antkrėsti

krė̃sti, krẽčia (krẽta), krė̃tė

1. purtyti; purtant nuberti, numesti: Vėjas eglių skujas krẽčia. Krė̃sk obalius nuo obels. Žieminius [obuolius] baisiai krečia. Gaidys kap krėtė lazdelę (lazdyną) ir iškirto kekele vištelei akelę. Krėsi alyvos medį. Ir šiaip ir teip aguonėles krėtė. Jie nuėjo in sodą ir krečia obuolius. Kad tie obuoliai ne tiktai tenai puola, kur juos krečia. Vėjas pūtė, lapus krėtė. Nepūsk, vėjuli, ąžuoluosan, nekrėsk lapelių rugeliuosan. Nuo šakelių, nuo žaliųjų baltą sniegą krėtė. Antaniukas atsisveikino su savo Laima ir, skrosdamas ryto ūkanas, krėsdamas sidabrines rasas, parskrido raitas namo. Ejom per medžią, medelį lauždamu, ejom per pievas, raselę krėsdamù. Šaltą rasą krė̃tė, žalią veją mynė. | Šuva virtuvėj krẽčia [krapštydamasis] blusas. Mylėk kap dūšią, krėsk kap grūšią.

2. purtyti rugių pėdus darant kūlius: Kūlius krẽčia – šiaudus kūliam krẽčia, kūlius sutaiso. Šiandien kūlius krė̃sma. Šiaudai kaip builiai – nė krėst nereiks kūlių. Eisma po pusryčių krė̃st kūlio. Šiaudus krėsiù ir lovon klosiu. Šįmet geri rugiai, reiks kūlių krėsti. Šiemet rugiai prasti buvo, tai nėra iš ko kūlys krẽčia. Vakar ilginius krėtėm, o šiandien mašinavojam. Krė̃skit mažais krėtimais, kad neliktų ilginiuose žolių.

3. daužyti javų pėdą, kad grūdai išbyrėtų, blokšti: Tėvelis vežk rugius, o mes juos krėsime.

4. drebinti, purtyti (šalčiui, drebuliui): Vėjas taip pergėrė visą, net drebulys ėmė krėsti. Drugys krẽčia. Drugys jį kreta. Nors gerai apsiklojo kailiniais, bet ilgai buvo šalta, krėtė jį ir laužė kaulus. Drugys krečia Lauryną nuo drėgnumo ir šalčio, bet eiti kitur nėra kur ir nesinori. Pradėjo šaltis krėst. Mane vis šaltis krečia. Kad tik šiurpulys krečia, ir nekoks miegas. Visa sopa ir šaltin krečia. Prieš sunkią ligą visada žmogų suima šalčiuosna krėst. Tik iškišau nosį oran, tai ir ėmė šalčiuosna krėst. Šiurpulys krėtė, net dantys kalenosi. Drebėjau kaip drugio krečiamà. kamuoti, varginti (dusuliui): Mañ' dusulys krẽčia labai. Paaštrėjo bendroji kapitalizmo krizė, kuri ją krėtė dar prieš karą.

5. kratyti, mėtyti: Važiuojant per grumstus labai krẽčia. Bėris turėjo gerą risčią: nė kiek nekrėsdavo, kad ir smarkiausiai bėgdavo. Po tai valandai užmigo, norints vežimas labai krėtė. | Ridikus, ropes krė̃sti (jų griežinius sudėjus į indą, pridengus pakratyti, kad griežiniai pasidarytų sultingesni) . Medžian kuolu kirsì, ir tai rankas krẽčia (o ką jau sakyti apie žmogų).

6. barstyti, berti: Žalia rūtelė … vėjo pučiama, lietaus lyjama, migloto rytelio rasos krečiama.

7. dėti, drėbti ką tirštą: Krė̃sk ir man košės. Šeimininkė krėtė varškės į marškas [sūriui slėgti]. Jam krėsk ir krėsk (duok ėsti), o tai tuoj nasrą rodo (žviegia) . Krė̃s krė̃s varškės. Kam kam? – Vaikam. Jis putros krẽčia iš kubilo. Vienas su bestuvu molį krečia, kitas tuoj pamina. Kiaulėm ėsti krẽčia. Kaip tik ana duoną prilietė, ėmė tešla bėgt, ėmė bėgt, ė boba ją rėčkon krėst, bet nieko nepadarė. | Vėjas į veidus krėtė sniego ir vandens gniužulus. Krẽčia sniegu. A, krẽčia lietus. Et, plepys! Jau tu šneki, tartum šiupinį kreti (netikusiai šneki) . | Ant aslos negalima krė̃st (skreplius drėbti) . Išminties ir proto jam krečia.

8. lipdyti, statyti, mūryti (iš molio, purvo): Molio krėstà pirkelė. Blezdinga jau lizdą krẽta. Žiūrėk, kap kregždės sau lizdą iš purvo krẽčia. Jis krečia tvartus iš molio. Mūsų padėjo, kai [jų] pirtį krėtė. Kad medžio būt, tai negi krėstum iš molio gurbo.

9. tinkuoti: Ar krečia jau kambarius?

