antkloti

klóti, -ja, -jo

1. tiesti, dėti, guldyti ką ant paviršiaus: Lentas klójo ant tako. Skyniau skyniau skynimėlį, klojau klojau klojimėlį. O ką kalba apynėlis, iš žemės dygdamas, iš žemės dygdamas? – Jei jūs manęs neprismeigsit, aš žemelę klosiu. Kirto šakas nuog medžių ir klojo jas ant kelio. Kloja žemę lapų šilkas. Saulė jau leidosi į vakarus ir klojo nuo beržų įstrižai plento šešėlius. Blankios sunkvežimio lempos klojo šviesas išilgai platų ir juodą plentą.
klotinaĩ. Rugius pjauna klotinaĩ (versdami į dirvą, ne ant stačiųjų rugių) . Sako, kai pakūrė aukurą, tai dūmai vis žeme žeme klojosi. Upės vanduo klójos ant dirvos ir išgulėjo sėjimus. Kur einu, ką bedarau – vis žemė, taip ir klojasi ji man po kojų. Užtat kiek toliau gražus reginys klojas. Žmonės iš kunigystos ej [o] tai kap nuo lenciūgų atleisti, net žemyna klojos, kap giedoj [o]. Aš klojuos po kojų tavo (žemai lenkiuosi) . Žmonės spėja iš veido ramaus, būk man rožėmis klojas takai.

2. dengti ko sluoksniu: Apačioj, lyg aukso žvynais klotas marių dugnas, – raibuliavo nesuskaitomos sostinės šviesos. Ruduo klojo takelius oranžine lapų bronza. Parbėg laivelis nuo Ventės rago, sidabru klotas, auksu lioduotas. Jo sermėgėlė vilkena klotà, žaliais šilkais vyniota, sidabružiu vadžiota.

3. krauti, dėti valgiais, gėrimais: Jei kas kokią nedėlią prie kloto stalo sėdėtų, ar jis čia to sėdėjimo bei valgių neatgristų?

4. taisyti (patalą): Dumčiuks … kasdien jam patalą kloja. O juodasis purvynėlis buvo mano patalėlis, nieks ma [n] jo neklojo. Oi klojo klojo merga patalėlį – kloj mergelė patalėlį minkštų pierynėlių. Tu, lovele margoj, kas tave margą klõs, kap seselė marčia stos? | Mes, eidamos į Skaudvilę, dažnai kupetyne klodavom (miegodavome) . Žalios eglių šakos patalą mums kloja. Klok tau šventą patalėlį mano širdė [je] ilsėti. Klókis lovą ir eik gultų. Kai rudenį vėjas pučia ir lyja, tai žiema klojasi patalą.

5. gaubti (gulintįjį): Duknom klója. Kam taip šiltai kloji vaiką?!. Kap kas klójasi divonais. Klókis mano kailiniais.

6. kratyti, skleisti: Klók linus ant kraikos, į kloją. Eina broleliai linelių kloti. Mes pievoj klojom linus. Klõs linus mėšluos. Mes kelinta diena kaip klójame linus. Jūs klokit, vaikai, rugius, o aš, pasitaisęs bliukį, imsiu kulti. Klója klojimą.

7. dengti: Šitas namas šiaudais klotas. Stogklojys pamažu klója stogą. Ketina jau stogą klóti. Stogas teip yra dailiai klotas, jog nei audra neįlauš. Aplankys ugnis – viską nušluos, paliksi ant lauko bestovįs po stogu, žvaigždėmis klotu. Ir to troba su dangumi klota.

8. vyti, sukti: Lizdą darau, kloju.

9. daryti ką tiesiant: Klojo vieškelėlį. Kirsčiau berželį ir ąžuolėlį, kločiau tiltelį per Nemunėlį. Pribėgo in gilų Nemunėlį, kur kelią sau kloja terpu žaliųjų girių.

10. krauti (kraitį): Jei baigi kraitį klóti, gali mislyti apie tekėją. Dabar nereik kraičių klóti. Nėr man matušės kraiteliui kloti. Dar neklójau kraitelio, dar neaudžiau drobelių. Čia aug mano mergelė, čia kloj didį kraitelį. Mano mamikė nemenką kraitį buvo klójus.

11. duoti, mokėti: Dabar reikia šimtais klóti. Pas Ickų aludėje, Elziute, jis šimtais klojo už gėrimus. Klójau klójau pinigus an tavę sergančio, o tu dar̃ reštą pragersi. Šeima augo, reikėjo mokėti dalias, daryti kraičius, kloti tūkstančius. Kolei mane privilioj, vis šimteliais kloj. Tai kiek tu už tokį namelį klótum?

12. kratyti, kreikti: Reik tvartą gyvuliam klót. Klójau karvei bulbojais. Reikia parvežt šyčkų tvartam klót. Mes klójam tvartus samanom.

13. krauti: Šiaudus galvijam kūginin klósma.

14. dėti (kompresą): Ramunėles klója ant akies. Nueik ant aptieką, duos tokio vandenio klóti. Suvirinus [klevo lapus] su vynu klojama prie karščio uždegtų akių.

15. adyti: Pradėjau vyžą klót ir nepabaigsiu. Pasirūpinau odos vyžom klóti.

16. mušti, duoti: Ir pradėj [o] lazda juos klót iš viršaus. Klójo gerai ir jam šiuo kartu. Tėvas šunis su pagaliu kloja, kad šunys bernų neloja.

17. smarkiai kristi, griūti, virsti, pulti: Pasispardė arklys, ir klójo Antanas žemėn. Kad klójau, net žalia pasmatė.

18. pargriauti, paversti ar ką kita smarkiai daryti: Ot Biekšė tada klójo Repeikos Vikčių an žemės. Anas visus vyrus klója, ba labai stipras. Karvedys, norėdamas padrąsinti savo kareivius pačiame įkaitime, pryšakiu eidamas, klojo visų smarkiausius neprietelius. | Daugel tokių dienų buvo, kad ubagai baliavojo, kad čerkelę su arielka ligi dugno klojo.

19. trempti, mindyti: Žąsys avižas klója.

20. guldyti: Plūgas kló [ja] žemę gerai.

21. minti: Kokis čia tavo arklys, klója kojom ir vis an daikto.

22. sektis: Kelionėje man klojosi gerai. Prekyba jam gerai klojasi. Jiems klojasi darbas. Man neklójas gyventi. Ką jis tik paima dirbti, tas jam klójas. Regi, kad neklójas, pamušma ir kojas. Vaikščioti niekaip neklojas. Kap tau klójas mokslas? Sūnūs papasakojo, kaip jiems svetur klojosi ir ką kiekvienas išmoko. Ka mylėsi kates, ir kiti gyvoliai klósis. Vieniem labai turtai, gėrybės klojasi, kiti vargsta – nieko neturi. Retam klojas daug kalbėti, o nėko nereikalingo nepasakyti.
kaĩp lapù klóti sklandžiai kalbėti: Žmogus ingėręs kap lapù klója.
antklóti. užkloti: Katra serga, ančklóju šiltesnį adejalą. Tą krūvą apklok šiaudais, antklok lentomis ir prislėk akmenimis. | Medis pusę dirvos antklodavo savo šešėliu.
apklóti.

1. aptiesti, apdėstyti, apskleisti: Pievą audimais apklóti. Laukai sniego apklotì. Tais lapeliais pievos apklotos. Grabas buvo apklotas brangiais vainikais. [Stepuko šeimininkė] staiga nukišo ranką užantin ir ištraukė iš ten riekę duonos, storai apteptos sviestu ir apklotos sūriu. Kiti savo rūbais, kiti šakomis apklojo … kelį. Tik spėjo bulbės žemę apklot (sudygti), o jau kiaulės visas išrausė. Klonis … senovėje turėjo ežerų ir pelkių apklotas būtie. Tarp aukštų pilių, medžiais apklotų, … skambėjo daina liūdna mergaičių. Visi medžiai žaliais lapais ir vėl apsikloja (sužaliuoja) . Žalias žolynelis žiedeliais apskloja (pražysta) . | Sėdi mužikai, bumaškomis apsikloję (turi daug aukoms surinktų pinigų) .

2. apgaubti (gulintįjį): Apklók mane šiltai, kad iškaistau. Apklók vaikus su apklotu. Kai žemelė jį apklojo (kai buvo palaidotas), din dan, din dan, Lietuva visa raudojo. | 66 personas bangos apklojo, tikt 16 t'išgelbėti. Apsiklók su drobule. Mielai gulčiau, apsikločiau, kad senoko nebijočiau. Ir vėl jis gula į lovą, vėl apsikloja galvą. Grigas Grigulis miške atsigulęs, lapais pasiklojęs, lapais apsiklojęs.

