kilnóti, -ója, -ójo. kelti.
1. nuolat kelti (aukštyn), kiloti: Vėjas pradeda džiovinti ir kilnoti jo plaukus. Gana peikėt, gana kalbėjot, kai dvi anteles ant bangužių kilnójot. Lauką nedirbsi, spragilą nebkilnosi (nebekulsi) . Vaikas rietus kilnó [ja],
t. y. kėžuoja, o tu – spragilą. Dabar juodu ėmė avilius kilnót, jeib sunkiausį tropytų. Vesčiau Barborą, – neparlip par tvorą. Kas ją bekilnos? Aš velyj [u] be pačios. Bernytis jojo, ūsus kilnojo. Jau kvėpavimas nekilnoja krūtinės. Jauną žmogų kilnója pats krau [ja] s. Ir kaip jis prisimena, kiekvienas pavasaris jį gaivinte gaivino, kilnote kilnojo. Kas tas paslaptis suprastų, kur krūtinę taip kilnoja? Ūžia iš tolo vilnių didis plotas, mėlynos jūrės nuo vėtrų kilnotos. Tavo daina mano grinčiukę kilnója (garsiai dainuoji) . O kada abejoja, rankas. kilnoja. Kilnojams. buvo kitų žmonių. Kai verkia, visi džiaugiasi, kojas kilnoja. Marių vilnys kilnojosi. Vanduo net kilnojasi bevirdamas. Toks stiprus alus, kad verpelė kilnojas ant žeme. Šauka, kad ir troba kilnójas. Šaukia rėkia, néit lubos kilnójasi. Man toki baimė, ir plaukai kilnojas. Pradėjo trūkčioti jo pečiai, kilnotis krūtinė. Iš arklio prusnų tyška putos, jis alsuoja taip, kad jo pilvas kilnojasi lyg kalvio dumplės.
2. kilti, atsirasti: Debesys kilnojasi, lietaus gali būti. Kilnojos lytus, bet nelijo.
3. tai kelti, aukštinti toną, tai vėl nuleisti: Lietuvio daina nešokinėja, bet nedideliais intervalais kilnojasi. Melodija kilnojasi diatoniškais intervalais.
4. augti, keltis: Kilnójos miežys akyse, bet daktaras išpjovė.
5. atidarinėti, varstyti (vartus): Vargai šakoja, vargai lapoja, vargai vartus kilnoja. Vasarą vartus kilnosi, žiemą nosį šluostysi.
6. dėlioti: Gaidys malkas kapoja, į pašiūrę kilnója.
7. valtimi gabenti ką (per upę): Kilnóti par upę. Lietuvius, traukiančius į Igaunių žemę ar į Gudus, par Dauguvą kilnojo.
8. plaukyti laiveliu, valtimi: Mano broleliai. ne maružėms kilnója. Vaikai su valtele Nemunu kilnójos.
9. dažnai kelti iš vienos vietos į kitą: Ponas gaspadoriùs kilnója. Kam kilnóji žmonis, įnumius? Jijė daiktus kilnó [ja] iš vienos vietos į kitą. Be perstojo ūžė dvi kilnojamosios elektros stotys. Kilnója priegaidę. Kilnójama nauda. Nekilnojamasis turtas. Kilnotis iš vienos vietos į kitą buvo nelengva.
10. vesti ganykloje raišiojamą gyvulį iš apėstos vietos kur daugiau žolės: Kilnojamai žalaausei [karvei] jau seniai trūksta pašaro.
11. žadinti, budinti: Eina motynėlė par margą dvarelį, sūnelius kilnódama. Dar gaideliai negiedojo, kai matušė kėlė, vaikščiodama po dvarelį, sūnelius kilnojo.
12. pirmą kartą arti, plėšti (plėšimą): Ilsisi kaip dirvoną kilnojęs.
13. kelti iš praeities: Martynui nemalonu, kad motina kilnoja tokius senus, jau užmirštus dalykus.
ant šãkių kilnóti perdėtai girti: Bagota boba, kad ir žvaira, kad ir kreiva, ant šakių kilnojama.
sparnùs kilnóti baustis, ruoštis išvykti, išsikelti kitur: Mergė kilnója sparnùs – baudas, žada išeit. Jau kriaučius Zokas pradėjo kilnoti sparnus.
žõdžiais kilnóti apkalbėti: O, tegu kalba, tegu vainoja, mudvi abidvi žõdžiais kilnója.
antkilnóti. vieną po kito užkelti kur.
apkilnóti. kiek pakiloti: Važiuojant pačiai į turgų, vyras apkilnojo sijonus (apžiūrėjo, kad be jo žinios neišvežtų ko parduoti) .
atkilnóti. atkiloti (vartus): Pakinkykit arklelius, atkilnókit vartelius. Stov žirgeliai pabalnoti, varteliai atkilnoti.
iškilnóti.