10. kristi, pulti: Lėkdamas kad krėčiaũ, sakiau, kad ir jeknos atšoks.

11. kapstyti, kratyti (mėšlą): Tėvas laukuose krečia mėšlą. Krėst mėšlas – tai, žinoma, sunku.

12. mėžti, tręšti: Krėsk nekrėsk tokią žemę, vis tiek javai neaugs. Dirvą krė̃sti. Lauką krečiu. Žemė y [ra] kretama: neduosi – i negausi. Šįmet žemė nekrėstà liko. Mėšlais krė̃stas laukas. Daug ko galima sėti, bet kad nėra su kuo krėsti. Mūs išdirbtos žemės, krečiamos žemės. Klevai puvo, žemę krėsdamys augantims ant savę sūnams. Skruzdynus veža į laukus dirvas krėst.

13. teršti: Bausmės reikia, jei atleidimas naują žmogžudystę gimdo ir širdis žmonių nuodais krečia.

14. daug duoti: Tokiam tik krėteĩ kelis mėnesius kalėjimo, tai žinotų. Tūkstančiais galėčiau krėsti pavyzdžių.

15. duoti gerą derlių; būti pakuliam: Rugiai daug kreta. | Vienas klojys pusantrą šepelį kreta.

16. daug valgyti: Ana tik krẽčia krẽčia, nieko nežiūri. Kur jai ir lenda! Valgyk duonos, krėsk, duona gera.

17. daug, gerai kalbėti: Prie žmonių ir jis moka krė̃sti. Žmonės krẽčia kap su kratukais.

18. braukti, valyti: Tu, Onute, krėtei stubą, o visi voratinkliai palubėj stovi. Užmauk ant ilgo koto pušinę, krė̃siu pirkią. Sykį, paėmus šluotą, krečia iš kampo voratinklus. Netraukia, gal kaminas seniai krėstas. Mačiau jį, kai kaminus krėtė. Mūs mergos visada pačios kaminus krečia. Anei šiam, anei tam, kaip tik krėst kaminam.

19. valyti (parazitus drabužius kaitinant): Bobutė kamine blusas krẽta (pakaitinusi purto) . Eisiam į pirtį utų krėsti.

20. ieškoti, rinkti: Nuejo motina agurkų krėsti. žuvis iš tinklų ar bučių rinkti, kratyti: Nuejom krėsti bučelių: kad nors akelė (nei vienos neradom) . Jis jau tinklą krẽčia.

21. daryti kratą, kratyti: Aršusis ir Kernavoje jokių skarbų nerado. O krėtė jisai drūčiai, krėtė išsijuosęs. Vokyčiai pas aną krėtė visą dieną – ieškojo lašinių. Policininkas dar nebaigė krė̃sti. Vokiečių kareivį kažkas nudėjo! Visą sodžių krečia dabar.

22. mušti, kirsti: Nelauk, kol du turės, o trečias krės. O jeigu krė̃s puodu į galvą, ką jam padarysi? Krė̃tė du tris diržus, bet macnai.

23. barti; bausti: Krė̃tė už nuganymą rugių. Tu nesakyk, mune antsės (ims) krė̃sti. | Kad ir suvalgiau lyšnią blynaitį, tai ar tep krėst? | Už vagystę krẽta kalėjimu.

24. atkalbinėti, grėsti: O nu to teboko jau nekrė̃sk vyro. Reiks krėsti vaiką, kad daugiau pri mašinos nė piršto nebekištų.

25. akėti: Ši dirva dar reiks po kartą krė̃st. Išejau ryte krė̃sti.
2
6. puoštis: Krė̃skis neskrė̃sk, visgi kupros nepaslėpsi.
2
7. eiti: Smarkiai krėčiáu, tai paršilau, toks bjaurus kelis.
drugỹs krẽčia labai gaili (duoti): Kai jis ką duoda, tai jį drugỹs krẽčia, dreba dreba kaip kimbra.
į kélnes krė́sti labai bijoti: Virpam, drebam, į kélnes krẽtam: bribrinkt meška ir įklupo į grovį.
juokùs (juõką, pókštus,
špósus) krė̃sti

1. juokauti: Kam rimtam žmogui juokus krėsti! Jis labai moka juoką krėst! Da tu čia kokius juokùs kretì? Vai tu vis juokus krėsi. Įsidrąsinę Šleivės gerbėjai ir patys bandė krėsti įvairius pokštus. Gana krė̃st špósus! Jis ten pasikabino tuos dziegorius an sienų ir krečia šposus su tais savo dziegoriais.

2. lengvabūdiškai elgtis: Juokų krėsti su durnarope negalima. Nekrėsk juokų su ugnimi, su vandeniu ir su vaiku.
kišenès krė̃sti vogti: Jai būtų lengviau kišenes krėsti!
rū̃dą (rū̃dį) krė̃sti žaibuoti be griaustinio. Kažno ar čia žaibuoja, ar rū̃dą krẽčia? Rudenį krẽčia rū̃dį ir gadina riešutus.
šunýbę krė̃sti daryti kam bloga; negarbingai, nedorai elgtis: Kokia čia gal būt ciekavastė, jeigu pats šunýbes kartu krėtéi.
žaliàs aguonàs (ant ko)
krė̃sti apkalbėti ką: Kas anas zo bernas, kad an jo žaliàs aguonàs krẽčia.
antkrė̃sti, añtkrečia, añtkrėtė. užkrėsti
7.
rankàs antsikrė̃sti užsitraukti nelaimę, pasidaryti bėdos: Antsikrė̃si rankàs ir pridėsi štropę (pabaudą) . Žmogžuda tas, kurs negailės žmogaus, muš jį, kol antsikrė̃s rankàs.
apkrė̃sti, àpkrečia, àpkrėtė.

