasidarot. Gentim pasidaryti. Benešant i gaidys į aviną pasidãro. <br/>4. <span class="explanation">pasirodyti: </span> </span> Man pasidãrė, kad šuva, o čia vilko būta. <br/>5. <span class="explanation">sudėti, sutaisyti, sudaryti: </span> Vienas valakas padãro tris gryčias. Padariaũ dvi tūkstančias. Nėr iš ko pinigų padaryt. Rudenį septynis šimtus už sodą padarė. Septynios dienos padãro nedėlę. Ketu aš savo ūkį, daugiausiai iš pievų pasidarantį, parduoti. Nenuvažiavom į turgų, būtum gal pinigo pasidãrę. Pilnos akys ašarų pasidarė. <br/><b> gãlą pasidarýti</b> <span class="explanation">nusižudyti: </span> Kad ne ji, Monika seniai būtų sau galą pasidariusi. Vargšas norėjo net sau galą pasidaryti. <br/><b>kõšės padarýti</b> <span class="explanation">sukelti sąmyšį, netvarką: </span> Parvažiavęs brolis kõšės padarỹs. <br/><b>pir̃tį padarýti</b> <span class="explanation">duoti į kailį, primušti: </span> Padarýsiu aš tau pir̃tį! <br/><b>pérdaryti</b>. <br/>1. <span class="explanation">perkeisti, kitokiu padaryti: </span> Pérdaryk iš naujo tais duris. Turės eilutę antrusyk pérdaryt <span class="explanation"> (persiūti) </span>. Kalavijus savo perdarys į noragus ir ragotines į pjautuvus. \| Jaunus greitai pérdaro. Jis nori pačią ant savo pérdaryt. Didė yr galybė, jog žmogų perdaryt ir atgimdyt gali. <br/>2. <span class="explanation">perrengti, pervilkti: </span> Pérdariau lovą, ligono gulėtą, ir suguldžiau vaikūkščius. Pársidaryk kitais drabužiais. Jos. persidariusios į baltus drabužius. <br/>3. <span class="explanation">perdažyti: </span> Negražiai gijos nusidarė, reiks párdaryt. <br/>4. <span class="explanation">perskirti, pertverti: </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antdaryti

#