antkirsti

.
kir̃sti, ker̃ta, kir̃to

1. kuo nors aštriu smogiant pargriauti, paguldyti; atskirti dalį nuo visumos, smulkinti: Kir̃sk medį stovintį, kapok gulintį. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekir̃tę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvirtę. Važiuojam miškan malkų kir̃stų. Skynimas su jekšiu kertamas. O ką aš žaliuosiu žiemą vasarelę, žada muni kirsti, šakeles genėti. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis. Užėjo grastis kir̃sti girią. Šventus lieknus kerta. O dabar man už tai galvą nori kirstie. Kirto galvelę kaip kopūstužį. Ker̃t tu man galvą, aš praudą nebijau niūkt. Neina, koc tu jam galvą ker̃t'. Tuokart aš būsiu karelė [je] kirstas ir po kojų rūstai pamintas. Jūsų brolelis karužė [je] kirstas. Kad buvo kertamasis sukrus [= cukrus],
plytinelio nebuvo. Kur kerta, ten ir skiedros lekia. Kamgi lazdą kirstum, jei ne pasiremti! Anoj pusėj marių pušį ker̃ta, o pro langą skiedros krenta. Matė kertant, o nematė griūvant. Girio [je] kirsta, krome pirkta, ant rankų graudžiai verkia. Važiuoja važiuoja – nėr vėžių, kerta kerta – nėr skiedrų.
kirstinaĩ. Ir Petrą toks jau [angelas] išvedė, kaip kirstinai jį apkalė.

2. kuo nors aštriu smogti: Nekirsk kirviu akmenį, nes kirvį atkirsi (atšipinsi) . Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimušo sau snapą. Buvau bekertąs, bet kirvis nusmuko. Kareivis kirto kalaviju. Tai kad pasakė: kaip kirviu kirto! Jis ker̃ta iš peties (smarkiai) . Abiem pusėm kertamas [kardas]. Kuilys kerta iltim. Zuikinis vanagas nuveiza begulintį zuikį ir kerta žemėn. Karde, karde, pats kertantis, nukapok galvas! Kaip pradėjo su savo šoble kirst, tuojaus visus išmušė, iškirto. Kad užsimojai, tai ir kirsk! Gyslą kirsti (kraują leisti) . Turimėg kirst kalaviju. Nekirsk per šniūrą (neperženk ribos) . Varna varnos akies nekerta.

3. pjauti dalgiu, pjautuvu (javus, šieną): Šauniai kerta naujasis kombainas. Išdalijo pjaunamąsias ir kertamąsias mašinas. Šitas dalgis geras rugiams kirsti. Rugiai jau kirstini. Vasaroją, šieną pjauja, rugius ker̃ta. Kirsiu šieną, negailėsiu, kai nukirsiu – pailsėsiu! Mes. greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom. šieną kir̃st, sugrėbt ir po kraiku pakavoti. Nekirstà pieva. O žalią dobilėlį kerta jauni berneliai. Bernyti jaunas, ne tavo darbas, ne tavo darbelis rūteles kirsti. Kopūstus ker̃ta, kai prasideda šalnos. Kviečiai prieš Žolinę kir̃tosi (buvo kertami) .

4. gelti, kąsti: Bitys, akliai, dvilinkiai, gyvatės ker̃ta (ne gilia). Arklius būžiai ker̃ta. Skruzdėlės ima kirsti jam kojas. Neik per samanas, be gali gyvatė kir̃st. Musės ker̃ta prieš lytų. Dabar gyliai labai karves ker̃ta. Man ka kir̃s kur blakė, tai ir pūslė. Čiulba kaip lakštingala, kerta kaip gyvatė.

5. gižinti, kąsti: Tokie karti dūmai – į gerklę kerta. Tik padaryta gera rūgštis (gira) kerta į liežuvį ir į nosį. Dūmai ker̃tasi nosin. Stiprus tabakas, kad net gerklėj ker̃tasi.

6. mušti, pliekti, smogti: Lytus ker̃ta į veidą. Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė. Kirtęs nekirtęs – kumelės stovi sau, galvas nuleidusios. Jis mato, kaip kerta lazda. Galėsi pats eiti, kirsdamas šunims per blakstienas. Katras kir̃tot akmeniu? Kir̃sti kam skersai. Muštuvėliais kerta. Kad kirsiu į ausį, tai tuojau parausi! Jisai ją kirto abrūsu. Ragana kirto su kakta, ir kakta prilipo. Kariai stipriai kirto žingsnį. Širvas žirgelis kanopom kerta. Su pastarojom kojom kad kirto iš šalies. Priešui kirtome lemiamą smūgį. Kas veža, tam ir kerta. Žaibas žaibą trenk, lašas lašą kert. Kertasi kaip gaidžiai. Getai smagiai kirtosi su Aleksandru Didžiuoju.

7. trenkti . Kad kir̃sta griaustinio medžian, tai net perskelta stuobrys. Kaip kir̃to žaibas, tai ir perkūnsargį sutrupino.

8. šauti; nušauti: Užveski gerai šautuvą ir kirski. Kulkos smagiai kir̃to į mūrą. Snaradai ker̃ta. Šautuvas kerta ir nepakerta (nesprogsta, nepadega) . Pliaukštelėjo, bet nekirto: nesprogo pistūnas. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ta dešimta brolelį kirto.

9. imti kirtį (kortose), mušti: Aš su tūzu kirtaũ. Galvinys ker̃ta kojinį. Jei korta gera, tai kirsk, apsimokės. | Juodieji priversti kirsti bokštą.

10. godžiai valgyti, smarkiai eiti, bėgti, lyti, griežti, šokti ar ką kita daryti: Jis ramiai sau kirto vakarinę košę. Ot ker̃ta – net ausys linksta! Ker̃tat, lyg būtumėt kelias dienas nevalgę. Ale tik tu pažiūrėk, kaip mano šeimyna ker̃ta! Kir̃sk, kol bliūdas netuščias. Lapė žąsį kad ker̃ta, tai ker̃ta! | Greitai kirsk tu prie Stapo. Visą kelią zovada kir̃to. Kurgi taip smarkiai kertì, kad negalima ir pavyti? Tegu tik nustoja lyti, tuoj namo kertù. Žiūrėk, kaip smarkiai arkliai per lauką ker̃ta. Kirtom, kur stačiau, par raistus, laukus. | Kad kerta lietus, tai kaip iš viedro! Žvarbus lietus kirto. | Orkestras kirto maršą. Muzikos kerta, jaunimas šoka. Miela žiūrėt, kai dusetiškiai kerta (šoka) .

11. barti, ginčyti, smarkiai, griežtai kalbėti: Kaip pradės ant manęs kir̃sti, aš tik žvalgaus, ar negirdi kas. Ką aš esu padaręs, kad anie teip ant manęs kerta? Tokia kalba aštri – žodis į žodį kerta. Kertam kap skiedrom (prastai, stačiai šnekam) . | Tu jo nekirsi (nenugalėsi kalboje): jis velniu pasiburškęs. Suės jus tie sklypeliai, pamatysit! – kirsdavos Silvestras. Kad tu nori teisybės, tai ir kirskis. Toks mažas ir prieš visus kertasi. Ir Katrė beturinti liežuvėlį: taip kertas, kad bėda!

12. ėsti, kapoti, gadinti. Mūsų kopūstus kirminai pradėjo kirsti. Kad grybai nekirmė [ja],
nekir̃s vabalai tą metą rugių. Jau žalią medžio žievę kerta kirminai. Kad šį metą kirto linus.

13. daryti pleką, kirtimą, plekuoti: Šiaudus kirsti į kestes kirtimams dėti. Šieną kerta kirtimais ir deda į kupsčius.

14. lošti (kortomis): Girkšnodavo šermukšninę ir kirsdavo „durnių“. Vyresnieji virtuvėje dvidešimt vieną kerta. Jisai tris naktis kirtosi kortomis. Vyrai kortosna ker̃tas.

15. per ką skersai eiti, dalyti ką pereinant: Namo vidų kirto ilgas tamsus koridorius. Pilkas kelias kerta lauką. Jo kaktą kirto kampuota raukšlė. Įstrižai kirsdama srovę, valtis nuplaukė upe. Mišką kirto didysis Smolensko kelias. Jis greitais žingsniais kirto gatvę. Dvi tiesės kertasi tik viename taške. Du vieškeliai kirtosi netoli miestelio.

16. susieiti, susiliesti: Jų laukai čia ker̃tas.

17. priklausyti: Visas Nienių kalnas ker̃tasi prie Grumblių.

18. smeigti: Nusipirkau šukas, į galvą ker̃tamas.

19. kelti, daryti: Aš neduosiu savo duktės, ė su tavim vainą kir̃siu.

20. kliūti, strigti, gerai neišsitarti. Kertasi žodžiai, kad dantų nėr. Jam ėmė nesisekti, žodžiai kirtosi.

21. apgauti: Jis mane kir̃to mažiausiai kokiais penkiais rubliais. Su šia pieva tai jis tave kirto.