3. apdengti: Apklók man stogą. Pamarės gyventojai savo stogus su triušiais apkló [ja]. Stogą iš naujo apklojo.

4. užtiesti, apdengti: Stalą apklok pirktine drobule. Lovas apklojo rainuotomis marškomis. Apklojo dangų miglos šviesiai pilkos. Vakaras apklotas juodais debesėliais. Gėrybėmis apklotas. Dangus apsiklojo juoda debesų skraiste. Bet užtat sekantis smūgis į veidą buvo dar stipresnis, ir veikiai jis apsiklojo dėmėmis.

5. aptraukti sluoksniu ko, apkalti, apmušti: Turinti aukso sūdą rūkymo ir skrynę sandaros, iš visur auksu apklotą.

6. apsupti, apgulti: Didžios lenkų minios jiems kelią pastojo, iš visų šalių apklojo, kaip jie namo grįžo. Kaip tamsūs debesiai niaukia giedrąją dienelę, apsupė apklojo Merkinę kryžeiviai.
atklóti

1. truputį nukloti, atidengti apklotą: Tat sakydama atklojo Onelę. Atsiklojusi moteriškė gulėjo šonu. Mėgink, kur tik galėdamas, pats sau patarnauti, vandenio atsinešti, patalą atsikloti ir pasikloti.

2. atsiklojėti: Atklojo kanapė, balta valaknėlė. Pluoštas jau atsiklójęs (atsidirgęs) . atkerti: Žiūrėk iš apačios, ar kartais nagoj vidurys neatsikloja nuo savo rago. Duona tokia minkšta, pluta atsiklojus.

3. atverti (norint parodyti vidų): Rymau vienas ant uolos, kol sparnai nakties tylos juodas pragarmes atklos. Menininkai linksta atkloti pažmoniškumą. Turia būtinai atdaryti ir atkloti širdę savo.
įklóti.

1. įdėti, įtiesti: Reikia įklót batuosna šiaudų arba popieriaus, tai bus šilčiau. Vežant rugius, reikia įklóti į vežimą įklodę. Įklók tą drobulę į grabą. Vasaitienė gulėjo lentinėje, šiaudais įklotoje lovoje, laikydama prie krūtinės naujagimį. Įsiklók važin šieno ar šiaudų, kad kojoms būtų šilčiau.

2. apkloti įsupant: Inklók mane, sesut, šiltai, ba mane šalčiuosna krečia.

3. įdurti lopą, palopyti: Mano pirštinės kasdienės, inklótos.

4. įdėti, įmokėti: Daug jau čia mano (šiton įmonėn) įklóta pinigų. Jis vienas iš pirmųjų įklojo aukų rinkėjui nuo savęs dešimčiarublę. Aš, pusrublį įklojęs, maniau sau: tiek ponelis manęs ir tematysi.

5. suduoti, įkrėsti: Įklókit, vyrai, jam ben penkiolika uodegon, tai nurims, nesišėlios. Įklójau į murzą, kad muni atmintų. Paprašysiu brolius, tai kai inklõs tau, tai žinosi.
išklóti.

1. visą užtiesti, išgrįsti, išmušti: Išklos takus gelumbe. Menės asla taip pat buvo išklota žvėrių kailiais. Ežys pasidirba kinį, iškloja jį lapais, sausomis žolėmis ir lapkričio mėnesyje atsigula savo naujame patale. Aš parnešiau žalių lapų lovelei iškloti. Stubą dekiais išklóti. Paprašyčiau brolelį, kad išklotų kelelį … sausom baltom lentelėm. Žemė po trobesiais ir šalia jų išklota apskritais rąstais ir šakomis. Gatves išklojo asfaltu. Tas Ukmergės miestas akmenim išklotas. Reik kuknę su plytomis iškloti. Stancija popieriais išklota. Suodžiai iškloja gerklę kaip kokį kaminą. Išsiklójau kambarius patiesalais. Lizdo vidų kregždė išsikloja paukščių plunksnelėmis.

2. pataisyti, pakloti (lovą, patalą): Po klėtelę vaikščiojau, minkštai lovas išklojau. Toj trobelėj nieko daugiau nėra, tik lova išklota. | Aš nemisliau, kad Anelia taip išklos (gražiai apdengs, apties) pirmaryčiam patalus. Kad pamatyčiau … mergelės lovą, margai išklótą.

3. pamušti; palopyti: Drabužį pamušu išklók. | Kelines iškloti.

4. išdėti, išskleisti: Arbūzas lapus po visą daržą išklójęs. | Moterys išklójo indus gryčioj. Ribokai žuvį, iškloję an pievos, dalinasi. Čia paliepių torielkos po mišką išklótos.

5. iškreikti, pakloti: Nemislyk, kad perdien labai daug galima linų išklóti. Tik išklósiu vežimą [linų],
ir vėl jau, matau, ataveža.

6. išmokėti (pasogą) ; išleisti: Nuvažiav [o] pas mergą, tai tėvai išklój [o] pasogą popieriniais kai skiedrom. Klausė motušę aba tėvelį, kiek pinigų duos, kelis šimtus išklos.

7. išpasakoti, išdėstyti, išaiškinti: Šakalys, šeimos likimą čia išklojęs priešais teismą, susimąstė ir nurimo. Reikia toksai žmogus surasti, kurs mokėtų… į akis stoti ir visa kaip reikiant iškloti. Gavo diktai mušti, ir išklojo iškirstas šunybes. Kitą kartą aš tau viską išklosiu.

8. prispausti prie žemės, išguldyti: Vėtros gėrybes dirvose išklojo. Kam leidžiat vištą – išklóta miežiai baisiausia.

9. išmarinti, išžudyti, išmušti: Maras mūs viso sodžiaus kiaules išklójo. Kap spusterėj [o] šaltukas, tai visus senius išklójo. | Visą vaiską išklójo. Priešų daugel išklojo. Kiek ten jų išklójo, išmušė! Bet žemaičiai atsisukusys mažne visus išklojo. Guli broliai mūs išklóti pakelėmis kraujuose.

10. išbūti reikalingą laiką paklotam, išsiklojėti: Linus pakelia, kai išsiklója.
nuklóti.

1. aptiesti, apdengti, apdėti kuo: Visi suolai nukloti laikraščiais. Tai aš nukločia kelelį drobelėm. Stalas buvo valgiais nuklotas. Skujom, šakelėm ir šiškom nuklótą kepina saulė nenaudingą plotą. Te nuklójo kalnužėlius aukštų kepurėlių. Jūros dugną jau radau smėlio nuklotą. Karalius nuklojo stiklais kalną ir užvedė savo dukterį. | Ne kelmai skynime kumsto, ne pėdai ant pabarėlio, tik jauni berneliai laukus ten nuklojo (laukai padengti kritusiais berneliais) . Nuklotos klonės jaunų bernelių.

2. įtaisyti, nutiesti: Kad tu, berneli, labai bagotas, nuklok man an marių tiltą.

3. n udengti ką užklotą, nuimti užklotą daiktą: Kam nuklójai vaiką – sušals. Drobulę nuo lovos nuklók. Monika klojosi ir vėl nusiklojo iš nerimo. Pats nenusiklojęs, kito neužklosi.

4. n udėti, paguldyti, parristi: Matysi, jei aš jį nenuklosiu. Tai kad tave nuklót!

5. n usitęsti: Kiaupas apžvelgė toli prieš jį nusiklojusius dvaro laukus, ieškodamas taikinio.
paklóti.

1. patiesti: Plytelės, lentelės iš marmuro asloj paguldytos, paklotos. Padėjęs šaukštą, paklojo rankas ant stalo ir padėjo galvą. Tik išaudė ir jau audeklus ant pievos paklójo. Priderėtų dar pri stalo pakloti ant žemės divoną, arba kilimą. Paklójo abrūsą i nuejo. Vygelėj gul jaunoji mergelė, šilkais paklota, šilkais užklota. | Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarnų pastatyk. Saulė džiovino nakties miglas, paklojusi jas kaip šlapią verpalą pietinių kalnų atšlaitėse. Jį su savo liežuvaičiu ir pakloja, ir užkloja (visko prikalba) . Ant žemės nesėsk, pasiklók ką nors. Šalta rasa pasikloti, žali lapai užsikloti. Liežuvio nepasiklosi. Vieną palą pasiklojęs, kita apsiklojęs.