1. purtant kiek nuberti, apipurtyti: Nuej [o] sodan, mano obuolius àpkrėtė. Tas vagis àpkrėtė sodą ir nuvežė visus obuolius.

2. apipurtyti, apšukuoti, aptvarkyti šiaudus kūliams: Gerus, nesusidraikiusius pėdus apkrė̃sk į kūlį.

3. apiberti, apdėti: Pamatai reikia apkrė̃sti žemėm, kad būt šiltesnė gryčia, ba ne taip vėjas pro juos ūžauna. Galima matyti … dirvas, tirštai akmenimis apkrėstas. Ir šis kiemelis vis daugiau smiltimis apkrečiamas.

4. apiberti kuo nešvariu: Apìkrėtei su kažkuo stalą. Apdenk rūbus, kad šluodama neapkrė̃stum.

5. apdrėbti: Sniegas labai àpkrėtė. Reikia ilgi vyžai nepint – purvynu šikinę apkrėsì.

6. apvilkti: Apkrėsk gerom drabùžėm, atrodys gerai.

7. patręšti, pamėžti: Dirvą mėšlais apkrė̃sti. Gerai apkrėstà žemė. Jei nori iš žemės ką turėti, reikia ne tik suarti, bet ir gerai apkrė̃sti. Su arklių tvartu (mėšlu iš arklių tvarto) visą lauką àpkrėčiau. Viso pūdymo jis nepajėgia apkrė̃sti. Mėšlą nereik priarti su šlapia žeme; geriausiai juomi apkrėsti rugių lauką. Palik jį. dar šį metą, ik jį apkasęs apkrėsiu.

8. daug ko turėti; būti apkrautam kuo: Darbais apkrėstas esmi. Darbais apsikrė̃tęs, neturiu čėso ateiti.

9. užkrėsti 7: Àpkrečiamosios ligos. Arklys susna àpkrėstas. Utėlėms apkrėstas yr. Gnusais (parazitais, plaukų nešvarumais) apkrėsti ką. Pasirodytų tau negalima kūną nuodais apkrėsti. Raupsais apkrėstas. Kaspinuočiais žmogus apsìkrečia dažniausiai kiaulieną valgydamas. Apsikrėtė dėmėtąja šiltine. Kiaulės apsìkrėtė raudonlige. Apsikrėčiau utėlėm.

10. apimti ką, pereiti į ką, persiduoti kitam; primesti, perduoti kam ką, palenkti, patraukti: Jos baimė apkrėtė ir mane. | Apkrėsti prūsus krikščionybe, – rašė Marksas, – ypač stengiasi Mozūrų kunigaikštis Konradas. Dabar visi apsikrė̃tę su tuo malasu (visi daro, geria) . Apsikrėtė tuo raštu lyg kokia kolera (visos ėmė austi tokį raštą) .

11. apsivalyti: Apsikrėčiau nuo utėlių.

12. apšviesti, sukultūrinti: Tėvai turi rūpintis juos apkrėsti, apmokyti. Imperatorius Leonas stačiokas ir neapikrėstas kariaunykas.

13. apieškoti: Aldą (aliai vieną) daiktelį àpkrėtė ir nieko nerado.

14. apakėti: Arimą su akėčiom apikrėčiau. Apkrė̃sk dirvą po tris rozus. Pirm sėsiant reikia dirvą skersai arimą apkrėsti.
rankàs apsikrė̃sti užsitraukti nelaimę, pasidaryti bėdos, nemalonumų: Kas taũ (tave) paims, tai tik rankas apskrės. Tiktai rañkoms apsikrė̃sti – nenoriu ten kišties. Bijau rankàs apsikrė̃sti – nenoru skolintis sugriuvusių daiktų. Biesas sumanė tas ženatves! – mąstė sau, – tik rankoms apsikrėsti!
atkrė̃sti, àtkrečia, àtkrėtė

1. smūgiu išjudinti iš vietos, atšokdinti: Ledą atkrė̃sti iš indo. Tokias akis aš sykį tebuvau matęs lankydamas ligonį, kuris buvo inkstus, krisdamas aukštinelkas, atkrėtęs. Nemušk vaiko per nugarą – jeknas atkrėsi. Bemušdami plaučius jie man atkrėtė. Kaip tu šiteip šeri, dar atkrėsi kokį daiktą!. Tep griūdamas aukštienykas galėjo ir jeknas atsikrėst. Atsikrėtė tas dantys, kuriuom buvo užspringęs karalaitis. | Jis kap griuvo nuo aukšto, tai net nuo žemės atsìkrėtė (atšoko) .