22. ręsti, statyti: Pirkelę par aną kirtau.

23. gyvuoti, laikytis: Da tuo tep ir kertamės.

24. lažintis, eiti lažybų: Ker̃tam iš bonkos šnapso, jei šiandie nelis. Iš kiek kir̃sim?

25. imti. Mane labai miegas ker̃ta. Gali būti lietaus – mane miegas labai ker̃ta.
2
6. varginti, skaudėti; atimti (kojas, rankas): Negaliu pastovėti – kojas ker̃ta. Kojas kerta, negaliu toliau nešti. Te tau kultuvas, man rankas ker̃ta.
2
7. mušti, daužti. Nu, kir̃skit rankas ir eikit barykščių (magaryčių) gert.
2
8. daryti, krėsti (juokus, pokštus ir t. t): Nekirsk juokų, sakyk teisybę.
2
9. kelti, užsiprašyti (kainą): Kir̃sti kainą.
30. piktai, tiesiai, stačiai sakyti: Kerta į akį. Jis visiem tiesiog į akis kerta.
į ãkį kir̃sti miegoti: Pavalgęs kirsiu į akį. Dabar kir̃sk akiñ (eik miegoti, gulk) !
iš lažýbų kir̃sti eiti lažybų, lažintis: Kertu iš lažybų, kad niekas taip neseka, ką ir kame veikia katė kaip žvirblis.
kopūstùs kir̃sti mesti vandens paviršiumi akmenuką. Prie vandens vaikai visada turi darbo: vieni čeverykus siuva, kiti kopūstùs ker̃ta, vis užsiėmę.
maišù kir̃stas puskvailis Et, maišù kir̃stas.
nuo ausiẽs kir̃sti; . gražiai kalbėti. .
antkir̃sti, añtkerta, antkir̃to.

1. dalgiu kertant (pjaunant), rasti: Rasi antkirsi aukso žiedelį dešimtoje pradalgėje.

2. kišti ant ko nors: Stovi, nosį antkir̃tusys (antkišusys), veizas, ką aš dirbu.

3. bėgant užpakaline koja užminti ant priekinės. Prastos bėgsenos arklys ančkerta ant pasagų ir atplėša.
apkir̃sti, àpkerta, apkir̃to

1. apkapoti aplinkui: Medį apkir̃to aplink, ir nudžiūvo. Nedaug apkirtaũ, bus sunku nupjauti. Vėjas iškela àpkirstą (apkapotomis šaknimis) eglę, išrauna laukan. Akmenį apkir̃sti.

2. šiek tiek sumažinti kertant: Miškai jau gerokai apkirsti. Aš apkirtau didumą šatrų. Didumą miško apkir̃to, o daugiau paliko želdyti.

3. apkirsti aplinkui save medžius įsitvirtinant: Algirdas juodojė [je] girė [je],
o Keistutis Palangos medės [e] apsikirtusiu su vaiskais laukė ateinančių kryžeivių.

4. aplinkui pjauti dalgiu (javus): Aplink apkir̃to, o vidury stovi nekirsti rugiai.

5. nustatyti ribas iš visų pusių: Jau jam apkir̃to žemę. Apkir̃sti rajoną.

6. įgilti, įkąsti: Apkir̃to ma [n] į paausį bitė.

7. leisti, kad arklys, užpakaline koja užlipdamas ant priekinės, sužeistų ją: Grąžoj galima greit arklys apkirsti, kad ir neaštriai kaustytas. Vieną dieną pavažinėjai, ir jau arkliui koją apkirtaĩ. Jau tu kai važiuoji, vis arklį apkerti. Kai apkirto arklį, tai visą vasarą neturėjo kuo dirbti. Tik arklį pakausčiau – ir apsikir̃to. Širmasis apsikir̃to, dabar ir šlubuoja. Saugok, kad [arklys] neapsikirstų.

8. lošiant kortomis nugalėti ką, aplošti: Iš jo geras grojikas, anas visus apkerta, o ne jį.

9. pralenkti, pranokti: Geras kumelys, kad lenktynėse visus apkerta. Jis jį moksle jau apkirto. Reimerys ant kalbos Zeiderį àpkerta. Mes tave apkir̃tom (pirmiau padarėme) .

10. apgauti: Su tais pinigais jis juos visus apkir̃to. Nesduok, kad tave šitiej žulikai apkir̃st. Tai brat apsikirtaĩ, kad nėjai į vestuves. Jis apsikir̃to ant pačios (blogą paėmė) . Jis apsikirto save.

11. nuvarginti; imti skaudėti iš nuovargio; atimti (rankas, kojas): Pakol užlipau ant kalno, dėlto apkir̃to kojas. Jau manšitas audimas ir rankas apkir̃to – trūksta labai siūlai. Niekai nenori darbuit, apkir̃to ir kojas, ir rankas.

12. atkirsti sau: Apsikir̃to vieną šlaunį ir verda.

13. paviršium apakėti, apkapoti: Reik su akėčiom dirvą apkir̃sti, kad nebūtų krumslių.
atkir̃sti, àtkerta, atkir̃to

1. kertant pašalinti ką, atskirti dalį nuo visumos: Prišalusįjį ledą nuo valties atkir̃sti. Į darbą, į darbą, lig kolei mirtis jaunos neatkirto galvos! Atkir̃sk galą karties, bus trumpesnė. Reiks atkirsti tas epušėles nuo sodo. Tas kirvelis atkirto mano kumelės pasturgalį. Višta gieda, tai galvą àtkerta. Atkirtaũ kamieną nuo beržo šaukštams. Jei tave piktina ranka tavoji, atkirsk ją. Gediminas baisiai sumušė vokyčius, kurie, nuo Kuršo atkirsti, traukė per Žemaičių žemę į Prūsus. paskirti: Jam, kaip savanoriui, nauja valdžia atkirto sklypą. Vienam žmogui atkirto dvaro žemės.

2. iš naujo, pakartotinai ką kirsti: Apšalusiąją eketę atkir̃sti.

3. atidirbti, atitalkinti kertant: Reikia eiti į Dabrilus atkir̃st.

4. atbukinti, atšipinti: Ašmenis atkir̃sti. Vaikas į akmenį atkirto kirvį. Moterys męsą kapojo ir visus kirvius atkir̃to. Nekirsk kirviu akmenį, kirvį atkirsi. Rūgštūs obuoliai – atsikirsi dantis. Kirvis atsikir̃to, dalgis atsipjovė, dantys atsimetė. Turbūt kur ant vinio pataikiau, kad kirvis atsikirto.

5. iki valios kirsti: Buvo kirtimo miške, gerai atsikirtom malkų.

6. atsimušti į ką, atsitrenkti: Žagrė atsikirto į akmenį, kad kiek nenulūžo. Atsikirtę į nepalaužiamą lietuvių pasipriešinimą, turėdavo atsisakyti savo užmačių. Atsikirto kaip dalgis į akmenį.

7. griežtai, smarkiai atsakyti, atrėžti: Nė vieno žodžio nepraleis neatkirtęs. Bet aš jam gerai atkirtaũ, ir jis nutilo. Kad atkirto, kaip šaute atšovė.
atkertamaĩ. Tau atkertamai pasakiau, kad pinigų neduosiu. Razaliutė kentė kentė ir pagaliau pradėjo ir atsikirsti. Jis nusileidžia [kalboj],
nemoka atsikir̃sti. Argi tu, toks gudrus būdamas, nemokėjai kaip tokiam atsikir̃sti? Geras liežuvis visados suras kuo atsikirsti.

8. įkirsti, įkrėsti, suduoti: Atkir̃to dvidešimt rykščių ir paleido.

9. smarkiai ateiti: Kas čia per laukus tep àtkerta pas mus? Per vieną adyną šitiek kelio atkir̃sti galiu. Iš kažin kur atsikirtę kazokai raiti įsiskverbė į minią.

10. iki nebenorint valgyti, atsivalgyti: Per pabaigtuves atsikir̃tom gerai virtienių.

11. atsivalgyti už praeitą laiką: Nu, dabar galės atsikir̃st ir už vakarykščią.

12. atsidaryti, buvus užtrenktam. Durys atsìkerta. Jei atsikir̃s durys, tai įeis vaikai į vidų.

13. apkirsti 11: Baimė atkir̃to kojas ir rankas. Badas visiem rankas àtkerta.
dañtį atkir̃sti daugiau nebenorėti, atsinorėti, atsikąsti: Jau atkirtaĩ dañtį – vieną vagelę išvaręs parejai namo. Nuog ruginių pašarų arkliai greit dañtį àtkerta.
įkir̃sti, į̃kerta, įkir̃to

1. kirviu ar kuo kitu aštriu sužeisti, skaudžiai užgauti: Laigūnas įkir̃to sau koją su kirviu. Višta vaikui į ranką įkir̃to. Sakiau, nelįsk teip arti, bo gaidys da galia įkirst. Visada ji. jam įkirsdavo nagais. Ar drūčiai į̃kerta riešuto kiautas? Bene genys man įkirto, kad galvelė teip netvirta?. Imk tu man dabar ir įsikir̃sk, kad net kaulas matos. Malkas kapodamas įsikir̃to bernas koją.