2. parengti, pataisyti gulti: Paklók lovą, eisiu gult. Paklók lovą su paklote. Miega gražiai paklotõj lovoj. Tėvas pakloja tam keleiviui an suolo ir prašo, kad jau eitų pasilsėt. Čia neturiu priegalvėlio, nėr kuom pasikloti. Motinyte mano, pagisiklókai svirne lovelę – baltą patalėlį. Kaip pasiklosi, teip ir išmiegosi.

3. padėti: Lankai vadinasi lygūs, jeigu juos galima pakloti vieną ant kito taip, kad abiejų galai sutampa. Jurgis be džiaugsmo, bet ir ne per daug nusiminęs, parsinešęs paklojo dėdei savo pažymius. Aš visą puikybę po kojų tau paklojau. Kiek žinojau, tiek ir paklojau (papasakojau) . Obuolių – net šakos ant žemės pasklóję. Ši antroji tiesė pasikloja ant pirmosios.

4. pamušti, pasiūti (iš apačios): Sermėgą pakloti. Kailiniai lapėms pakloti. Šlajų pavažes pakloti. Paklók vyžas, ryt važiuosim malkų.

5. paskleisti, pakreikti: Reikia paklot linai, dartės palietė (paliūtis), tai gerai atsigulės. Pakalnėj prie upelio gelsvi linai pakloti. Paklotus linus apsnigo. Aš vienas pusę linų paklósiu.

6. paskleisti (kuliant): Jų didelis grendymas, iškart pusę kapos paklója. Klojimą buvom iš vakaro pasiklóję, tai greit iškūlėm.

7. pakratyti, pakreikti (gyvuliams): Ar paklójai karvėm šiaudų? Paklók kumeliam tvartą, pas juos tik vanduo. Vaclai, ar paklójai tvartus? Paklók po stotkais ar po arkliais. Paklók kiauliatvartį. Nor bus ko pasiklót, kolei kūgis stovi.

8. padėti prieš akis; sumokėti; išleisti: Paklójam po dešimtį rublių ir važiuojam. Man paklok tūkstantinę ir imk. Pirškis pas Driežo dukterį, pamatysi, kiek šimtų tau paklos. Algą paimdavo, paklódavo žmonai. | Jis šiemet daug pinigų paklojo. Keturius šimtus daktaram paklójo. Kiek karo medžiagos išeikvota, kiek kapitalo paklota. Kas bus sukalbėta, tas grynais ant stalo pasiklos.

9. sutaršyti, sumindžioti, suguldyti: Arkliai iš naktigonės paklójo visas avižas. Dieną pabuvo vištos palaidos ir paklójo visą daržą. Saulė javus kiloja, kai audra juos pakloja.

10. parmesti, paguldyti, parristi: Tėvas vaiką paklójo stačiai ant pilvo ir mušė, kiek jam reikėjo. Tokį vyrą vienu smūgiu paklojo. Tai buvo didelis vėjas miške, kad daug medžių paklójo. Pasklójo (griuvo) stačiai an pilvo. n užudyti: Kad davė pagaliu per galvą, tuoj ant vietos negyvą paklójo. Toptelėjo man į galvą, jog tai jį, tą vyresnįjį, paklojau (nudėjau) . Paklójo keturius vyrus kaip ąžuolus. Ir tik po ilgos ir žiaurios kovos atrėmė puolimą, pakloję mūšio lauke daugybę kryžiuočių. | Jau sūnus du kai meldus paklójau (palaidojau) .

11. n ušienauti, nupjauti: Padarė talką, ligpiet visą parugę paklójo. Vienu rytu visas pievas paklójo.

12. pavykti, pasisekti: Jam gerai pasiklójo šiemet su dobilais. Bulvės šį metą visiems pasiklójo. Nežinia, ar kitą kartą pasiklos per čia pervažiuot. Kaip vienok tas darbas jiems pasiklojo, nežinom. Kelionė gerai pasiklojo. Du dešimtininku daktarams pasiklojo išgydyti. Nuo to laiko žvejui pradėjo labai sektis. Žvejoklei pasiklojant, jis praturo.

13. pasitikėti: Dabosi arklį kitu nepasiklodamas, ir be avižų nutuks. Berno žodžiais anksti pasiklosi, vai, mergele, daug raudosi.
gálvą paklóti žūti: Devynias vainas išvajavojo, dešimtoj vainoj gálvą paklójo.
liežùvį paklóti gražbyliauti: Paklójęs liežùvį, ir los kaip šuo par dieną. Kas jiems. daug pažada, už tą jie ir pakloja liežuvį.
liežùvį paklójus atsidėjus: Klauso net liežùvį paklójus.
úodegą paklóti parvirsti: Aš tau, vaikeli, sakiau – neik, tu neklausei, ot ir paklójai úodegą.
parklóti.

1. parmesti, parristi: Lyg žolę ant žemės parklojo. Čia mes juos parklosim! O jei mane liga parklotų, ką tuomet reikėtų daryti?

2. išleisti (pinigus): Visus pinigus parklojo besibylodamas.
pérkloti

1. padauginti užkloti: Par daug párklojai (storai užklojai).

2. iš naujo kloti: Negerai paklota lova reikia pérklot. Nepamiršo ir senio: nuprausė jam burną, apvilko tik išvelėtais švariais marškiniais, patalą perklojo nauja paklote. Jį reikia ir pavalgydinti, ir pagirdyti, ir net kas valandą patalą perkloti.

3. kurį laiką ištisai kloti: Linus visą dieną párklojau.

4. pertiesti: Strielčius perklojo ryzelį an kito bliūdo ir perkošė pieną.

5. užtiesti: Motule mano, o ar tu nelaukei manę nesčėslyvos? O kol nepérklojai baltųjų skobnelių, o kol nepadėjai duonelės druskelės?
praklóti. truputį atkloti: Praklók antklodę, ir pamatysi, ar švari lova. Galvą prasklójus, padabos, kad neaušta, ir vėl guli. Oi prasiverkie, siera žemyna, tai prasiklokit, plonos drobelės.
priklóti

1. truputį užkloti, pridengti: Kiek priklók, kaipgi gulės viškai nesiklojęs. Pakelia patalus aukštyn – žiūri, kad tiktai galva priklota lovoje patalais. Kuomi svečius priklósi? Tegu jį priklõs žali lapeliai. Saldus miegelis prikloja, aplink panytėlę sapnuoja. Kai ryto rasa priklojo, tai linksmai paukšteliai giedojo. Guliu prisiklójęs ir drebu [iš baimės].

2. daug pritiesti, prikreikti, prikratyti: Klojimą storai kad priklósi. | Kam teip storai priklójai karvėm? Mėšlo kiek priklóta (prikrėsta dirvoje) ! | Prakiuro dangus, ir priklojo sniego.

3. storai pakloti: Dvi lovos su kaupu priklótos [guolio]. Ei, lova, lova, tu margai priklóta, kas į tave čionai guls? Nepristačiau naujų stonių dėl tavo žirgelio, nepriklojau patalėlio dėl tavęs bernelio. Prigiteklojau pilnus laukelius, pilnus takelius plonų drobelių.

4. prikrauti: Kraičio priklotos skrynios. Ji nesigiria skryniom, lino kraičio priklotom. Ji daug kraičio tura prisiklojusi.

5. priglausti, pridėti: Siaudis n skamba per nosį, priklojant liežuvį gomurin. Speigas pri žemės priklojo rugius. Priklók an galvą šlapią skepetą – mažiau sopės. | Kad virtau, net subinę priklójau pri žemės. Liuob ūbs, kriūks kapuose, o aš klausaus, ausis priklojusi.
priklotinaĩ. Priklotinaĩ skiepyti. Kaip čia mes segsiam: ar priklotinaĩ (vieną šalia kito glausdami), ar užklotinai (ant vienas antro užkeldami) ?. Prisiklójusias pri ledo lydekas daužo su medžiais ledaudami. Jeigu dūmai prisiklója prie žemės, bus šalčio.

6. priguldyti, pripjauti: Šienpjoviai pievose priklojo kvepiančio šieno.

7. priguldyti nukautųjų: Ten kirtom prikirtom galvų kaip kopūstų, priklojom laukus nedraugų. Priklota krūva lavonų!