2. kietai atsitrenkiant supurtyti, sukratyti: Da àtkrečia važiuojant – pašalas neišejęs.

3. sumušti, sutrenkti: Menkas toks butukas buvo: vis pakaušį atkrėsdavau duryse. | Vaiką atkrėčiau (išlupau kailį) .

4. nuo savęs šalin nuvaryti, atkratyti: Atkrėsiù aš jį nuog savę. Atsikrėsiu juo. Niekap aš jos dabar negaliu atsikrė̃st. Ir teip ji ant jo užpuolė, kad jis ją negal atsikrėstie.

5. atidėti, atidrėbti kiek ko nors tiršto: Reikia atkrėst košės skarvadon, tai bus vaikam paskum. Atàkrėtė truputį varškės vaikui. Košės išvirsiu ir aš pati valgysiu: atsikrė̃siu.

6. patręšti, pamėžti: Kur jo neauga javai! Ans dirvas ant antro meto atkreta.

7. atgrasinti: Kad kas tą mano vyralį nu šnapšės ir nu teboko atkrė̃stų! Tik gerõs rankos reikia, tai tuoj tokį atkrė̃stum nuo kūrymo.

8. pagijus vėl ta pačia liga susirgti, atkristi: Jau buvo pastaisius, ale ir vėl atsìkrėtė. Pagulėk da, be atsikrėsì.

9. nupenėti: Tai àtkrėtė meitėlį, net trisdešimt pūdų svėrė.
kẽpenas (jeknàs) atkrė̃sti labai sumušti: Kai àtkrėtė jeknàs, daugiau nevagia. Aš jį kap sugausiu, tai kepenas atkrėsiu.
lū́pą atkrė̃sti supykti, pasipūsti: Tuoj ana ir atakrečia lūpą. Eina boba lūpą atkrėtus. Lū́pa atkrėstà kaip pikto arklio (supykęs, išsivėpęs) .
įkrė̃sti, į̃krečia, į̃krėtė

1. kratant įberti, įpilti: Geraširdė Ulijona įkrėtė vyšnių į lėkštelę. Roputes į žaką įkrė̃sti. Kitiems į atdaras ronas druskos įkrėsdavo. Įsìkrėčiau akin krislą. Aš negaliu nė akies atmerkti: kažką įsikrėčiau į akį.

2. padegti (rūkant): Iš ko užsidegė tvartai? – Turėjo piemens berūkydami įkrė̃st. Kap rūko, tai greičiausiai ir įkrėtė.

3. įdėti, įdrėbti: Įkrė̃sk man dubenin truputį košės, varškės. Sumaišiau [ėdesio kiaulėms],
tai jis nunešęs į̃krečia į rindą. O tu nuovados viršininkui maža įkrėtei, kad tavo širmelis sveikas paliko? Mirsi, o bepročiams proto neįkrėsi. Durniui proto neinkrėsi. Ar negali pati nuėjus iš puodo [košės] įsikrė̃sti?

4. apiberti, apdrėbti: Obolė̃ gražiai įžydo, kap įkrėstà.

5. įtręšti, įmėžti: Liesą dirvą reikia gerai įkrėst, roputes sėjant. Kad gerai įkrėsi, tai ir augs. Žemė būs įkrėstà. Tujau reik jį suarti dėl to, jog palikusiejai stiebai ir šaknys įkreta labai žemę. Dirvas gerai įkrėtus, javai uždera. Savo dirvą geriaus įkrečia ir daugiaus javų kas metas nuvalo. Dirva turi pirma gerai aparta, įkrėsta ir akėta būti. | Vėlai įkrėstas mėšlas dažnai sugadina žieminius javus. Įkrė̃sk mėšlus į dirvą. Žemė prie trobesių visuomet yra riebiai įsikrėtusi.

6. suduoti, sušerti, įkirsti: Kai gerai tau įkrėsiu, tai tu man daugiau daržą nebemindžiosi! Aš tau kap inkrėsiu kelnėsna, tai žinosi, iš kur kojos dygsta! O katras kiek pavėlavo, į kelines įkrė̃st gavo. Už tą jam į pasturgalį reikėtų įkrėsti. Reiks tam neklaužadai kailin įkrė̃sti. Tau reiktų gerai įkrėsti, tai tada žinotum klausyt. Žinau, kad gausiu įkrė̃st. Paimk ir įkrėsk jam skersai, kad atsimintų. O ką gi tu pareikštum, jeigu kas ir tau įkrėstų rykščių? Kiekvienam įkrėtė po penketą rykščių. Įkrėtei beržinės košės, tuoj kitoks vaikas.

7. puoštis, gražintis: Insìkrėčiau, išsiprausiau kaip vinčiun (tuoktis) eidamas. Šit' inskrė̃tę, ar tik neis kur? Važiuojant kermošiun reikia gražiai insikrė̃sti. Ir ji per šiuos metus labai insìkrėtė.

8. nutukti, įsiganyti: Kad insikrė̃tus, net ir pažint negalima. Pilvan inskrė̃tęs, tai jau sunkus darbinykas.