2. įręsti (kirviu).
įkirstinaĩ. užkirstinai: Rąstinių sienų rentimas įkirstinaĩ. Jo kaktoje įsikirto dvi gilios raukšlės.

3. įgelti, įkąsti: Gyvatė vaikui į koją įkir̃to. Valkiokis basa po girią, be da įkir̃s gyvatė. Ko čia šokinėji kaip gyvatės įkirstas?

4. trenkti . Reikia apsisaugoti nuo perkūno, kad kartais neįkirstų kur į stogą.

5. smogiant ką aštrų įsmeigti: Įkir̃to kirvį į trinką. Kirvio ant žemės taip nenumesk, bet į kaladę įkirsk! Vienas dalgis yra į šalinę (į javus, šiaudus) į̃kirstas. Jeigu tę būt rąstas, tai galui būtų kirvis inkirstas. Prazvimbė prošal vilyčia, o po jos trečia ketvirta į medžius tuoj įsikirto.

6. įsmeigti, suleisti: Dantis į kūną įkir̃sti. Vilyčias įkerta į kūną buliaus. | Įkirstos šukos į galvą. Razbos. dantys įsikirto į jo užpakalį. | Įsikirsk šukas į galvą, kad plaukai nedraikytumias. Žmonės akimis įsikirto į lėktuvą. Plačios vaikiškos akys įsikirto jam į veidą.

7. įsikibti, įsikabinti: Arklys pradėjo plaukti, o aš įsikirtau į karčius ir tvirtai laikiaus greta jo. Augant medžiui, jo šaknys vis stipriau įsikerta į žemę. Kai įsikirto man į rankovę, tai ir nepaleido. Kad susipešė vaikai: insikirto vienas kitam in plaukus. Laikosi įsikir̃tęs valties. Te tokia merga, kad in motkos andaroką inskir̃tus vaikščioja.

8. įsiremti, įstrigti: Šonu įkirtusi į griovį, tįsojo sudaužyta mašina. Kartais garlaivis mankosi kelias valandas ant daikto, įsikirtęs į smilčių sudumą. Jau turbūt aldijos dugnas ant smėlį įsikirto, kad teip nė iš vietos negal pastumt. Vytautas ir Jaugalius par tolie įsikirtusiu į eiles kryžokų.

9. arti prikišti (nosį): Įkir̃tęs nosį ir veizės čia. A neisi tik šalin! Nosį įkirtusys, skaito knygas.

10. smarkiai krintant, įsmigti: Įkerta lytus į sienotarpius.

11. įsikalti į galvą: Vieną daiktą įsìkerta, kad nepatinka.

12. suduoti, mušti: Baudžiauninkui įkirto dešimtį rykščių. Jis gerai jam įkirto. Kai tik neklausysi, tėvas tau įkir̃s rykščių.

13. pajėgti valgyti: Kaip žiūriu, tu nemažai į̃kerti. Sausienė dar gana karšta, ką tik į̃kertu. | Rodos, lašinių į̃kerti, – ale toks kūdas.

14. mokėti, suprasti: Tų teorijų tai neiñkertu, ir gana. Aš skaityti neį̃kertu, nereik ir tų laikraščių. Aš į ruską druką neiñkertu.

15. galėti, pajėgti: Šitą plotą per dieną suarti neįkirsiu. Joja, kiek tik arklys į̃kerta. Kad lekia, kaip tik į̃kerta. Dirba kožnas, kiek tik įkerta.

16. apgauti: Joną įkir̃to čigonas.

17. įskaudinti: Spragilas įkerta rankas, ištampo.

18. laikytis, gyvuoti: Na, kap jūs įsìkertat toj naujoj vietoj? Kap dar įsìkerti?

19. įsimylėti: Tai reikė jai ir insikir̃st tokis durnas! Kad insikir̃to paskui ją kitas.

20. įprasti: Prie lenkų buvo labai insikirtę in lenkų kalbą (ją vartojo) .

21. nusibosti, įkyrėti: Jurui iki skausmo įsikirto moters burbėjimas.

22. stipriai suspausti: Pereitais metais buvo inkir̃tęs šalčiukas.
į skùdurus įkir̃sti įskaityti, perskaityti: Mažu inkirsit ir tam žodžiui in skudurus (gal ir tą žodį perskaitysite) ?
kaĩp kirviù įkir̃sti griežtai pasakyti: Pasakė – kaip kirviu inkirto. Senis, jeigu tarė žodį, tai kaip kirviu įkirto.
kaĩp [į] kóją įsikir̃tęs (įsikir̃tęs) susirūpinęs, neramus: Mergaitės jau buvo kaip koją įkirtę. Vaikščioja kaip kojon įsikirtęs. Sėdi kaĩp kóją insikir̃tęs.
kója įkirstà nerimas ima: Kad vyras išeina kur, [žmonai] vis koja įkirsta. Anos kója kožną dieną įkirstà, kad vaikas neapsivogtų.
iškir̃sti, ìškerta, iškir̃to

1. nukirsti: Iškirsčiau klevelį ir aržuolėlį, grindyčiau tiltelį per Nemunėlį. Iškirsk, sūneli, tą putinėlį. Aš tą dagį iškirsiu, per tvorelę išmesiu.
iškirstinaĩ. Visus storus ąžuolus jie parduodavo iškirstinai kaimynams. Jis išsikirto smagų aržuolaitį.

2. nukirsti visus: Reikės tuos krūmus iškir̃st ir vandenį nuleist. Ar iškirto tas liepas, kur an dvaro augo? Ar jau visą mišką iškirtot? O užaugs užaugs mano brolyčiu, iškirs girio [je] medelius. Paimk kardelį, eik į darželį, iškirsk žalias rūteles. Daug šiemet miško išsikir̃to. Kad visą savo šilelį išsikir̃stumėm, ir tai nepakaktų medžiagos troboms atsistatyti.

3. išžudyti kardu, iššaudyti: Viena kelių rankinių kulkosvaidžių bei šautuvų serija mes juos visus iškirtome. Vyriškius paaugusius iškirto, o žmonas su kūdikiais apkalusys į vergus išvarė. Iškirto ano visą vaiską. Te iškirto brolelius kaip girio ąžuolėlius. Kam tu iškirtai Vilniaus vaiskelį? O kulkelės kai bitelės mūs brolelius iškerta.

4. kuo nors smogiant sužeisti: Gaidys iškir̃to kitam gaidžiui akį. Ko akių neiškir̃to botagu. Plakinėjo galvijus be reikalo, iškirto karvelei akį. Ant rytojaus Kasiulienė iškirto koją Petrulių gaidžiui, kai tik tasai įlėkė jos daržan. Iškirto žvirblelis pelėdai akį. Varnas varnui akies neižkerta.

5. kirviu išraupti, pašalinti: Aš iškirtaũ medį iš šaknų. Palikęs kojas, einu kirvio atsinešti, kojų iškirsti. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių. Ir iškirto lentelę, tik ne mano vargelį. Medis, kursai neneša gero vaisiaus, iškirstas ir ing ugnį įmestas bus.

6. kertant padaryti (skylę, langą, praėjimą) ; kertant nutiesti (kelią): Pirkia iš karto pasidarė šviesesnė, tartum kas būtų plačius langus iškirtęs. Čia reiks antrą langą iškir̃st, kad būt daugiau šviesos. Iškir̃sk eketę, o paskui varysim gyvulius girdyt. Kam neiškirtai svirne lango? | Kelias buvo iškirstas aukštai baltose pajūrio uolose. Planavas kelias – iškirstas, kap kutarus darė. Aš išsikirsčia klėtužėlė [je] langelį. | Nubėgo namon, atsinešė kirvį, išsikirto taką. Norėdamas išsikirsti par abazą lenkų, kliuvo į ranką, ir retsai tarp lietuvių beišsikirto ir į pilį beįejo.

7. kertant išgauti, rasti: Štai ir iškirto aukso žiedelį į devintąją pradalgelę. Ir iš kurios. kalnų iškirsi varį.

8. kertant išrašyti, išgraviruoti: Iškertame toje lentoje tai, ko laikas negali sudildyti.

9. išmušti, pašalinti iš kitų tarpo. Tu jau iškirstas (išmuštas sviediniu) – išeik!

10. išgraužti, išnaikinti; išpjauti: Pernai mūsų rugius iškir̃to kirmėlės. Giedra (be lytaus) gali iškirsti sudygusius rugius. Lapė žąsis iškirto.

11. išplakti, išmušti: Motinos ranka lengvesnė už pamotės: pamotė kartą iškerta diržu – vis lygu, ką motina dešimt. Jam nemenkai davė nugarą iškirst. Ir iškirto jį labai skaudžiai per ausis.

12. godžiai išvalgyti: Iškirtaũ visą bliūdą košės. Argi tu vienas visą bliūdą lapienės ir iškirtai? Padarbujęs kad sėdos valgyt, tai kelis bliūdus lapienės iškir̃to.