8. primušti, suduoti: Priklójo priklójo ir paleido vos gyvą. Kad priklosiu lentgaliu per nugarą! Burokienė paskendo snieguose, vyras supykęs dar su šake priklojo.

9. sumokėti, išleisti: Ant tos provos tiek priklojo pinigų, kad neverta ir žemė.
suklóti; .

1. padėti, suguldyti vieną šalia kito, vieną ant kito: Šaukštai nemazgoti, po suolu sukloti. Suklójau visas šakas, ir vis delto klimpsta. Argi veltui tiek kraujo išlieta, tiek kaulų žemėn suklota? Aš tave pakirsiu, šakas nugeniosiu ir tavo šakeles in krūvą suklósiu. O tie, ant kits kito sukloti, dar spėriaus būtinai supuvo. | Linmarkų ir man reikia: linai šįmet paaugo – nebesukloju (nebegaliu sukloti, nebetelpa) į senąsias. Geras plūgas, gerai vagas suklója. | Visos tos sluoksnys, regimai (= matyt), yra nuo jūros vilnių suklotos. Purinių vištų plunksnos yra atbulos, ant galvos susistato, yr nesuklotos. Mūsų darbas parkratinėti tą, ką amžiai suklojo. Velėnos vienodai susikloja.

2. susiklostyti, susidėti: Donelaičio gyvenimas susiklojo taip, kad jis didelę savo amžiaus dalį išbuvo dvasininku. Ji dar prieš karą išsiskyrė su vyru, su kuriuo gyvenimas nesusiklojo taip, kaip reikia. Dalykai susiklojo ne taip, kaip buvo manoma.

3. pakreikti, pakratyti: Visus linus suklójau ant pievos. Toj pievelėj suklójom tris vežimus linų.

4. užkloti: Nesušalsi – dviem kaldrom suklósiu. Suklojo ligonį su plytoms ir pagydė.

5. suglausti: Dai aš suklósiu baltas rankeles, dai ir paleisiu dangun balselį. Štai sparnelius suklojau, klausyk, mielas artojau. Skraistė buvo suklota ir parišta po krūtine. Anuodu pečiais suklójus eina (eina greta). Jų ir mūsų laukai susiklója (susisiekia) . Du gauruotu susiklojo, vieną pliką pakavojo.
suklotinaĩ. Suklotinaĩ (ant vienas antro kraštus sudėjus) siūti.

6. sukrauti (kraitį): Jau paaugo dukrelė, jau suklojau kraitelį. Ir ta buvo mergaitė turtingesnė, kuri didesnį kraitį mergaudama suklójo, sukrovė. Nėks man nesuklojo plonųjų drobelių, nė dalies neskyrė. Valio [je] augino, ilgai migino – nė kraitelio nesuklojo. Aš dar nesuverpiau ir neišaudžiau drobelės, aš nesuklojau kraitelio, kubilaitis mano užrakintas, bet tuščias!. Kiekvienai tada merginai kraitį pačiai reikėjo susikloti.

7. susukti, suvyti: Norįs vesti, savo lizdą susikloti.

8. išleisti, išskleisti: Kad lazdelė sužaliuos, žalius lapelius suklos, tada sugrįšiu.

9. sulopyti: Net sarmata: rubaška visa klota suklota.

10. suplūkti, suvaikščioti: Tiek kelio suklójau ir nenuvargau.

11. sukišti, išleisti be reikalo: Tūkstančius suklójo nabagėlis. Suklójau ūkin visus pinigus.

12. sutikti: Ana tik su anais susiklója.
pẽtį suklóti draugauti: Kaime pradėjo eiti šnekos apie Pakarkliuką ir mokytoją, kurie vaikščiojo sukloję petį.
sùbinę (úodegą) suklóti gerai sutarti: Marti su kaiminka buvo subinę (uodegą) suklojusi (sutiko dideliai).
užklóti

1. užtiesti, uždengti: Užklók stalą – valgysime. Atsiųstas svotas, kad būt stalas ažuklótas. Skotertę užkloti. Tas su delnu ažuklojo skylę. Langai užkloti iš oro. Kiek tų prašymų man prirašė, popierium dvarlaukį užklotum. Ažumetu, ažukloju. Užklok liepsną kokiu maišu ar patalais bei milu. Kad žemė po tavim prasiskirtų – dengtuvais užklotume. | Tuojau užklojo žemę jaunučiai miežių daigai. Žemę užklojo balto sniego patalai. Rudens naktis užklojo žemę. Dangų užklojo audros sparnai, greitai perkūnas stepėj sugriaudės. Mano tu kaltes užklóji.
užklotinaĩ. O tas žmogus žinojo, kad jie po trijų dienų ateis, tai jis iškasė sau duobę, užsiklojo lentutėm. Kitos kiaulės ausys yr užsiklójusios kaip įklotai. | Ant pievų užsikloja rūkas.

2. užtiesti gulintįjį antklode ar šiaip kokiu klojamu daiktu: Užklók kuomi nors, matai, plikas guli. O kuom užklójai jaunus svetelius, kaip aš namie nebuvau?. Patalėliais užsikloki. Su užklodu užsiklók. Ji užsiklójus [guli],
aš nesklojęs. Užsiklók kalniais, kad nebūt šalta. Iš gėdos net galvą užsiklojo. Ant šaltos raselės miegosme, šalta miglele užsiklosme.

3. n uskleisti, nukreikti: Visą rugieną ažklójo linais.

4. užsidengti: Stogus turįs užsiklóti.

5. užlįsti, pasislėpti: Užsiklósiu už mūro, ir neužmuš.

6. užmokėti: Tamstai prieis porą mėnesių kalinyje patupėti ir kokį šimtą užkloti štrapės.

7. suduoti: Kad tėvas būt, tai tau ne šiteip da užklót! Vilkuo kap užklójo lazdom sulėkę žmonės, tai ir aždaužė.