1. iškelti visus vieną po kito: Kol maišus iš vežimo iškilnójau, sunešiojau, ir pavargau.
2. keliant išiminėti iš vietos: Iškilnojo duris. Langužiai išdaužyti, duružės iškilnótos.
3. išversti iš šaknų, išrausti: Iškilnojo dobilus pašoliais dėl to, kad lengva buvo žemė. Į augynojį parkeltas augymes liuobėj [o] žiemą speigai tankiomis atlydomis teip iškilnoti, jog būtinai jos ant žeme parsišliej [o] it išrautos. Iškilnodami daigus, kurmiai daro daug žalos.
4. išskirstyti: Nutarta iškilnoti valstiečius į vienasėdijas. Išsikilnojo žmonys į akalionijas.
nukilnóti.
1. nukelti vieną po kito: Toks vėsulas galia ir stogus nukilnoti. Attvanai tiltalius nukilnojo.
2. nuganyti kilnojant raišiojamą gyvulį iš vienos vietos į kitą: Ganykla nukilnóta, nugriužinta amžinai. Visą dobilieną viena diena nukilnosi, karvę teip tankiai bekilnodamas.
3. nuvalyti: Ar nukilnosi. [apsiteršusį] ligonį, t. y. ar nuveikiuosi, ar nuvoksi, ar nuvalysi?
4. nuvargti ką kilnojant: Nusikilnojau tuo plūgu, par visą dieną beardamas.
pakilnóti.
1. keletą kartų kiek pakelti ir vėl nuleisti: Jo darbo lazda panaši į vėzdą, yra kas pakilnoti. Aš pakilnójęs padėjau atgalio. Eik ir tu su kitais gyro (svarsčio) pakilnóti. Ar mums joti, ar nejoti, ar balnelius pakilnoti. | Ir pakilnojom uosės tvoraitę. Nėra, kai nėra muma brolaičio.
2. pajėgti pakelti: Kas jau šituos grėblius pakilnos? Da aš ir paeinu, ir puodus pakilnóju (nuo viryklos nukeliu ant žemės) .
3. pakelti nuo žemės; pajudinti, papurenti: Daržinės durys buvo iškeltos ir šienas pakilnotas (sujauktas) . Pažadėtas nepražūs, pakilnotas nesupūs. Kad tave kalakutas nepakilnotų!
4. pavesti ganykloje raišiojamą gyvulį iš apėstos vietos prie nenuėstos žolės: Kai tu darbuosys laukuos, neužmiršk pakilnoti gyvolius. Pakilnók karves, jau visą plotą nuėdė. Arklius jau pakilnójau. Pasikilnosiu karves ir virsiu pietus.
5. pasiirstyti laiveliu: Šiandie šilta, mažu norit pasikilnóti! Gal eisma pasikilnoti?
pérkilnoti.
1. kilnojant peržiūrėti: Párkilnojau visus pašalius, o neradau.
2. po truputį perkelti (į kitą vietą): Parkilnoti į kitus kraštus.
3. perkiloti (per upę): Aš pati persikelsu, pulkelį perkilnosu. Brolelius parkilnokit, žirgelius parvažiokit.
prikilnóti
1. iki valios kilnoti: Gana priariau lygų laukelį, prisikilnojau sunkią žagrelę. Jau aš prisikilnójau tų sunkių puodų.
2. daug įkelti: Prisikilnójo daug įkilų ir špokus valgė.
3. vieną po kito prižadinti iš miego: Dickienė turi viena viską apžiūrėti: šeimyną prikilnoti, piemenis išlaidyti. Vaikščioj [o] tėvelis po margą dvarą, savo sūnelius prikilnodamas.
sukilnóti.
1. vieną po kito sukelti kur: Sukilnok tus žąsyčius į rėtį.
2. kelis kartus pakelti ir nuleisti: Varna sparnus dailiai sukilnojo. | Sukilnojo muni ant rankų, vadinas, pakėlė į mynėjus, į tikrus linų mynėjus. Naujas gaspadorius, tik dar nesukilnótas.
užkilnóti. užkiloti (vartus): Pėstiems einant, nereikia nei karklių atkilnoti ir vėl užkilnoti. Vartus visur užkilnojo. Vartelius užkilnósiu. Oi užkilnóti variniai varteliai, užleisti lenciūgėliai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.