13. smarkiai išeiti, išvažiuoti, pasakyti ar ką kita daryti: Ar jau visi namo iškir̃to? Važiuok čia, tai tiesiai iškirsì. Po viso to protesto ar pamokslo, iškirsto kalbininkų adresu, nesijaučiau nusikaltęs. Lig su Petrauskiu kiti [balsai] neiškirto, neišdainavo.

14. laimėti, išlošti, gauti: Tuomi iškirsiu, jog gausiu gražesnį audimą, nei man namie išaustų. Kur jai užu tokio eiti: ji gali sveiką gražų vyrą iškirsti. Susiginčijau, ale ir iškirtaũ. Tą bylą tai aš iškirsiu. Neiškirtau bylos. Anas iškerta ir iškerta kartoms, kur neturės piningų. Ot puikų vyrą Marytė išsikir̃to!

15. iškelti (bylą): Iškirstos jiems bylos dėl jų darbų.

16. staiga, nejučiomis ką padaryti: Buržuazija matė, kad buržuazinės demokratinės laisvės gali iškirsti jai piktą juoką. Dar neužmiršo žmonės Puodžiūnų Antaniuko iškirsto tėvams pokšto. Buvau tuomet dvylikos metų, taigi tokio amžiaus, kada lengvai kokią kvailystę iškerti. Jis stengėsi, kad tik kam šunybę iškirstų. Tai štuką iškir̃to! Na ir iškirto man šposą!

17. ištikti: Arklys iškirto į zovezdą (pradėjo bėgti šuoliais) .

18. suduoti, užkirsti: Ir iškirtau žirgu [i] per galvelę.

19. pajėgti, galėti, įkabinti: Pulkas skriejo, kaip žirgas iškerta, į pilę. Jiems buvo įsakyta eiti, kiek iškerta. Lėkė, kaip tik arkliai iškerta. Nešk savo kudašių, kiek tik beìškerti. Leka arklys, kiek tik iškerta. Kaip tik iškerta, arklys eina, ir vis dar drožia (muša) . Jėg važiuosi, kiek arklys iškerta, tai ilgai nevažinėsi.
iš kójų iškir̃sti parversti, priversti gultis: Kas galėjo mislyti, kad toks žiogas galėtų tokį vyrą iš kojų iškirsti. Galva pradeda suktis, akyse pažaliuo [ja],
nei juste nepajuntu, kaip iškerta iš kojų.
paiškir̃sti. iškirsti: Čia visas miškas paiškirstas.
nukir̃sti, nùkerta, nukir̃to

1. smūgiu ar aštriu įrankiu atskirti, atidalyti, nutraukti; . kirsti 1: Sapnavo vienąkart – mačiusi tą pirštinę ant nukirstos rankos. Medį nukirsk. Kopūstai nukirstì. Galvą nukertu. Nukirto uodegą su visu stimburiu. Duosiu galvą maišu nukirsti, kad teisybė. Tik pradedi siūti, ir nùkerta [mašina] siūlą. Paskutiniam galvą nenukirto, bet tik sprandą įkirto. Ką aš žaliuosiu, ką linksmas būsiu, žadi mane nukirsti. Aš tave pakirsiu, šakeles nukirsiu. Nukirsiu liepelę ir ąžuolėlį, nugrįsiu tiltelį per Nemunėlį. Ir nukirto virvelę, ir paleido muselę. Petras. kirto tarną. ir nukirto jam ausį. Verpalas yra ne su kirviu nukertamas (verpimas – ilgas darbas) . Ne vienu kirčiu yra medis nukertamas. Medį be skiedros nenukirsi. Pušis nukirsta, širdis išimta, paimta ant rankų – gailiai verkia.

2. kertant kuo aštriu, nužudyti: Žmogus leido žvirbliui su kirviu – ir nukir̃to arklį. Kad nukir̃stum gaidį, pietum išvirčiau. Varna žąsiuką nukir̃to. Ištrauk mano ginklą ir nukirsk muni. Mes jį. nukirskim ir išmeskim iš karietos. Dabar atsirado mano tikrasis išgelbėtojas, katras smaką nukirto. O jau nukirto šviesus kardelis, sumyniojo žirgelis, neparjoja sūnelis. O nusiuntęs nukirto Joną kalinėj. Prieš laiką yra mirtis juodu abu nukirtusi. [Šiltinė] nukirto senį Ralį. Šuo nusikirto (nusidaužė negyvai) ant lenciūgo, bet nepadavė vagie (neprileido vagies prie arklio) .

3. nušauti: Ar varną gali su tuo šautuvu nukir̃st? Nukirto lėktuvą. Devynios kulkos šalia praėjo, o ši dešimta brolį nukirto.

4. nugraužti, sunaikinti: Žiemkenčius vietomis kirminas nukirto.

5. partrenkti, nudaužti: Arklys piestu stoja, neik, dar nukir̃s. Pusbuteliu vožė per ausį ir nukirto tokį vyrą kap drigantą. | Vieną metą ledai nukir̃to javus. Kitur ant kiemo žąsyčiai, pylūčiai bei višteliai krušos nukirsti gulėjo.

6. nužudyti įgeliant. Kartais nùkerta gyvulį gyvatė. Du bitinu, tarp savęs susitikusiu, giliasi, iki vienas kitą nukerta. Guli angis: misliju, kad mane nukirs.

7. dalgiu ar peiliu nupjauti: Pusiau nukirstame rugių lauke dūlavo milžiniški kombainai. Nukirstì rugiai pabuvo kokias keturias dienas. Avižas ryt poryt aš nukirsiu. Dar nesuspėjom nukirsti rugių, o jau pribrendo kviečiai. Rugiai nenukertamì, kad zuparo užkrauni. Javus nukir̃sti. Ar visą pievą nukirtai? Jau nukir̃tom kopūstus. O ir nukirto smilgų kalnelį į pusantro stundelį. Nusikirsim dobilėlį ir nunešim dovanėlę.