8. užmušti: Šitaip gali ir viškai užklóti.
kójomis užsiklóti smarkiai parvirsti: Kap virto, tai net kójom užsiklójo. Kad galėčiau, tai kad duočiau aš šituos kiauliapirkius iš trobos, kad net savo kojomis užsiklotų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>klóti, </b>-ja, -jo<br/>1. <span class="explanation">tiesti, dėti, guldyti ką ant paviršiaus: </span> Lentas klójo ant tako. Skyniau skyniau skynimėlį, klojau klojau klojimėlį. O ką kalba apynėlis, iš žemės dygdamas, iš žemės dygdamas? – Jei jūs manęs neprismeigsit, aš žemelę klosiu. Kirto šakas nuog medžių ir klojo jas ant kelio. Kloja žemę lapų šilkas. Saulė jau leidosi į vakarus ir klojo nuo beržų įstrižai plento šešėlius. Blankios sunkvežimio lempos klojo šviesas išilgai platų ir juodą plentą. <br/><b>klotinaĩ</b>. Rugius pjauna klotinaĩ <span class="explanation"> (versdami į dirvą, ne ant stačiųjų rugių) </span>. Sako, kai pakūrė aukurą, tai dūmai vis žeme žeme klojosi. Upės vanduo klójos ant dirvos ir išgulėjo sėjimus. Kur einu, ką bedarau – vis žemė, taip ir klojasi ji man po kojų. Užtat kiek toliau gražus reginys klojas. Žmonės iš kunigystos ej [o] tai kap nuo lenciūgų atleisti, net žemyna klojos, kap giedoj [o]. Aš klojuos po kojų tavo <span class="explanation"> (žemai lenkiuosi) </span>. Žmonės spėja iš veido ramaus, būk man rožėmis klojas takai. <br/>2. <span class="explanation">dengti ko sluoksniu: </span> Apačioj, lyg aukso žvynais klotas marių dugnas, – raibuliavo nesuskaitomos sostinės šviesos. Ruduo klojo takelius oranžine lapų bronza. Parbėg laivelis nuo Ventės rago, sidabru klotas, auksu lioduotas. Jo sermėgėlė vilkena klotà, žaliais šilkais vyniota, sidabružiu vadžiota. <br/>3. <span class="explanation">krauti, dėti valgiais, gėrimais: </span> Jei kas kokią nedėlią prie kloto stalo sėdėtų, ar jis čia to sėdėjimo bei valgių neatgristų? <br/>4. <span class="explanation">taisyti (patalą): </span> Dumčiuks … kasdien jam patalą kloja. O juodasis purvynėlis buvo mano patalėlis, nieks ma [n] jo neklojo. Oi klojo klojo merga patalėlį – kloj mergelė patalėlį minkštų pierynėlių. Tu, lovele margoj, kas tave margą klõs, kap seselė marčia stos? | Mes, eidamos į Skaudvilę, dažnai kupetyne klodavom <span class="explanation"> (miegodavome) </span>. Žalios eglių šakos patalą mums kloja. Klok tau šventą patalėlį mano širdė [je] ilsėti. Klókis lovą ir eik gultų. Kai rudenį vėjas pučia ir lyja, tai žiema klojasi patalą. <br/>5. <span class="explanation">gaubti (gulintįjį): </span> Duknom klója. Kam taip šiltai kloji vaiką?!. Kap kas klójasi divonais. Klókis mano kailiniais. <br/>6. <span class="explanation">kratyti, skleisti: </span> Klók linus ant kraikos, į kloją. Eina broleliai linelių kloti. Mes pievoj klojom linus. Klõs linus mėšluos. Mes kelinta diena kaip klójame linus. Jūs klokit, vaikai, rugius, o aš, pasitaisęs bliukį, imsiu kulti. Klója klojimą. <br/>7. <span class="explanation">dengti: </span> Šitas namas šiaudais klotas. Stogklojys pamažu klója stogą. Ketina jau stogą klóti. Stogas teip yra dailiai klotas, jog nei audra neįlauš. Aplankys ugnis – viską nušluos, paliksi ant lauko bestovįs po stogu, žvaigždėmis klotu. Ir to troba su dangumi klota. <br/>8. <span class="explanation">vyti, sukti: </span> Lizdą darau, kloju. <br/>9. <span class="explanation">daryti ką tiesiant: </span> Klojo vieškelėlį. Kirsčiau berželį ir ąžuolėlį, kločiau tiltelį per Nemunėlį. Pribėgo in gilų Nemunėlį, kur kelią sau kloja terpu žaliųjų girių. <br/>10. <span class="explanation">krauti (kraitį): </span> Jei baigi kraitį klóti, gali mislyti apie tekėją. Dabar nereik kraičių klóti. Nėr man matušės kraiteliui kloti. Dar neklójau kraitelio, dar neaudžiau drobelių. Čia aug mano mergelė, čia kloj didį kraitelį. Mano mamikė nemenką kraitį buvo klójus. <br/>11. <span class="explanation">duoti, mokėti: </span> Dabar reikia šimtais klóti. Pas Ickų aludėje, Elziute, jis šimtais klojo už gėrimus. Klójau klójau pinigus an tavę sergančio, o tu dar̃ reštą pragersi. Šeima augo, reikėjo mokėti dalias, daryti kraičius, kloti tūkstančius. Kolei mane privilioj, vis šimteliais kloj. Tai kiek tu už tokį namelį klótum? <br/>12. <span class="explanation">kratyti, kreikti: </span> Reik tvartą gyvuliam klót. Klójau karvei bulbojais. Reikia parvežt šyčkų tvartam klót. Mes klójam tvartus samanom. <br/>13. <span class="explanation">krauti: </span> Šiaudus galvijam kūginin klósma. <br/>14. <span class="explanation">dėti (kompresą): </span> Ramunėles klója ant akies. Nueik ant aptieką, duos tokio vandenio klóti. Suvirinus [klevo lapus] su vynu klojama prie karščio uždegtų akių. <br/>15. <span class="explanation">adyti: </span> Pradėjau vyžą klót ir nepabaigsiu. Pasirūpinau odos vyžom klóti. <br/>16. <span class="explanation">mušti, duoti: </span> Ir pradėj [o] lazda juos klót iš viršaus. Klójo gerai ir jam šiuo kartu. Tėvas šunis su pagaliu kloja, kad šunys bernų neloja. <br/>17. <span class="explanation">smarkiai kristi, griūti, virsti, pulti: </span> Pasispardė arklys, ir klójo Antanas žemėn. Kad klójau, net žalia pasmatė. <br/>18. <span class="explanation">pargriauti, paversti ar ką kita smarkiai daryti: </span> Ot Biekšė tada klójo Repeikos Vikčių an žemės. Anas visus vyrus klója, ba labai stipras. Karvedys, norėdamas padrąsinti savo kareivius pačiame įkaitime, pryšakiu eidamas, klojo visų smarkiausius neprietelius. | Daugel tokių dienų buvo, kad ubagai baliavojo, kad čerkelę su arielka ligi dugno klojo. <br/>19. <span class="explanation">trempti, mindyti: </span> Žąsys avižas klója. <br/>20. <span class="explanation">guldyti: </span> Plūgas kló [ja] žemę gerai. <br/>21. <span class="explanation">minti: </span> Kokis čia tavo arklys, klója kojom ir vis an daikto. <br/>22. <span class="explanation">sektis: </span> Kelionėje man klojosi gerai. Prekyba jam gerai klojasi. Jiems klojasi darbas. Man neklójas gyventi. Ką jis tik paima dirbti, tas jam klójas. Regi, kad neklójas, pamušma ir kojas. Vaikščioti niekaip neklojas. Kap tau klójas mokslas? Sūnūs papasakojo, kaip jiems svetur klojosi ir ką kiekvienas išmoko. Ka mylėsi kates, ir kiti gyvoliai klósis. Vieniem labai turtai, gėrybės klojasi, kiti vargsta – nieko neturi. Retam klojas daug kalbėti, o nėko nereikalingo nepasakyti. <br/><b> kaĩp lapù klóti</b> <span class="explanation">sklandžiai kalbėti: </span> Žmogus ingėręs kap lapù klója. <br/><b>antklóti</b>. <span class="explanation">užkloti: </span> </span> Katra serga, ančklóju šiltesnį adejalą. Tą krūvą apklok šiaudais, antklok lentomis ir prislėk akmenimis. | Medis pusę dirvos antklodavo savo šešėliu. <br/><b>apklóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aptiesti, apdėstyti, apskleisti: </span> Pievą audimais apklóti. Laukai sniego apklotì. Tais lapeliais pievos apklotos. Grabas buvo apklotas brangiais vainikais. [Stepuko šeimininkė] staiga nukišo ranką užantin ir ištraukė iš ten riekę duonos, storai apteptos sviestu ir apklotos sūriu. Kiti savo rūbais, kiti šakomis apklojo … kelį. Tik spėjo bulbės žemę apklot <span class="explanation"> (sudygti), </span> o jau kiaulės visas išrausė. Klonis … senovėje turėjo ežerų ir pelkių apklotas būtie. Tarp aukštų pilių, medžiais apklotų, … skambėjo daina liūdna mergaičių. Visi medžiai žaliais