9. pajėgti, sugebėti gerai kalbėti: Ir mūsų klebonas neįkretą̃s tėra: nėko pamokslų neįsako.

10. prisileisti: Lig smerčiui jijė, duktė, neįsikrėtė motynos savo, t. y. neprisileido.
iškrė̃sti, ìškrečia, ìškrėtė.

1. išpurtyti: Ot kad iškrėtė salduolę obelį šią naktį [vagys],
nė vieno obuolio nebėra! Iškrėsti sodnai, nė vieno obuolio neberasi. Iškrės vėjas lapelius, pakąs šalna žiedelius. Ąžuolas šarkai sako: … aš savo visus lapus iškrėsiu. | Kūlio varpas iškrečia ir dengia stogą. Vėjas ìškrėtė rugius (rugių varpos liko tuščios) . Kas ten, kad nupjausi jau ìškrėstus [javus]. Sena mano galva, vėjų iškrėsta (tuščia) . Iškrėskit obalius, be svetimi išsikrės. Galgi (argi) visus sudarai (surenki): kiek išsikrečia, kiek varpom nusikapoja. Priėjusių rugių vis sėkla (tiek, kiek sėklai pakaktų) išsìkrečia žemėn.

2. išdulkinti: Ìškrėčiau maišus.

3. purtant atskirti nuo žolių (ppr. šiaudus, kūlį): Iškrė̃sk kūlius gerai, kad nebūtų patrakių (pakratų, pakračių, padraikių?). Kūlių yra iškrė̃st. Mes labai daug ruginių šiaudų kūliui ìškrėtėm. Jau didumą kūlio ìškrėtėm. Iškrėsk tuos blaškus – bus stogui. Pusę jaujos iškrėtėm į kūlius, o kita pusė rytdienai liko. Ar jau kūliam iškrėtei? Kūliui rugius ìškrėtėm, tai pakratų labai mažai turim. Ar jau išsikrėtėte kūlius?

4. išvalyti (parazitus): Iškrėtė utėles, apsiprausė, ir kitas žmogus. Utėles pirma išsikrė̃sk, paskui su manim kalbėkis. Ką turia tave blusos ėsti, ar negali išsikrė̃sti!

5. kratant išpilti ką birų, išberti: Senis į palangę iškrėtė savo pypkę. Atnešė tėvą in pirtį, vakare atėjo velnias, iškrėtė kaulus, o in skūrą pats inlindo. Maskolius išnešė tarbą lauk pas prūdą ir iškrėtė iš tarbos velnius. Kiaurbira [arklys] išsikrėtė (išsituštino) ir vėl ėda. | Kone išsikrė̃sti besijuokdams [= besijuokiant].

6. išmėtyti, išbarstyti: Mūs ūlyčią iškrėtė plačiai vienasėdžiais.

7. išmesti, išversti: Neplepėk nėkų, o iš vežimo iškrė̃siu. Jis jautėsi visai iškrėstas iš balno.

8. išdrėbti: Tešlą, sumaišytą su putomis, iškrėsti popierinėse kvarmelėse.

9. iškapstyti, iškratyti: Ant daržų iškrės mėšlą.

10. apdrėbti, aplipdyti: Reikia sienos moliu iškrė̃sti. Jau sieną jaujai išpyniau vytelėm, tik moliu bereiks iškrėsti. Jis išpynė tarpusienius karklais ir iškrėtė moliu.

11. išsikeroti: Diegai jau išsìkrėtė. išsidrembti: Tai tu, vaikel, daug ryji – nuo tos buzos pilvelis išsikrė̃s.

12. braukant išvalyti: Nor prieš šventę iškrėstái tu tą priemenę – baisu žiūrėt. Stubą iškrečia du kartu kasmet. Ji jau ìškrėtė seklyčią, turbūt rytoj svečių bus pas juos. Iškrėsiu gryčią, mat daug voratinklių ir dulkių yra. Iškrė̃sk voratinklius! | Vakar visus kaminus ìškrėčiau. Prieš šventes reiks gryčià išsikrė̃st. Pats galiu išsikrėst kaminą.

13. išžiūrėti, išieškoti: Iškrėtė kišenes, bet nieko nerado. Iškrėčiau, išveizdėjau aldą (alei vieną) daiktelį, ir nėra. Visus kampus ìškrėčiau ir neradau. iškratyti (žuvį iš varžos): Tą naktį bučiai liko neiškrėsti. Eisiu varžų iškrėst, gal rasiu žuvų.

14. apieškoti, daryti kratą: Milicija pirmučiausia iškrėtė jų sodžių. Atėję žandarai iškrėtė iškrėtė, bet nieko nerado. Apsupo tą namelį, iškrėtė ik drabniausių skudurų. Žmonės buvo iškrėsti nuo galvos iki kojų.

15. išmušti, išguldyti, išžudyti: Pravažiuodamas rodė botagu į iškirstus miškus, į šiltinės iškrėstus sodžius. Raudojo savo iškrėstos kariaunos. Per Didįjį karą daug svieto ìškrėtė.

16. išdaužti: Tylėk, tuoj akmeniu dantis iškrė̃siu! Išdaužiu, iškrečiu iš rankų. išlaužti: Vagiai ìškrėtė duris ir išsisėmė grūdus.