8. labai privarginti (rankas, kojas), nusilpninti iki jėgų netekimo: Man rankas per alkūnes nukir̃to, sunkiai dirbant. Baisiai ilgas buvo baras – kol išvariau, net rankas nukir̃to.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antkirsti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kir̃sti, </b>ker̃ta, kir̃to<br/>1. <span class="explanation">kuo nors aštriu smogiant pargriauti, paguldyti; atskirti dalį nuo visumos, smulkinti: </span> Kir̃sk medį stovintį, kapok gulintį. Ir nei vieno liemenio lietuviai nekir̃tę, jėg tik stuobriai papuvę savaime išvirtę. Važiuojam miškan malkų kir̃stų. Skynimas su jekšiu kertamas. O ką aš žaliuosiu žiemą vasarelę, žada muni kirsti, šakeles genėti. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis. Užėjo grastis kir̃sti girią. Šventus lieknus kerta. O dabar man už tai galvą nori kirstie. Kirto galvelę kaip kopūstužį. Ker̃t tu man galvą, aš praudą nebijau niūkt. Neina, koc tu jam galvą ker̃t'. Tuokart aš būsiu karelė [je] kirstas ir po kojų rūstai pamintas. Jūsų brolelis karužė [je] kirstas. Kad buvo kertamasis sukrus [= cukrus], plytinelio nebuvo. Kur kerta, ten ir skiedros lekia. Kamgi lazdą kirstum, jei ne pasiremti! Anoj pusėj marių pušį ker̃ta, o pro langą skiedros krenta. Matė kertant, o nematė griūvant. Girio [je] kirsta, krome pirkta, ant rankų graudžiai verkia. Važiuoja važiuoja – nėr vėžių, kerta kerta – nėr skiedrų. <br/><b>kirstinaĩ</b>. Ir Petrą toks jau [angelas] išvedė, kaip kirstinai jį apkalė. <br/>2. <span class="explanation">kuo nors aštriu smogti: </span> Nekirsk kirviu akmenį, nes kirvį atkirsi <span class="explanation"> (atšipinsi) </span>. Višta, pradėjus tokį kietą kiaušinį kirsti, atsimušo sau snapą. Buvau bekertąs, bet kirvis nusmuko. Kareivis kirto kalaviju. Tai kad pasakė: kaip kirviu kirto! Jis ker̃ta iš peties <span class="explanation"> (smarkiai) </span>. Abiem pusėm kertamas [kardas]. Kuilys kerta iltim. Zuikinis vanagas nuveiza begulintį zuikį ir kerta žemėn. Karde, karde, pats kertantis, nukapok galvas! Kaip pradėjo su savo šoble kirst, tuojaus visus išmušė, iškirto. Kad užsimojai, tai ir kirsk! Gyslą kirsti <span class="explanation"> (kraują leisti) </span>. Turimėg kirst kalaviju. Nekirsk per šniūrą <span class="explanation"> (neperženk ribos) </span>. Varna varnos akies nekerta. <br/>3. <span class="explanation">pjauti dalgiu, pjautuvu (javus, šieną): </span> Šauniai kerta naujasis kombainas. Išdalijo pjaunamąsias ir kertamąsias mašinas. Šitas dalgis geras rugiams kirsti. Rugiai jau kirstini. Vasaroją, šieną pjauja, rugius ker̃ta. Kirsiu šieną, negailėsiu, kai nukirsiu – pailsėsiu! Mes. greiti, kaip būrams reik, į baudžiavą bėgom. šieną kir̃st, sugrėbt ir po kraiku pakavoti. Nekirstà pieva. O žalią dobilėlį kerta jauni berneliai. Bernyti jaunas, ne tavo darbas, ne tavo darbelis rūteles kirsti. Kopūstus ker̃ta, kai prasideda šalnos. Kviečiai prieš Žolinę kir̃tosi <span class="explanation"> (buvo kertami) </span>. <br/>4. <span class="explanation">gelti, kąsti: </span> Bitys, akliai, dvilinkiai, gyvatės ker̃ta (ne gilia). Arklius būžiai ker̃ta. Skruzdėlės ima kirsti jam kojas. Neik per samanas, be gali gyvatė kir̃st. Musės ker̃ta prieš lytų. Dabar gyliai labai karves ker̃ta. Man ka kir̃s kur blakė, tai ir pūslė. Čiulba kaip lakštingala, kerta kaip gyvatė. <br/>5. <span class="explanation">gižinti, kąsti: </span> Tokie karti dūmai – į gerklę kerta. Tik padaryta gera rūgštis (gira) kerta į liežuvį ir į nosį. Dūmai ker̃tasi nosin. Stiprus tabakas, kad net gerklėj ker̃tasi. <br/>6. <span class="explanation">mušti, pliekti, smogti: </span> Lytus ker̃ta į veidą. Į žandą jam kirto, davė, drožė, rėžė. Kirtęs nekirtęs – kumelės stovi sau, galvas nuleidusios. Jis mato, kaip kerta lazda. Galėsi pats eiti, kirsdamas šunims per blakstienas. Katras kir̃tot akmeniu? Kir̃sti kam skersai. Muštuvėliais kerta. Kad kirsiu į ausį, tai tuojau parausi! Jisai ją kirto abrūsu. Ragana kirto su kakta, ir kakta prilipo. Kariai stipriai kirto žingsnį. Širvas žirgelis kanopom kerta. Su pastarojom kojom kad kirto iš šalies. Priešui kirtome lemiamą smūgį. Kas veža, tam ir kerta. Žaibas žaibą trenk, lašas lašą kert. Kertasi kaip gaidžiai. Getai smagiai kirtosi su Aleksandru Didžiuoju. <br/>7. <span class="explanation">trenkti</span> </span>. Kad kir̃sta griaustinio medžian, tai net perskelta stuobrys. Kaip kir̃to žaibas, tai ir perkūnsargį sutrupino. <br/>8. <span class="explanation">šauti; nušauti: </span> Užveski gerai šautuvą ir kirski. Kulkos smagiai kir̃to į mūrą. Snaradai ker̃ta. Šautuvas kerta ir nepakerta <span class="explanation"> (nesprogsta, nepadega) </span>. Pliaukštelėjo, bet nekirto: nesprogo pistūnas. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ta dešimta brolelį kirto. <br/>9. <span class="explanation">imti</span> kirtį (kortose), mušti: </span> Aš su tūzu kirtaũ. Galvinys ker̃ta kojinį. Jei korta gera, tai kirsk, apsimokės. \| Juodieji priversti kirsti bokštą. <br/>10. <span class="explanation">godžiai valgyti, smarkiai eiti, bėgti, lyti, griežti, šokti ar ką kita daryti: </span> Jis ramiai sau kirto vakarinę košę. Ot ker̃ta – net ausys linksta! Ker̃tat, lyg būtumėt kelias dienas nevalgę. Ale tik tu pažiūrėk, kaip mano šeimyna ker̃ta! Kir̃sk, kol bliūdas netuščias. Lapė žąsį kad ker̃ta, tai ker̃ta! \| Greitai kirsk tu prie Stapo. Visą kelią zovada kir̃to. Kurgi taip smarkiai kertì, kad negalima ir pavyti? Tegu tik nustoja lyti, tuoj namo kertù. Žiūrėk, kaip smarkiai arkliai per lauką ker̃ta. Kirtom, kur stačiau, par raistus, laukus. \| Kad kerta lietus, tai kaip iš viedro! Žvarbus lietus kirto. \| Orkestras kirto maršą. Muzikos kerta, jaunimas šoka. Miela žiūrėt, kai dusetiškiai kerta <span class="explanation"> (šoka) </span>. <br/>11. <span class="explanation">barti, ginčyti, smarkiai, griežtai kalbėti: </span> Kaip pradės ant manęs kir̃sti, aš tik žvalgaus, ar negirdi kas. Ką aš esu padaręs, kad anie teip ant manęs kerta? Tokia kalba aštri – žodis į žodį kerta. Kertam kap skiedrom <span class="explanation"> (prastai, stačiai šnekam) </span>. \| Tu jo nekirsi <span class="explanation"> (nenugalėsi kalboje): </span> jis velniu pasiburškęs. Suės jus tie sklypeliai, pamatysit! – kirsdavos Silvestras. Kad tu nori teisybės, tai ir kirskis. Toks mažas ir prieš visus kertasi. Ir Katrė beturinti liežuvėlį: taip kertas, kad bėda! <br/>12. <span class="explanation">ėsti, kapoti, gadinti</span>. Mūsų kopūstus kirminai pradėjo kirsti. Kad grybai nekirmė [ja], nekir̃s vabalai tą metą rugių. Jau žalią medžio žievę kerta kirminai. Kad šį metą kirto linus. <br/>13. <span class="explanation">daryti pleką, kirtimą, plekuoti: </span> Šiaudus kirsti į kestes kirtimams dėti. Šieną kerta kirtimais ir deda į kupsčius. <br/>14. <span class="explanation">lošti (kortomis): </span> Girkšnodavo šermukšninę ir kirsdavo „durnių“. Vyresnieji virtuvėje dvidešimt vieną kerta. Jisai tris naktis kirtosi kortomis. Vyrai kortosna ker̃tas. <br/>15. <span class="explanation">per ką skersai eiti, dalyti ką pereinant: </span> Namo vidų kirto ilgas tamsus koridorius. Pilkas kelias kerta lauką. Jo kaktą kirto kampuota raukšlė. Įstrižai kirsdama srovę, valtis nuplaukė upe. Mišką kirto didysis Smolensko kelias. Jis greitais žingsniais kirto gatvę. Dvi tiesės kertasi tik viename taške. Du vieškeliai kirtosi netoli miestelio. <br/>16. <span class="explanation">susieiti, susiliesti: </span> Jų laukai čia