lapais ir vėl apsikloja <span class="explanation"> (sužaliuoja) </span>. Žalias žolynelis žiedeliais apskloja <span class="explanation"> (pražysta) </span>. | Sėdi mužikai, bumaškomis apsikloję <span class="explanation"> (turi daug aukoms surinktų pinigų) </span>. <br/>2. <span class="explanation">apgaubti (gulintįjį): </span> Apklók mane šiltai, kad iškaistau. Apklók vaikus su apklotu. Kai žemelė jį apklojo <span class="explanation"> (kai buvo palaidotas), </span> din dan, din dan, Lietuva visa raudojo. | 66 personas bangos apklojo, tikt 16 t'išgelbėti. Apsiklók su drobule. Mielai gulčiau, apsikločiau, kad senoko nebijočiau. Ir vėl jis gula į lovą, vėl apsikloja galvą. Grigas Grigulis miške atsigulęs, lapais pasiklojęs, lapais apsiklojęs. <br/>3. <span class="explanation">apdengti: </span> Apklók man stogą. Pamarės gyventojai savo stogus su triušiais apkló [ja]. Stogą iš naujo apklojo. <br/>4. <span class="explanation">užtiesti, apdengti: </span> Stalą apklok pirktine drobule. Lovas apklojo rainuotomis marškomis. Apklojo dangų miglos šviesiai pilkos. Vakaras apklotas juodais debesėliais. Gėrybėmis apklotas. Dangus apsiklojo juoda debesų skraiste. Bet užtat sekantis smūgis į veidą buvo dar stipresnis, ir veikiai jis apsiklojo dėmėmis. <br/>5. <span class="explanation">aptraukti sluoksniu ko, apkalti, apmušti: </span> Turinti aukso sūdą rūkymo ir skrynę sandaros, iš visur auksu apklotą. <br/>6. <span class="explanation">apsupti, apgulti: </span> Didžios lenkų minios jiems kelią pastojo, iš visų šalių apklojo, kaip jie namo grįžo. Kaip tamsūs debesiai niaukia giedrąją dienelę, apsupė apklojo Merkinę kryžeiviai. <br/><b>atklóti</b><br/>1. <span class="explanation">truputį nukloti, atidengti apklotą: </span> Tat sakydama atklojo Onelę. Atsiklojusi moteriškė gulėjo šonu. Mėgink, kur tik galėdamas, pats sau patarnauti, vandenio atsinešti, patalą atsikloti ir pasikloti. <br/>2. <span class="explanation">atsiklojėti: </span> Atklojo kanapė, balta valaknėlė. Pluoštas jau atsiklójęs <span class="explanation"> (atsidirgęs) </span>. <span class="explanation">atkerti: </span> Žiūrėk iš apačios, ar kartais nagoj vidurys neatsikloja nuo savo rago. Duona tokia minkšta, pluta atsiklojus. <br/>3. <span class="explanation">atverti (norint parodyti vidų): </span> Rymau vienas ant uolos, kol sparnai nakties tylos juodas pragarmes atklos. Menininkai linksta atkloti pažmoniškumą. Turia būtinai atdaryti ir atkloti širdę savo. <br/><b>įklóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įdėti, įtiesti: </span> Reikia įklót batuosna šiaudų arba popieriaus, tai bus šilčiau. Vežant rugius, reikia įklóti į vežimą įklodę. Įklók tą drobulę į grabą. Vasaitienė gulėjo lentinėje, šiaudais įklotoje lovoje, laikydama prie krūtinės naujagimį. Įsiklók važin šieno ar šiaudų, kad kojoms būtų šilčiau. <br/>2. <span class="explanation">apkloti įsupant: </span> Inklók mane, sesut, šiltai, ba mane šalčiuosna krečia. <br/>3. <span class="explanation">įdurti lopą, palopyti: </span> Mano pirštinės kasdienės, inklótos. <br/>4. <span class="explanation">įdėti, įmokėti: </span> Daug jau čia mano (šiton įmonėn) įklóta pinigų. Jis vienas iš pirmųjų įklojo aukų rinkėjui nuo savęs dešimčiarublę. Aš, pusrublį įklojęs, maniau sau: tiek ponelis manęs ir tematysi. <br/>5. <span class="explanation">suduoti, įkrėsti: </span> Įklókit, vyrai, jam ben penkiolika uodegon, tai nurims, nesišėlios. Įklójau į murzą, kad muni atmintų. Paprašysiu brolius, tai kai inklõs tau, tai žinosi. <br/><b>išklóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visą užtiesti, išgrįsti, išmušti: </span> Išklos takus gelumbe. Menės asla taip pat buvo išklota žvėrių kailiais. Ežys pasidirba kinį, iškloja jį lapais, sausomis žolėmis ir lapkričio mėnesyje atsigula savo naujame patale. Aš parnešiau žalių lapų lovelei iškloti. Stubą dekiais išklóti. Paprašyčiau brolelį, kad išklotų kelelį … sausom baltom lentelėm. Žemė po trobesiais ir šalia jų išklota apskritais rąstais ir šakomis. Gatves išklojo asfaltu. Tas Ukmergės miestas akmenim išklotas. Reik kuknę su plytomis iškloti. Stancija popieriais išklota. Suodžiai iškloja gerklę kaip kokį kaminą. Išsiklójau kambarius patiesalais. Lizdo vidų kregždė išsikloja paukščių plunksnelėmis. <br/>2. <span class="explanation">pataisyti, pakloti (lovą, patalą): </span> Po klėtelę vaikščiojau, minkštai lovas išklojau. Toj trobelėj nieko daugiau nėra, tik lova išklota. | Aš nemisliau, kad Anelia taip išklos <span class="explanation"> (gražiai apdengs, apties) </span> pirmaryčiam patalus. Kad pamatyčiau … mergelės lovą, margai išklótą. <br/>3. <span class="explanation">pamušti; palopyti: </span> Drabužį pamušu išklók. | Kelines iškloti. <br/>4. <span class="explanation">išdėti, išskleisti: </span> Arbūzas lapus po visą daržą išklójęs. | Moterys išklójo indus gryčioj. Ribokai žuvį, iškloję an pievos, dalinasi. Čia paliepių torielkos po mišką išklótos. <br/>5. <span class="explanation">iškreikti, pakloti: </span> Nemislyk, kad perdien labai daug galima linų išklóti. Tik išklósiu vežimą [linų], ir vėl jau, matau, ataveža. <br/>6. <span class="explanation">išmokėti (pasogą) ; išleisti: </span> Nuvažiav [o] pas mergą, tai tėvai išklój [o] pasogą popieriniais kai skiedrom. Klausė motušę aba tėvelį, kiek pinigų duos, kelis šimtus išklos. <br/>7. <span class="explanation">išpasakoti, išdėstyti, išaiškinti: </span> Šakalys, šeimos likimą čia išklojęs priešais teismą, susimąstė ir nurimo. Reikia toksai žmogus surasti, kurs mokėtų… į akis stoti ir visa kaip reikiant iškloti. Gavo diktai mušti, ir išklojo iškirstas šunybes. Kitą kartą aš tau viską išklosiu. <br/>8. <span class="explanation">prispausti prie žemės, išguldyti: </span> Vėtros gėrybes dirvose išklojo. Kam leidžiat vištą – išklóta miežiai baisiausia. <br/>9. <span class="explanation">išmarinti, išžudyti, išmušti: </span> Maras mūs viso sodžiaus kiaules išklójo. Kap spusterėj [o] šaltukas, tai visus senius išklójo. | Visą vaiską išklójo. Priešų daugel išklojo. Kiek ten jų išklójo, išmušė! Bet žemaičiai atsisukusys mažne visus išklojo. Guli broliai mūs išklóti pakelėmis kraujuose. <br/>10. <span class="explanation">išbūti reikalingą laiką paklotam, išsiklojėti: </span> Linus pakelia, kai išsiklója. <br/><b>nuklóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aptiesti, apdengti, apdėti kuo: </span> Visi suolai nukloti laikraščiais. Tai aš nukločia kelelį drobelėm. Stalas buvo valgiais nuklotas. Skujom, šakelėm ir šiškom nuklótą kepina saulė nenaudingą plotą. Te nuklójo kalnužėlius aukštų kepurėlių. Jūros dugną jau radau smėlio nuklotą. Karalius nuklojo stiklais kalną ir užvedė savo dukterį. | Ne kelmai skynime kumsto, ne pėdai ant pabarėlio, tik jauni berneliai laukus ten nuklojo <span class="explanation"> (laukai padengti kritusiais berneliais) </span>. Nuklotos klonės jaunų bernelių. <br/>2. <span class="explanation">įtaisyti, nutiesti: </span> Kad tu, berneli, labai bagotas, nuklok man an marių tiltą. <br/>3. <span class="explanation">n</span> udengti ką užklotą, nuimti užklotą daiktą: </span> Kam nuklójai vaiką – sušals. Drobulę nuo lovos nuklók. Monika klojosi ir vėl nusiklojo iš nerimo. Pats nenusiklojęs, kito neužklosi. <br/>4. <span