17. išleisti (pinigus): Kai į tą miestą nueini, tai tik pinigus ìškreti. Ar porą šimtų ìškrėtė į pūstą vėją. Daug pinigo reik ant Birutos iškrė̃st [leidžiant mokytis]. Pati susirgo, teks išsikrė̃sti, kol sugydysiu.

18. pašalinti, išmesti: Buvo išėjęs tokis būrys, kad iškrė̃st (norėjo išmesti iš tarnybos), ale nepergalėjo nieko.

19. išryti, išėsti: Kiaulė įejus visą tešlą iškrėtė.

20. išsiveržti, išsitraukti, išsilaisvinti (kieno laikomam): Išeisiu šiąkart, kaipo kitukart, ir išsikrėsiu.
káilį iškrė̃sti prilupti: Kailį iškrėsti – išmušti žmogų.
pókštą (
špósą) iškrė̃sti padaryti išdaigą: Senis nusijuokė patenkintas iškrėstu pokštu. Kostos Kurapka mėgo pakalbėti, pajuokauti, netgi nekaltą pokštą iškrėsti. Iškrė̃siu tau špósą, tai žinosi! Pirma iškrėsk kokį šposą, o paskui juokis.
šunýbę iškrė̃sti padaryti bloga, negarbingai, nedorai pasielgti: Jis ma [n] ìškrečia visokių šunỹbių.
nukrė̃sti, nùkrečia, nùkrėtė.

1. nupurtyti, nukratyti: Obelį nukrėsk. Toks vėjas visus obuolius nukrė̃s. Obulius ir kriaušes nukrėsti. Įsistigo, kad aš ano sodną nukrėčiau. Vėjas lapus nukrečia. Nukrėtė vėjai uogas, patrako lyti – nė kokio pelno iš daržų. Vainorus atsargiai, kad nesutrintų kurios, atėmė nuo avilio paklotę ir nukrėtė bičiukes žemėn. Ateis šaltas rudenėlis, nukrės lapus ir žiedelius. Atbėgo, atlėkė brolių žirgeliai, atbėgo, nukrėtė ryto rasytėlę. Tai aš nukrėčiau šaltą raselę, palšus jautelius beganydama. O kaip iš ryto, tai rasa nukrėsta, tai jam žymu, kur jotie paskui. Šalia jota brolužėlių – raselė nukrėsta. | Pjausim jau šiandiej, kad tik rasą nukrėstų (rasa nudžiūtų) . Saulė jau nukrėtė (nudžiovino) rasą, šildė, glostė laukus, upelį. Virš medžių viršūnių pakilusi saulė nukrėtė paskutinę rasą. | Nukrėskite ziezdras kojų jūsų. Grūšą nukrėskis, aš atiduodu. Duok nusikrėsti šunybių dulkes.

2. paberti iš aukšto: Bandykit mane …, bau aš jums neatversiu dangaus langus ir nukrėsiu žegnonės apstumą.

3. numesti, nudrėbti: Dvi [bombas] nùkrėtė an kiemelio. Nùkrėtė nuo vežimo važiuojant par akmenis.

4. apiberti, apdrėbti kuo: Kaip varške nukrėsti (baltais žiedais aplipę) žydėjo kaimuose sodai. | Rūdos nukrė̃s (išmargins dėmelėmis) visus bulvienius.

5. priversti sudrebėti: Nekišk nagų prie mašinos, lėktrikas nukrės. Šiurpas nukrečia, kai prisimeni, kaip skurdome ir vargome. Papievio gryčia prigužėjo žmonių, ir visus nukrėtė siaubas, kad ligonė prie dviejų budėtojų atsileido be žvakės! Dažnai nukrečia šiurpuliai. Merginą nukrėtė drebulys. Drugys jį gerai nùkrėtė. Nùkrėtė nùkrėtė šaltis, gal liga ema. | Jį nukrėtė nesmagus nujautimas.

6. sukratyti, kratant prikimšti: Saikas geras nuokimštas (nukrėstas) ir su kaupu. Duokite, ir bus jums duotas saikas geras, nuokimštas, nukrėstas.

7. sumažinti: Per tas dienas nukrėtė savo paputusių žandų mėsingumą. | Ūpą nùkrečia (numuša) .

8. nulipdyti, išmūryti, nudrėbti: Nukrėsta iš molio kūtė smulkiems namų gyvuliams ir paukščiams. Pečius molio nùkrėstas. Labai džiaugėsi velnias, kai buvo ožka nukrėsta, ale ji buvo molio šmotas, ir tiek tiktai: ji nejudėjo, nė nieko. Nùkrėstas, nudrėbtas (riebus, storas) – kap bulius. Kregždės molio gūžtą nusikrėsti baigė. Pirtį nuo molio buvo nusikrė̃tę. Girdėjau, kad jūs labai gražų gurbą nusikrėtę.

9. patręšti: Gerai nukrėsk daržą, mėšlo negailėk.

10. numušti, nudaužti žemėn: Nukrėsk man pagaliu kaštoną! | Anglai, sako, nukrėtę du šimtus lėktuvų vokyčiuo.