ker̃tas. <br/>17. <span class="explanation">priklausyti: </span> Visas Nienių kalnas ker̃tasi prie Grumblių. <br/>18. <span class="explanation">smeigti: </span> Nusipirkau šukas, į galvą ker̃tamas. <br/>19. <span class="explanation">kelti, daryti: </span> Aš neduosiu savo duktės, ė su tavim vainą kir̃siu. <br/>20. <span class="explanation">kliūti, strigti, gerai neišsitarti</span>. Kertasi žodžiai, kad dantų nėr. Jam ėmė nesisekti, žodžiai kirtosi. <br/>21. <span class="explanation">apgauti: </span> </span> </span> Jis mane kir̃to mažiausiai kokiais penkiais rubliais. Su šia pieva tai jis tave kirto. <br/>22. <span class="explanation">ręsti, statyti: </span> Pirkelę par aną kirtau. <br/>23. <span class="explanation">gyvuoti, laikytis: </span> Da tuo tep ir kertamės. <br/>24. <span class="explanation">lažintis, eiti lažybų: </span> Ker̃tam iš bonkos šnapso, jei šiandie nelis. Iš kiek kir̃sim? <br/>25. <span class="explanation">imti</span>. Mane labai miegas ker̃ta. Gali būti lietaus – mane miegas labai ker̃ta. <br/>26. <span class="explanation">varginti, skaudėti; atimti (kojas, rankas): </span> Negaliu pastovėti – kojas ker̃ta. Kojas kerta, negaliu toliau nešti. Te tau kultuvas, man rankas ker̃ta. <br/>27. <span class="explanation">mušti, daužti</span>. Nu, kir̃skit rankas ir eikit barykščių <span class="explanation"> (magaryčių) </span> gert. <br/>28. <span class="explanation">daryti, krėsti (juokus, pokštus ir t. t): </span> Nekirsk juokų, sakyk teisybę. <br/>29. <span class="explanation">kelti, užsiprašyti (kainą): </span> Kir̃sti kainą. <br/>30. <span class="explanation">piktai, tiesiai, stačiai sakyti: </span> Kerta į akį. Jis visiem tiesiog į akis kerta. <br/><b> į ãkį kir̃sti</b> <span class="explanation">miegoti: </span> Pavalgęs kirsiu į akį. Dabar kir̃sk akiñ <span class="explanation"> (eik miegoti, gulk) </span> ! <br/><b>iš lažýbų kir̃sti</b> <span class="explanation">eiti lažybų, lažintis: </span> Kertu iš lažybų, kad niekas taip neseka, ką ir kame veikia katė kaip žvirblis. <br/><b>kopūstùs kir̃sti</b> <span class="explanation">mesti vandens paviršiumi akmenuką</span>. Prie vandens vaikai visada turi darbo: vieni čeverykus siuva, kiti kopūstùs ker̃ta, vis užsiėmę. <br/><b>maišù kir̃stas</b> <span class="explanation">puskvailis</span> Et, maišù kir̃stas. <br/><b>nuo ausiẽs kir̃sti; </b>. <span class="explanation">gražiai kalbėti. </span>. <br/><b>antkir̃sti</b>, añtkerta, antkir̃to. <br/>1. <span class="explanation">dalgiu kertant (pjaunant), rasti: </span> Rasi antkirsi aukso žiedelį dešimtoje pradalgėje. <br/>2. <span class="explanation">kišti ant ko nors: </span> Stovi, nosį antkir̃tusys (antkišusys), veizas, ką aš dirbu. <br/>3. <span class="explanation">bėgant užpakaline koja užminti ant priekinės</span>. Prastos bėgsenos arklys ančkerta ant pasagų ir atplėša. <br/><b>apkir̃sti, </b>àpkerta, apkir̃to<br/>1. <span class="explanation">apkapoti aplinkui: </span> Medį apkir̃to aplink, ir nudžiūvo. Nedaug apkirtaũ, bus sunku nupjauti. Vėjas iškela àpkirstą <span class="explanation"> (apkapotomis šaknimis) </span> eglę, išrauna laukan. Akmenį apkir̃sti. <br/>2. <span class="explanation">šiek tiek sumažinti kertant: </span> Miškai jau gerokai apkirsti. Aš apkirtau didumą šatrų. Didumą miško apkir̃to, o daugiau paliko želdyti. <br/>3. <span class="explanation">apkirsti aplinkui save medžius įsitvirtinant: </span> Algirdas juodojė [je] girė [je], o Keistutis Palangos medės [e] apsikirtusiu su vaiskais laukė ateinančių kryžeivių. <br/>4. <span class="explanation">aplinkui pjauti dalgiu (javus): </span> Aplink apkir̃to, o vidury stovi nekirsti rugiai. <br/>5. <span class="explanation">nustatyti ribas iš visų pusių: </span> Jau jam apkir̃to žemę. Apkir̃sti rajoną. <br/>6. <span class="explanation">įgilti, įkąsti: </span> Apkir̃to ma [n] į paausį bitė. <br/>7. <span class="explanation">leisti, kad arklys, užpakaline koja užlipdamas ant priekinės, sužeistų ją: </span> Grąžoj galima greit arklys apkirsti, kad ir neaštriai kaustytas. Vieną dieną pavažinėjai, ir jau arkliui koją apkirtaĩ. Jau tu kai važiuoji, vis arklį apkerti. Kai apkirto arklį, tai visą vasarą neturėjo kuo dirbti. Tik arklį pakausčiau – ir apsikir̃to. Širmasis apsikir̃to, dabar ir šlubuoja. Saugok, kad [arklys] neapsikirstų. <br/>8. <span class="explanation">lošiant kortomis nugalėti ką, aplošti: </span> Iš jo geras grojikas, anas visus apkerta, o ne jį. <br/>9. <span class="explanation">pralenkti, pranokti: </span> Geras kumelys, kad lenktynėse visus apkerta. Jis jį moksle jau apkirto. Reimerys ant kalbos Zeiderį àpkerta. Mes tave apkir̃tom <span class="explanation"> (pirmiau padarėme) </span>. <br/>10. <span class="explanation">apgauti: </span> </span> </span> Su tais pinigais jis juos visus apkir̃to. Nesduok, kad tave šitiej žulikai apkir̃st. Tai brat apsikirtaĩ, kad nėjai į vestuves. Jis apsikir̃to ant pačios <span class="explanation"> (blogą paėmė) </span>. Jis apsikirto save. <br/>11. <span class="explanation">nuvarginti; imti skaudėti iš nuovargio; atimti (rankas, kojas): </span> Pakol užlipau ant kalno, dėlto apkir̃to kojas. Jau manšitas audimas ir rankas apkir̃to – trūksta labai siūlai. Niekai nenori darbuit, apkir̃to ir kojas, ir rankas. <br/>12. <span class="explanation">atkirsti sau: </span> Apsikir̃to vieną šlaunį ir verda. <br/>13. <span class="explanation">paviršium apakėti, apkapoti: </span> Reik su akėčiom dirvą apkir̃sti, kad nebūtų krumslių. <br/><b>atkir̃sti, </b>àtkerta, atkir̃to<br/>1. <span class="explanation">kertant pašalinti ką, atskirti dalį nuo visumos: </span> Prišalusįjį ledą nuo valties atkir̃sti. Į darbą, į darbą, lig kolei mirtis jaunos neatkirto galvos! Atkir̃sk galą karties, bus trumpesnė. Reiks atkirsti tas epušėles nuo sodo. Tas kirvelis atkirto mano kumelės pasturgalį. Višta gieda, tai galvą àtkerta. Atkirtaũ kamieną nuo beržo šaukštams. Jei tave piktina ranka tavoji, atkirsk ją. Gediminas baisiai sumušė vokyčius, kurie, nuo Kuršo atkirsti, traukė per Žemaičių žemę į Prūsus. <span class="explanation">paskirti: </span> Jam, kaip savanoriui, nauja valdžia atkirto sklypą. Vienam žmogui atkirto dvaro žemės. <br/>2. <span class="explanation">iš naujo, pakartotinai ką kirsti: </span> Apšalusiąją eketę atkir̃sti. <br/>3. <span class="explanation">atidirbti, atitalkinti kertant: </span> Reikia eiti į Dabrilus atkir̃st. <br/>4. <span class="explanation">atbukinti, atšipinti: </span> Ašmenis atkir̃sti. Vaikas į akmenį atkirto kirvį. Moterys męsą kapojo ir visus kirvius atkir̃to. Nekirsk kirviu akmenį, kirvį atkirsi. Rūgštūs obuoliai – atsikirsi dantis. Kirvis atsikir̃to, dalgis atsipjovė, dantys atsimetė. Turbūt kur ant vinio pataikiau, kad kirvis atsikirto. <br/>5. <span class="explanation">iki valios kirsti: </span> Buvo kirtimo miške, gerai atsikirtom malkų. <br/>6. <span class="explanation">atsimušti į ką, atsitrenkti: </span> Žagrė atsikirto į akmenį, kad kiek nenulūžo. Atsikirtę į nepalaužiamą lietuvių pasipriešinimą, turėdavo atsisakyti savo užmačių. Atsikirto kaip dalgis į akmenį. <br/>7. <span class="explanation">griežtai, smarkiai atsakyti, atrėžti: </span> Nė vieno žodžio nepraleis neatkirtęs. Bet aš jam gerai atkirtaũ, ir jis nutilo. Kad atkirto, kaip šaute atšovė. <br/><b>atkertamaĩ</b>. Tau atkertamai pasakiau, kad pinigų neduosiu. Razaliutė kentė kentė ir pagaliau pradėjo ir atsikirsti. Jis nusileidžia [kalboj], nemoka atsikir̃sti. Argi tu, toks