class="explanation">n</span> udėti, paguldyti, parristi: </span> Matysi, jei aš jį nenuklosiu. Tai kad tave nuklót! <br/>5. <span class="explanation">n</span> usitęsti: </span> Kiaupas apžvelgė toli prieš jį nusiklojusius dvaro laukus, ieškodamas taikinio. <br/><b>paklóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">patiesti: </span> Plytelės, lentelės iš marmuro asloj paguldytos, paklotos. Padėjęs šaukštą, paklojo rankas ant stalo ir padėjo galvą. Tik išaudė ir jau audeklus ant pievos paklójo. Priderėtų dar pri stalo pakloti ant žemės divoną, arba kilimą. Paklójo abrūsą i nuejo. Vygelėj gul jaunoji mergelė, šilkais paklota, šilkais užklota. | Ir atnešk stalą bei jį pataisyk (paklok) ir liktarnų pastatyk. Saulė džiovino nakties miglas, paklojusi jas kaip šlapią verpalą pietinių kalnų atšlaitėse. Jį su savo liežuvaičiu ir pakloja, ir užkloja <span class="explanation"> (visko prikalba) </span>. Ant žemės nesėsk, pasiklók ką nors. Šalta rasa pasikloti, žali lapai užsikloti. Liežuvio nepasiklosi. Vieną palą pasiklojęs, kita apsiklojęs. <br/>2. <span class="explanation">parengti, pataisyti gulti: </span> Paklók lovą, eisiu gult. Paklók lovą su paklote. Miega gražiai paklotõj lovoj. Tėvas pakloja tam keleiviui an suolo ir prašo, kad jau eitų pasilsėt. Čia neturiu priegalvėlio, nėr kuom pasikloti. Motinyte mano, pagisiklókai svirne lovelę – baltą patalėlį. Kaip pasiklosi, teip ir išmiegosi. <br/>3. <span class="explanation">padėti: </span> Lankai vadinasi lygūs, jeigu juos galima pakloti vieną ant kito taip, kad abiejų galai sutampa. Jurgis be džiaugsmo, bet ir ne per daug nusiminęs, parsinešęs paklojo dėdei savo pažymius. Aš visą puikybę po kojų tau paklojau. Kiek žinojau, tiek ir paklojau <span class="explanation"> (papasakojau) </span>. Obuolių – net šakos ant žemės pasklóję. Ši antroji tiesė pasikloja ant pirmosios. <br/>4. <span class="explanation">pamušti, pasiūti (iš apačios): </span> Sermėgą pakloti. Kailiniai lapėms pakloti. Šlajų pavažes pakloti. Paklók vyžas, ryt važiuosim malkų. <br/>5. <span class="explanation">paskleisti, pakreikti: </span> Reikia paklot linai, dartės palietė <span class="explanation"> (paliūtis), </span> tai gerai atsigulės. Pakalnėj prie upelio gelsvi linai pakloti. Paklotus linus apsnigo. Aš vienas pusę linų paklósiu. <br/>6. <span class="explanation">paskleisti (kuliant): </span> Jų didelis grendymas, iškart pusę kapos paklója. Klojimą buvom iš vakaro pasiklóję, tai greit iškūlėm. <br/>7. <span class="explanation">pakratyti, pakreikti (gyvuliams): </span> Ar paklójai karvėm šiaudų? Paklók kumeliam tvartą, pas juos tik vanduo. Vaclai, ar paklójai tvartus? Paklók po stotkais ar po arkliais. Paklók kiauliatvartį. Nor bus ko pasiklót, kolei kūgis stovi. <br/>8. <span class="explanation">padėti prieš akis; sumokėti; išleisti: </span> Paklójam po dešimtį rublių ir važiuojam. Man paklok tūkstantinę ir imk. Pirškis pas Driežo dukterį, pamatysi, kiek šimtų tau paklos. Algą paimdavo, paklódavo žmonai. | Jis šiemet daug pinigų paklojo. Keturius šimtus daktaram paklójo. Kiek karo medžiagos išeikvota, kiek kapitalo paklota. Kas bus sukalbėta, tas grynais ant stalo pasiklos. <br/>9. <span class="explanation">sutaršyti, sumindžioti, suguldyti: </span> Arkliai iš naktigonės paklójo visas avižas. Dieną pabuvo vištos palaidos ir paklójo visą daržą. Saulė javus kiloja, kai audra juos pakloja. <br/>10. <span class="explanation">parmesti, paguldyti, parristi: </span> Tėvas vaiką paklójo stačiai ant pilvo ir mušė, kiek jam reikėjo. Tokį vyrą vienu smūgiu paklojo. Tai buvo didelis vėjas miške, kad daug medžių paklójo. Pasklójo <span class="explanation"> (griuvo) </span> stačiai an pilvo. <span class="explanation">n</span> užudyti: </span> Kad davė pagaliu per galvą, tuoj ant vietos negyvą paklójo. Toptelėjo man į galvą, jog tai jį, tą vyresnįjį, paklojau <span class="explanation"> (nudėjau) </span>. Paklójo keturius vyrus kaip ąžuolus. Ir tik po ilgos ir žiaurios kovos atrėmė puolimą, pakloję mūšio lauke daugybę kryžiuočių. | Jau sūnus du kai meldus paklójau <span class="explanation"> (palaidojau) </span>. <br/>11. <span class="explanation">n</span> ušienauti, nupjauti: </span> Padarė talką, ligpiet visą parugę paklójo. Vienu rytu visas pievas paklójo. <br/>12. <span class="explanation">pavykti, pasisekti: </span> Jam gerai pasiklójo šiemet su dobilais. Bulvės šį metą visiems pasiklójo. Nežinia, ar kitą kartą pasiklos per čia pervažiuot. Kaip vienok tas darbas jiems pasiklojo, nežinom. Kelionė gerai pasiklojo. Du dešimtininku daktarams pasiklojo išgydyti. Nuo to laiko žvejui pradėjo labai sektis. Žvejoklei pasiklojant, jis praturo. <br/>13. <span class="explanation">pasitikėti: </span> Dabosi arklį kitu nepasiklodamas, ir be avižų nutuks. Berno žodžiais anksti pasiklosi, vai, mergele, daug raudosi. <br/><b> gálvą paklóti</b> <span class="explanation">žūti: </span> Devynias vainas išvajavojo, dešimtoj vainoj gálvą paklójo. <br/><b>liežùvį paklóti</b> <span class="explanation">gražbyliauti: </span> Paklójęs liežùvį, ir los kaip šuo par dieną. Kas jiems. daug pažada, už tą jie ir pakloja liežuvį. <br/><b>liežùvį paklójus</b> <span class="explanation">atsidėjus: </span> Klauso net liežùvį paklójus. <br/><b>úodegą paklóti</b> <span class="explanation">parvirsti: </span> Aš tau, vaikeli, sakiau – neik, tu neklausei, ot ir paklójai úodegą. <br/><b>parklóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">parmesti, parristi: </span> Lyg žolę ant žemės parklojo. Čia mes juos parklosim! O jei mane liga parklotų, ką tuomet reikėtų daryti? <br/>2. <span class="explanation">išleisti (pinigus): </span> Visus pinigus parklojo besibylodamas. <br/><b>pérkloti</b><br/>1. <span class="explanation">padauginti užkloti: </span> Par daug párklojai (storai užklojai). <br/>2. <span class="explanation">iš naujo kloti: </span> Negerai paklota lova reikia pérklot. Nepamiršo ir senio: nuprausė jam burną, apvilko tik išvelėtais švariais marškiniais, patalą perklojo nauja paklote. Jį reikia ir pavalgydinti, ir pagirdyti, ir net kas valandą patalą perkloti. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką ištisai kloti: </span> Linus visą dieną párklojau. <br/>4. <span class="explanation">pertiesti: </span> Strielčius perklojo ryzelį an kito bliūdo ir perkošė pieną. <br/>5. <span class="explanation">užtiesti: </span> Motule mano, o ar tu nelaukei manę nesčėslyvos? O kol nepérklojai baltųjų skobnelių, o kol nepadėjai duonelės druskelės? <br/><b>praklóti</b>. <span class="explanation">truputį atkloti: </span> Praklók antklodę, ir pamatysi, ar švari lova. Galvą prasklójus, padabos, kad neaušta, ir vėl guli. Oi prasiverkie, siera žemyna, tai prasiklokit, plonos drobelės. <br/><b>priklóti</b><br/>1. <span class="explanation">truputį užkloti, pridengti: </span> Kiek priklók, kaipgi gulės viškai nesiklojęs. Pakelia patalus aukštyn – žiūri, kad tiktai galva priklota lovoje patalais. Kuomi svečius priklósi? Tegu jį priklõs žali lapeliai. Saldus miegelis prikloja, aplink panytėlę sapnuoja. Kai ryto rasa priklojo, tai linksmai paukšteliai giedojo. Guliu prisiklójęs ir drebu [iš baimės]. <br/>2. <span class="explanation">daug pritiesti, prikreikti, prikratyti: </span> Klojimą storai kad priklósi. | Kam teip storai priklójai