11. užmušti: Kad būt davęs gerai kuom iš patykių, ir būt nukrė̃tęs. Kaip kirto, tuoj Joną nùkrėtė.

12. atkalbėti, atgrasinti nuo ko: Kad aš turėč ant jo valią, tai tuoj nukrė̃sč nuo vogimo. Nematyta, kad tokio paršelio nepriveiki nukrė̃st nuo rūkymo.

13. išvaryti, nuvyti, pašalinti. . Velnius varo ir nukrečia pagundas. Duok duok! Nukrėsk jam tą panaberiją!. O jis, negalėdamas jos nusikrėstie, paėmė už sprando ir išmetė iš pakajaus. Jeigu įmanytum, nusikrėstum tos sunkybės.

14. sudėvėti, nuavėti: Nu mano diedas kaip bematant nùkrečia rūbus. Nespėjau pasiūti, o jau ir nùkrėtei batus. Paržiem ir nukrėsi šitokiuos čebatus.

15. nusipirkti: Nusìkrėčiau naują suknelę.
nagùs nusikrė̃sti pakliūti bėdon: Neliesk – nagùs nusikrė̃si.
rasõs nenùkrėtė nieko nepadarė: Dar anas nūnai nei rasos nenukrėtęs.
rãsą nùkrėtė jau buvo (kas kitas): Pavėlavote – jau nukrėsta rasa.
sprándą nukrė̃sti atimti gyvybę: Kai aš tau sprandą nukrėsiu, tai tau nereiks daugiau šnekėti!
sprándą nusikrė̃sti žūti, galą gauti: Jei nutvert norėsi per bedugnę šokant tą laukinę mergą už juodų kasų – nusikrėsi sprandą. Kur lendi, vaike, sprandą nusikrėsi! Niekados tu neikie bovintis ant ledo: tenai gali skaudžiai parpultie, gali ir sprandą nusikrėstie.
špósą nukrė̃sti padaryti išdaigą: Aš jum šposą nukrėsiu.
pakrė̃sti, pàkrečia, pàkrėtė.

1. papurtyti; kiek nupurtyti, nukrėsti: Įlipo ir pakrėtė tą grūšią. Bet atėjęs rudens vėjas pakrėtė šakas. Fygų medis numeta neišnokusias fygas savo, kad nuog vėjo didžio pakrėstas yra. Jis, paėmęs maišą, pakrėtė – išpuolė viens miežio grūdas. Kap aš tave pakrė̃siu, tai kaulų nesurinksi! Paėmė tą kūną, pakrėtė – kaulai su pinigais išbiro. Tavo itas kelinčias (suplyšusias kelnes) tai koc (nors) in verpstės pakrėsk (purtydamas pakedenk) . | Lipk į obelį – pakrė̃si obuolių. Šalna žiedus pakando, vėjas lapus pakrėtė.

2. krečiant pasidaryti (kūlių): Eime, pakrė̃sim keletą kūlių.

3. sudrebinti kiek: Šaltis pàkrėtė – smertis į dantis paveizėjo.

4. paberti; padrabstyti: Nemerk daug salyklo, bo nėra kur pakrė̃st (paberti daiginti) . Pakrė̃sk viščiukam mirkytų kruopų. Tik pakrėsiù kurkiukam varškės, ir nebėr.

5. veltui išleisti, išmėtyti (pinigus): Taip tai už lopą žemės pakrečia ir viena, ir antra bylinėjanti pusė po 150 – 400 r.

6. pakloti, pakreikti: Sekliuose tvartuose mėšlas turi būti kasdien išvalomas ir pakrečiama šiaudų. Pakrė̃sk kiaulių tvartus. Pakrė̃sk, gyvuliam labai šlapia.

7. išmesti, išversti; pakratyti: Pavežėjęs pakrė̃sk dirvo [je] mėšlą. Ar nežinai, kad būrs nor grečną grūdą sulaukti, tai pirma to jis tur grečną šūdą pakrė̃sti. nukrėsti: Užklyvojo koks išsikėtėlis su pypke dantyse, pakrėtė žarijėlę per žioplumą, še tau ir visas padegimas.

8. ištaršyti, išdraikyti: Arkliai avižas pakrėtė.

9. paraukti: Ar suknelę pakrė̃sti, ar ne? Da kiek daugiau pakrė̃sk, tada visai kaip senybinis sajonas bus. Da ben kiek pasikrė̃s suknelė siuvant.

10. išakėti: Pakrė̃tus [lauką] vis geriau, negu nekrėtus.