gudrus būdamas, nemokėjai kaip tokiam atsikir̃sti? Geras liežuvis visados suras kuo atsikirsti. <br/>8. <span class="explanation">įkirsti, įkrėsti, suduoti: </span> Atkir̃to dvidešimt rykščių ir paleido. <br/>9. <span class="explanation">smarkiai ateiti: </span> Kas čia per laukus tep àtkerta pas mus? Per vieną adyną šitiek kelio atkir̃sti galiu. Iš kažin kur atsikirtę kazokai raiti įsiskverbė į minią. <br/>10. <span class="explanation">iki nebenorint valgyti, atsivalgyti: </span> Per pabaigtuves atsikir̃tom gerai virtienių. <br/>11. <span class="explanation">atsivalgyti už praeitą laiką: </span> Nu, dabar galės atsikir̃st ir už vakarykščią. <br/>12. <span class="explanation">atsidaryti, buvus užtrenktam</span>. Durys atsìkerta. Jei atsikir̃s durys, tai įeis vaikai į vidų. <br/>13. apkirsti 11: Baimė atkir̃to kojas ir rankas. Badas visiem rankas àtkerta. <br/><b> dañtį atkir̃sti</b> <span class="explanation">daugiau nebenorėti, atsinorėti, atsikąsti: </span> Jau atkirtaĩ dañtį – vieną vagelę išvaręs parejai namo. Nuog ruginių pašarų arkliai greit dañtį àtkerta. <br/><b>įkir̃sti</b>, į̃kerta, įkir̃to<br/>1. <span class="explanation">kirviu ar kuo kitu aštriu sužeisti, skaudžiai užgauti: </span> Laigūnas įkir̃to sau koją su kirviu. Višta vaikui į ranką įkir̃to. Sakiau, nelįsk teip arti, bo gaidys da galia įkirst. Visada ji. jam įkirsdavo nagais. Ar drūčiai į̃kerta riešuto kiautas? Bene genys man įkirto, kad galvelė teip netvirta?. Imk tu man dabar ir įsikir̃sk, kad net kaulas matos. Malkas kapodamas įsikir̃to bernas koją. <br/>2. <span class="explanation">įręsti (kirviu). </span> <br/><b>įkirstinaĩ</b>. <span class="explanation">užkirstinai: </span> Rąstinių sienų rentimas įkirstinaĩ. Jo kaktoje įsikirto dvi gilios raukšlės. <br/>3. <span class="explanation">įgelti, įkąsti: </span> Gyvatė vaikui į koją įkir̃to. Valkiokis basa po girią, be da įkir̃s gyvatė. Ko čia šokinėji kaip gyvatės įkirstas? <br/>4. <span class="explanation">trenkti</span> </span>. Reikia apsisaugoti nuo perkūno, kad kartais neįkirstų kur į stogą. <br/>5. <span class="explanation">smogiant ką aštrų įsmeigti: </span> Įkir̃to kirvį į trinką. Kirvio ant žemės taip nenumesk, bet į kaladę įkirsk! Vienas dalgis yra į šalinę <span class="explanation"> (į javus, šiaudus) </span> į̃kirstas. Jeigu tę būt rąstas, tai galui būtų kirvis inkirstas. Prazvimbė prošal vilyčia, o po jos trečia ketvirta į medžius tuoj įsikirto. <br/>6. <span class="explanation">įsmeigti, suleisti: </span> Dantis į kūną įkir̃sti. Vilyčias įkerta į kūną buliaus. \| Įkirstos šukos į galvą. Razbos. dantys įsikirto į jo užpakalį. \| Įsikirsk šukas į galvą, kad plaukai nedraikytumias. Žmonės akimis įsikirto į lėktuvą. Plačios vaikiškos akys įsikirto jam į veidą. <br/>7. <span class="explanation">įsikibti, įsikabinti: </span> Arklys pradėjo plaukti, o aš įsikirtau į karčius ir tvirtai laikiaus greta jo. Augant medžiui, jo šaknys vis stipriau įsikerta į žemę. Kai įsikirto man į rankovę, tai ir nepaleido. Kad susipešė vaikai: insikirto vienas kitam in plaukus. Laikosi įsikir̃tęs valties. Te tokia merga, kad in motkos andaroką inskir̃tus vaikščioja. <br/>8. <span class="explanation">įsiremti, įstrigti: </span> Šonu įkirtusi į griovį, tįsojo sudaužyta mašina. Kartais garlaivis mankosi kelias valandas ant daikto, įsikirtęs į smilčių sudumą. Jau turbūt aldijos dugnas ant smėlį įsikirto, kad teip nė iš vietos negal pastumt. Vytautas ir Jaugalius par tolie įsikirtusiu į eiles kryžokų. <br/>9. <span class="explanation">arti prikišti (nosį): </span> Įkir̃tęs nosį ir veizės čia. A neisi tik šalin! Nosį įkirtusys, skaito knygas. <br/>10. <span class="explanation">smarkiai krintant, įsmigti: </span> Įkerta lytus į sienotarpius. <br/>11. <span class="explanation">įsikalti į galvą: </span> Vieną daiktą įsìkerta, kad nepatinka. <br/>12. <span class="explanation">suduoti, mušti: </span> Baudžiauninkui įkirto dešimtį rykščių. Jis gerai jam įkirto. Kai tik neklausysi, tėvas tau įkir̃s rykščių. <br/>13. <span class="explanation">pajėgti valgyti: </span> Kaip žiūriu, tu nemažai į̃kerti. Sausienė dar gana karšta, ką tik į̃kertu. \| Rodos, lašinių į̃kerti, – ale toks kūdas. <br/>14. <span class="explanation">mokėti, suprasti: </span> Tų teorijų tai neiñkertu, ir gana. Aš skaityti neį̃kertu, nereik ir tų laikraščių. Aš į ruską druką neiñkertu. <br/>15. <span class="explanation">galėti, pajėgti: </span> Šitą plotą per dieną suarti neįkirsiu. Joja, kiek tik arklys į̃kerta. Kad lekia, kaip tik į̃kerta. Dirba kožnas, kiek tik įkerta. <br/>16. <span class="explanation">apgauti: </span> </span> </span> Joną įkir̃to čigonas. <br/>17. <span class="explanation">įskaudinti: </span> Spragilas įkerta rankas, ištampo. <br/>18. <span class="explanation">laikytis, gyvuoti: </span> Na, kap jūs įsìkertat toj naujoj vietoj? Kap dar įsìkerti? <br/>19. <span class="explanation">įsimylėti: </span> Tai reikė jai ir insikir̃st tokis durnas! Kad insikir̃to paskui ją kitas. <br/>20. <span class="explanation">įprasti: </span> Prie lenkų buvo labai insikirtę in lenkų kalbą <span class="explanation"> (ją vartojo) </span>. <br/>21. <span class="explanation">nusibosti, įkyrėti: </span> Jurui iki skausmo įsikirto moters burbėjimas. <br/>22. <span class="explanation">stipriai suspausti: </span> Pereitais metais buvo inkir̃tęs šalčiukas. <br/><b> į skùdurus įkir̃sti</b> <span class="explanation">įskaityti, perskaityti: </span> Mažu inkirsit ir tam žodžiui in skudurus <span class="explanation"> (gal ir tą žodį perskaitysite) </span> ? <br/><b>kaĩp kirviù įkir̃sti</b> <span class="explanation">griežtai pasakyti: </span> Pasakė – kaip kirviu inkirto. Senis, jeigu tarė žodį, tai kaip kirviu įkirto. <br/><b>kaĩp [į] kóją įsikir̃tęs (įsikir̃tęs) </b> <span class="explanation">susirūpinęs, neramus: </span> Mergaitės jau buvo kaip koją įkirtę. Vaikščioja kaip kojon įsikirtęs. Sėdi kaĩp kóją insikir̃tęs. <br/><b>kója įkirstà</b> <span class="explanation">nerimas ima: </span> Kad vyras išeina kur, [žmonai] vis koja įkirsta. Anos kója kožną dieną įkirstà, kad vaikas neapsivogtų. <br/><b>iškir̃sti</b>, ìškerta, iškir̃to<br/>1. <span class="explanation">nukirsti: </span> Iškirsčiau klevelį ir aržuolėlį, grindyčiau tiltelį per Nemunėlį. Iškirsk, sūneli, tą putinėlį. Aš tą dagį iškirsiu, per tvorelę išmesiu. <br/><b>iškirstinaĩ</b>. Visus storus ąžuolus jie parduodavo iškirstinai kaimynams. Jis išsikirto smagų aržuolaitį. <br/>2. <span class="explanation">nukirsti visus: </span> Reikės tuos krūmus iškir̃st ir vandenį nuleist. Ar iškirto tas liepas, kur an dvaro augo? Ar jau visą mišką iškirtot? O užaugs užaugs mano brolyčiu, iškirs girio [je] medelius. Paimk kardelį, eik į darželį, iškirsk žalias rūteles. Daug šiemet miško išsikir̃to. Kad visą savo šilelį išsikir̃stumėm, ir tai nepakaktų medžiagos troboms atsistatyti. <br/>3. <span class="explanation">išžudyti kardu, iššaudyti: </span> Viena kelių rankinių kulkosvaidžių bei šautuvų serija mes juos visus iškirtome. Vyriškius paaugusius iškirto, o žmonas su kūdikiais apkalusys į vergus išvarė. Iškirto ano visą vaiską. Te iškirto brolelius kaip girio ąžuolėlius. Kam tu iškirtai Vilniaus vaiskelį? O kulkelės kai bitelės mūs brolelius iškerta. <br/>4. <span class="explanation">kuo nors smogiant sužeisti: </span> Gaidys iškir̃to kitam gaidžiui akį. Ko akių neiškir̃to botagu. Plakinėjo galvijus be reikalo, iškirto karvelei akį. Ant rytojaus