karvėm? Mėšlo kiek priklóta <span class="explanation"> (prikrėsta dirvoje) </span> ! | Prakiuro dangus, ir priklojo sniego. <br/>3. <span class="explanation">storai pakloti: </span> Dvi lovos su kaupu priklótos [guolio]. Ei, lova, lova, tu margai priklóta, kas į tave čionai guls? Nepristačiau naujų stonių dėl tavo žirgelio, nepriklojau patalėlio dėl tavęs bernelio. Prigiteklojau pilnus laukelius, pilnus takelius plonų drobelių. <br/>4. <span class="explanation">prikrauti: </span> Kraičio priklotos skrynios. Ji nesigiria skryniom, lino kraičio priklotom. Ji daug kraičio tura prisiklojusi. <br/>5. <span class="explanation">priglausti, pridėti: </span> Siaudis <span class="explanation">n</span> skamba per nosį, priklojant liežuvį gomurin. Speigas pri žemės priklojo rugius. Priklók an galvą šlapią skepetą – mažiau sopės. | Kad virtau, net subinę priklójau pri žemės. Liuob ūbs, kriūks kapuose, o aš klausaus, ausis priklojusi. <br/><b>priklotinaĩ</b>. Priklotinaĩ skiepyti. Kaip čia mes segsiam: ar priklotinaĩ <span class="explanation"> (vieną šalia kito glausdami), </span> ar užklotinai <span class="explanation"> (ant vienas antro užkeldami) </span> ?. Prisiklójusias pri ledo lydekas daužo su medžiais ledaudami. Jeigu dūmai prisiklója prie žemės, bus šalčio. <br/>6. <span class="explanation">priguldyti, pripjauti: </span> Šienpjoviai pievose priklojo kvepiančio šieno. <br/>7. <span class="explanation">priguldyti nukautųjų: </span> Ten kirtom prikirtom galvų kaip kopūstų, priklojom laukus nedraugų. Priklota krūva lavonų! <br/>8. <span class="explanation">primušti, suduoti: </span> Priklójo priklójo ir paleido vos gyvą. Kad priklosiu lentgaliu per nugarą! Burokienė paskendo snieguose, vyras supykęs dar su šake priklojo. <br/>9. <span class="explanation">sumokėti, išleisti: </span> Ant tos provos tiek priklojo pinigų, kad neverta ir žemė. <br/><b>suklóti; </b>. <br/>1. <span class="explanation">padėti, suguldyti vieną šalia kito, vieną ant kito: </span> Šaukštai nemazgoti, po suolu sukloti. Suklójau visas šakas, ir vis delto klimpsta. Argi veltui tiek kraujo išlieta, tiek kaulų žemėn suklota? Aš tave pakirsiu, šakas nugeniosiu ir tavo šakeles in krūvą suklósiu. O tie, ant kits kito sukloti, dar spėriaus būtinai supuvo. | Linmarkų ir man reikia: linai šįmet paaugo – nebesukloju <span class="explanation"> (nebegaliu sukloti, nebetelpa) </span> į senąsias. Geras plūgas, gerai vagas suklója. | Visos tos sluoksnys, regimai (= matyt), yra nuo jūros vilnių suklotos. Purinių vištų plunksnos yra atbulos, ant galvos susistato, yr nesuklotos. Mūsų darbas parkratinėti tą, ką amžiai suklojo. Velėnos vienodai susikloja. <br/>2. <span class="explanation">susiklostyti, susidėti: </span> Donelaičio gyvenimas susiklojo taip, kad jis didelę savo amžiaus dalį išbuvo dvasininku. Ji dar prieš karą išsiskyrė su vyru, su kuriuo gyvenimas nesusiklojo taip, kaip reikia. Dalykai susiklojo ne taip, kaip buvo manoma. <br/>3. <span class="explanation">pakreikti, pakratyti: </span> Visus linus suklójau ant pievos. Toj pievelėj suklójom tris vežimus linų. <br/>4. <span class="explanation">užkloti: </span> </span> Nesušalsi – dviem kaldrom suklósiu. Suklojo ligonį su plytoms ir pagydė. <br/>5. <span class="explanation">suglausti: </span> Dai aš suklósiu baltas rankeles, dai ir paleisiu dangun balselį. Štai sparnelius suklojau, klausyk, mielas artojau. Skraistė buvo suklota ir parišta po krūtine. Anuodu pečiais suklójus eina (eina greta). Jų ir mūsų laukai susiklója <span class="explanation"> (susisiekia) </span>. Du gauruotu susiklojo, vieną pliką pakavojo. <br/><b>suklotinaĩ</b>. Suklotinaĩ <span class="explanation"> (ant vienas antro kraštus sudėjus) </span> siūti. <br/>6. <span class="explanation">sukrauti (kraitį): </span> Jau paaugo dukrelė, jau suklojau kraitelį. Ir ta buvo mergaitė turtingesnė, kuri didesnį kraitį mergaudama suklójo, sukrovė. Nėks man nesuklojo plonųjų drobelių, nė dalies neskyrė. Valio [je] augino, ilgai migino – nė kraitelio nesuklojo. Aš dar nesuverpiau ir neišaudžiau drobelės, aš nesuklojau kraitelio, kubilaitis mano užrakintas, bet tuščias!. Kiekvienai tada merginai kraitį pačiai reikėjo susikloti. <br/>7. <span class="explanation">susukti, suvyti: </span> Norįs vesti, savo lizdą susikloti. <br/>8. <span class="explanation">išleisti, išskleisti: </span> Kad lazdelė sužaliuos, žalius lapelius suklos, tada sugrįšiu. <br/>9. <span class="explanation">sulopyti: </span> Net sarmata: rubaška visa klota suklota. <br/>10. <span class="explanation">suplūkti, suvaikščioti: </span> Tiek kelio suklójau ir nenuvargau. <br/>11. <span class="explanation">sukišti, išleisti be reikalo: </span> Tūkstančius suklójo nabagėlis. Suklójau ūkin visus pinigus. <br/>12. <span class="explanation">sutikti: </span> Ana tik su anais susiklója. <br/><b> pẽtį suklóti</b> <span class="explanation">draugauti: </span> Kaime pradėjo eiti šnekos apie Pakarkliuką ir mokytoją, kurie vaikščiojo sukloję petį. <br/><b>sùbinę (úodegą) suklóti</b> <span class="explanation">gerai sutarti: </span> Marti su kaiminka buvo subinę (uodegą) suklojusi (sutiko dideliai). <br/><b>užklóti</b><br/>1. <span class="explanation">užtiesti, uždengti: </span> Užklók stalą – valgysime. Atsiųstas svotas, kad būt stalas ažuklótas. Skotertę užkloti. Tas su delnu ažuklojo skylę. Langai užkloti iš oro. Kiek tų prašymų man prirašė, popierium dvarlaukį užklotum. Ažumetu, ažukloju. Užklok liepsną kokiu maišu ar patalais bei milu. Kad žemė po tavim prasiskirtų – dengtuvais užklotume. | Tuojau užklojo žemę jaunučiai miežių daigai. Žemę užklojo balto sniego patalai. Rudens naktis užklojo žemę. Dangų užklojo audros sparnai, greitai perkūnas stepėj sugriaudės. Mano tu kaltes užklóji. <br/><b>užklotinaĩ</b>. O tas žmogus žinojo, kad jie po trijų dienų ateis, tai jis iškasė sau duobę, užsiklojo lentutėm. Kitos kiaulės ausys yr užsiklójusios kaip įklotai. | Ant pievų užsikloja rūkas. <br/>2. <span class="explanation">užtiesti gulintįjį antklode ar šiaip kokiu klojamu daiktu: </span> Užklók kuomi nors, matai, plikas guli. O kuom užklójai jaunus svetelius, kaip aš namie nebuvau?. Patalėliais užsikloki. Su užklodu užsiklók. Ji užsiklójus [guli], aš nesklojęs. Užsiklók kalniais, kad nebūt šalta. Iš gėdos net galvą užsiklojo. Ant šaltos raselės miegosme, šalta miglele užsiklosme. <br/>3. <span class="explanation">n</span> uskleisti, nukreikti: Visą rugieną ažklójo linais. <br/>4. <span class="explanation">užsidengti: </span> Stogus turįs užsiklóti. <br/>5. <span class="explanation">užlįsti, pasislėpti: </span> Užsiklósiu už mūro, ir neužmuš. <br/>6. <span class="explanation">užmokėti: </span> Tamstai prieis porą mėnesių kalinyje patupėti ir kokį šimtą užkloti štrapės. <br/>7. <span class="explanation">suduoti: </span> Kad tėvas būt, tai tau ne šiteip da užklót! Vilkuo kap užklójo lazdom sulėkę žmonės, tai ir aždaužė. <br/>8. <span class="explanation">užmušti: </span> Šitaip gali ir viškai užklóti. <br/><b> kójomis užsiklóti</b> <span class="explanation">smarkiai parvirsti: </span> Kap virto, tai net kójom užsiklójo. Kad galėčiau, tai kad duočiau aš šituos kiauliapirkius iš trobos, kad net savo kojomis užsiklotų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.