Kasiulienė iškirto koją Petrulių gaidžiui, kai tik tasai įlėkė jos daržan. Iškirto žvirblelis pelėdai akį. Varnas varnui akies neižkerta. <br/>5. <span class="explanation">kirviu išraupti, pašalinti: </span> Aš iškirtaũ medį iš šaknų. Palikęs kojas, einu kirvio atsinešti, kojų iškirsti. Kad išeitų brolelis, išsineštų kardelį, o kad iškirstų muno vargelį iš anytos vartelių. Ir iškirto lentelę, tik ne mano vargelį. Medis, kursai neneša gero vaisiaus, iškirstas ir ing ugnį įmestas bus. <br/>6. <span class="explanation">kertant padaryti (skylę, langą, praėjimą) ; kertant nutiesti (kelią): </span> Pirkia iš karto pasidarė šviesesnė, tartum kas būtų plačius langus iškirtęs. Čia reiks antrą langą iškir̃st, kad būt daugiau šviesos. Iškir̃sk eketę, o paskui varysim gyvulius girdyt. Kam neiškirtai svirne lango? \| Kelias buvo iškirstas aukštai baltose pajūrio uolose. Planavas kelias – iškirstas, kap kutarus darė. Aš išsikirsčia klėtužėlė [je] langelį. \| Nubėgo namon, atsinešė kirvį, išsikirto taką. Norėdamas išsikirsti par abazą lenkų, kliuvo į ranką, ir retsai tarp lietuvių beišsikirto ir į pilį beįejo. <br/>7. <span class="explanation">kertant išgauti, rasti: </span> Štai ir iškirto aukso žiedelį į devintąją pradalgelę. Ir iš kurios. kalnų iškirsi varį. <br/>8. <span class="explanation">kertant išrašyti, išgraviruoti: </span> Iškertame toje lentoje tai, ko laikas negali sudildyti. <br/>9. <span class="explanation">išmušti, pašalinti iš kitų tarpo</span>. Tu jau iškirstas <span class="explanation"> (išmuštas sviediniu) – </span> išeik! <br/>10. <span class="explanation">išgraužti, išnaikinti; išpjauti: </span> Pernai mūsų rugius iškir̃to kirmėlės. Giedra (be lytaus) gali iškirsti sudygusius rugius. Lapė žąsis iškirto. <br/>11. <span class="explanation">išplakti, išmušti: </span> Motinos ranka lengvesnė už pamotės: pamotė kartą iškerta diržu – vis lygu, ką motina dešimt. Jam nemenkai davė nugarą iškirst. Ir iškirto jį labai skaudžiai per ausis. <br/>12. <span class="explanation">godžiai išvalgyti: </span> Iškirtaũ visą bliūdą košės. Argi tu vienas visą bliūdą lapienės ir iškirtai? Padarbujęs kad sėdos valgyt, tai kelis bliūdus lapienės iškir̃to. <br/>13. <span class="explanation">smarkiai išeiti, išvažiuoti, pasakyti ar ką kita daryti: </span> Ar jau visi namo iškir̃to? Važiuok čia, tai tiesiai iškirsì. Po viso to protesto ar pamokslo, iškirsto kalbininkų adresu, nesijaučiau nusikaltęs. Lig su Petrauskiu kiti [balsai] neiškirto, neišdainavo. <br/>14. <span class="explanation">laimėti, išlošti, gauti: </span> Tuomi iškirsiu, jog gausiu gražesnį audimą, nei man namie išaustų. Kur jai užu tokio eiti: ji gali sveiką gražų vyrą iškirsti. Susiginčijau, ale ir iškirtaũ. Tą bylą tai aš iškirsiu. Neiškirtau bylos. Anas iškerta ir iškerta kartoms, kur neturės piningų. Ot puikų vyrą Marytė išsikir̃to! <br/>15. <span class="explanation">iškelti (bylą): </span> Iškirstos jiems bylos dėl jų darbų. <br/>16. <span class="explanation">staiga, nejučiomis ką padaryti: </span> Buržuazija matė, kad buržuazinės demokratinės laisvės gali iškirsti jai piktą juoką. Dar neužmiršo žmonės Puodžiūnų Antaniuko iškirsto tėvams pokšto. Buvau tuomet dvylikos metų, taigi tokio amžiaus, kada lengvai kokią kvailystę iškerti. Jis stengėsi, kad tik kam šunybę iškirstų. Tai štuką iškir̃to! Na ir iškirto man šposą! <br/>17. <span class="explanation">ištikti: </span> Arklys iškirto į zovezdą <span class="explanation"> (pradėjo bėgti šuoliais) </span>. <br/>18. <span class="explanation">suduoti, užkirsti: </span> Ir iškirtau žirgu [i] per galvelę. <br/>19. <span class="explanation">pajėgti, galėti, įkabinti: </span> Pulkas skriejo, kaip žirgas iškerta, į pilę. Jiems buvo įsakyta eiti, kiek iškerta. Lėkė, kaip tik arkliai iškerta. Nešk savo kudašių, kiek tik beìškerti. Leka arklys, kiek tik iškerta. Kaip tik iškerta, arklys eina, ir vis dar drožia <span class="explanation"> (muša) </span>. Jėg važiuosi, kiek arklys iškerta, tai ilgai nevažinėsi. <br/><b> iš kójų iškir̃sti</b> <span class="explanation">parversti, priversti gultis: </span> Kas galėjo mislyti, kad toks žiogas galėtų tokį vyrą iš kojų iškirsti. Galva pradeda suktis, akyse pažaliuo [ja], nei juste nepajuntu, kaip iškerta iš kojų. <br/><b>paiškir̃sti</b>. <span class="explanation">iškirsti: </span> Čia visas miškas paiškirstas. <br/><b>nukir̃sti, </b>nùkerta, nukir̃to<br/>1. <span class="explanation">smūgiu ar aštriu įrankiu atskirti, atidalyti, nutraukti; </span>. kirsti 1: Sapnavo vienąkart – mačiusi tą pirštinę ant nukirstos rankos. Medį nukirsk. Kopūstai nukirstì. Galvą nukertu. Nukirto uodegą su visu stimburiu. Duosiu galvą maišu nukirsti, kad teisybė. Tik pradedi siūti, ir nùkerta [mašina] siūlą. Paskutiniam galvą nenukirto, bet tik sprandą įkirto. Ką aš žaliuosiu, ką linksmas būsiu, žadi mane nukirsti. Aš tave pakirsiu, šakeles nukirsiu. Nukirsiu liepelę ir ąžuolėlį, nugrįsiu tiltelį per Nemunėlį. Ir nukirto virvelę, ir paleido muselę. Petras. kirto tarną. ir nukirto jam ausį. Verpalas yra ne su kirviu nukertamas <span class="explanation"> (verpimas – ilgas darbas) </span>. Ne vienu kirčiu yra medis nukertamas. Medį be skiedros nenukirsi. Pušis nukirsta, širdis išimta, paimta ant rankų – gailiai verkia. <br/>2. <span class="explanation">kertant kuo aštriu, nužudyti: </span> Žmogus leido žvirbliui su kirviu – ir nukir̃to arklį. Kad nukir̃stum gaidį, pietum išvirčiau. Varna žąsiuką nukir̃to. Ištrauk mano ginklą ir nukirsk muni. Mes jį. nukirskim ir išmeskim iš karietos. Dabar atsirado mano tikrasis išgelbėtojas, katras smaką nukirto. O jau nukirto šviesus kardelis, sumyniojo žirgelis, neparjoja sūnelis. O nusiuntęs nukirto Joną kalinėj. Prieš laiką yra mirtis juodu abu nukirtusi. [Šiltinė] nukirto senį Ralį. Šuo nusikirto <span class="explanation"> (nusidaužė negyvai) </span> ant lenciūgo, bet nepadavė vagie <span class="explanation"> (neprileido vagies prie arklio) </span>. <br/>3. <span class="explanation">nušauti: </span> Ar varną gali su tuo šautuvu nukir̃st? Nukirto lėktuvą. Devynios kulkos šalia praėjo, o ši dešimta brolį nukirto. <br/>4. <span class="explanation">nugraužti, sunaikinti: </span> Žiemkenčius vietomis kirminas nukirto. <br/>5. <span class="explanation">partrenkti, nudaužti: </span> Arklys piestu stoja, neik, dar nukir̃s. Pusbuteliu vožė per ausį ir nukirto tokį vyrą kap drigantą. \| Vieną metą ledai nukir̃to javus. Kitur ant kiemo žąsyčiai, pylūčiai bei višteliai krušos nukirsti gulėjo. <br/>6. <span class="explanation">nužudyti įgeliant</span>. Kartais nùkerta gyvulį gyvatė. Du bitinu, tarp savęs susitikusiu, giliasi, iki vienas kitą nukerta. Guli angis: misliju, kad mane nukirs. <br/>7. <span class="explanation">dalgiu ar peiliu nupjauti: </span> Pusiau nukirstame rugių lauke dūlavo milžiniški kombainai. Nukirstì rugiai pabuvo kokias keturias dienas. Avižas ryt poryt aš nukirsiu. Dar nesuspėjom nukirsti rugių, o jau pribrendo kviečiai. Rugiai nenukertamì, kad zuparo užkrauni. Javus nukir̃sti. Ar visą pievą nukirtai? Jau nukir̃tom kopūstus. O ir nukirto smilgų kalnelį į pusantro stundelį. Nusikirsim dobilėlį ir nunešim dovanėlę. <br/>8. <span class="explanation">labai privarginti (rankas, kojas), nusilpninti iki jėgų netekimo: </span> Man rankas per alkūnes nukir̃to, sunkiai dirbant. Baisiai ilgas buvo baras – kol išvariau, net rankas nukir̃to.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antkirsti

#