11. nupjauti (žolę): Visi upeliai pakrėstì, o giedros nėr.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>krė̃sti</b>, </b>krẽčia (krẽta), krė̃tė<br/>1. <span class="explanation">purtyti; purtant nuberti, numesti: </span> Vėjas eglių skujas krẽčia. Krė̃sk obalius nuo obels. Žieminius [obuolius] baisiai krečia. Gaidys kap krėtė lazdelę <span class="explanation"> (lazdyną) </span> ir iškirto kekele vištelei akelę. Krėsi alyvos medį. Ir šiaip ir teip aguonėles krėtė. Jie nuėjo in sodą ir krečia obuolius. Kad tie obuoliai ne tiktai tenai puola, kur juos krečia. Vėjas pūtė, lapus krėtė. Nepūsk, vėjuli, ąžuoluosan, nekrėsk lapelių rugeliuosan. Nuo šakelių, nuo žaliųjų baltą sniegą krėtė. Antaniukas atsisveikino su savo Laima ir, skrosdamas ryto ūkanas, krėsdamas sidabrines rasas, parskrido raitas namo. Ejom per medžią, medelį lauždamu, ejom per pievas, raselę krėsdamù. Šaltą rasą krė̃tė, žalią veją mynė. | Šuva virtuvėj krẽčia [krapštydamasis] blusas. Mylėk kap dūšią, krėsk kap grūšią. <br/>2. <span class="explanation">purtyti rugių pėdus darant kūlius: </span> Kūlius krẽčia – šiaudus kūliam krẽčia, kūlius sutaiso. Šiandien kūlius krė̃sma. Šiaudai kaip builiai – nė krėst nereiks kūlių. Eisma po pusryčių krė̃st kūlio. Šiaudus krėsiù ir lovon klosiu. Šįmet geri rugiai, reiks kūlių krėsti. Šiemet rugiai prasti buvo, tai nėra iš ko kūlys krẽčia. Vakar ilginius krėtėm, o šiandien mašinavojam. Krė̃skit mažais krėtimais, kad neliktų ilginiuose žolių. <br/>3. <span class="explanation">daužyti javų pėdą, kad grūdai išbyrėtų, blokšti: </span> Tėvelis vežk rugius, o mes juos krėsime. <br/>4. <span class="explanation">drebinti, purtyti (šalčiui, drebuliui): </span> Vėjas taip pergėrė visą, net drebulys ėmė krėsti. Drugys krẽčia. Drugys jį kreta. Nors gerai apsiklojo kailiniais, bet ilgai buvo šalta, krėtė jį ir laužė kaulus. Drugys krečia Lauryną nuo drėgnumo ir šalčio, bet eiti kitur nėra kur ir nesinori. Pradėjo šaltis krėst. Mane vis šaltis krečia. Kad tik šiurpulys krečia, ir nekoks miegas. Visa sopa ir šaltin krečia. Prieš sunkią ligą visada žmogų suima šalčiuosna krėst. Tik iškišau nosį oran, tai ir ėmė šalčiuosna krėst. Šiurpulys krėtė, net dantys kalenosi. Drebėjau kaip drugio krečiamà. <span class="explanation">kamuoti, varginti (dusuliui): </span> Mañ' dusulys krẽčia labai. Paaštrėjo bendroji kapitalizmo krizė, kuri ją krėtė dar prieš karą. <br/>5. <span class="explanation">kratyti, mėtyti: </span> Važiuojant per grumstus labai krẽčia. Bėris turėjo gerą risčią: nė kiek nekrėsdavo, kad ir smarkiausiai bėgdavo. Po tai valandai užmigo, norints vežimas labai krėtė. | Ridikus, ropes krė̃sti <span class="explanation"> (jų griežinius sudėjus į indą, pridengus pakratyti, kad griežiniai pasidarytų sultingesni) </span>. Medžian kuolu kirsì, ir tai rankas krẽčia (o ką jau sakyti apie žmogų). <br/>6. <span class="explanation">barstyti, berti: </span> Žalia rūtelė … vėjo pučiama, lietaus lyjama, migloto rytelio rasos krečiama. <br/>7. <span class="explanation">dėti, drėbti ką tirštą: </span> Krė̃sk ir man košės. Šeimininkė krėtė varškės į marškas [sūriui slėgti]. Jam krėsk ir krėsk <span class="explanation"> (duok ėsti), </span> o tai tuoj nasrą rodo <span class="explanation"> (žviegia) </span>. Krė̃s krė̃s varškės. Kam kam? – Vaikam. Jis putros krẽčia iš kubilo. Vienas su bestuvu molį krečia, kitas tuoj pamina. Kiaulėm ėsti krẽčia. Kaip tik ana duoną prilietė, ėmė tešla bėgt, ėmė bėgt, ė boba ją rėčkon krėst, bet nieko nepadarė. | Vėjas į veidus krėtė sniego ir vandens gniužulus. Krẽčia sniegu. A, krẽčia lietus. Et, plepys! Jau tu šneki, tartum šiupinį kreti <span class="explanation"> (netikusiai šneki) </span>. | Ant aslos negalima krė̃st <span class="explanation"> (skreplius drėbti) </span>. Išminties ir proto jam krečia. <br/>8. <span class="explanation">lipdyti, statyti, mūryti (iš molio, purvo): </span> Molio krėstà pirkelė. Blezdinga jau lizdą krẽta. Žiūrėk, kap kregždės sau lizdą iš purvo krẽčia. Jis krečia tvartus iš molio. Mūsų padėjo, kai [jų] pirtį krėtė. Kad medžio būt, tai negi krėstum iš molio gurbo. <br/>9. <span class="explanation">tinkuoti: </span> Ar krečia jau kambarius? <br/>10. <span class="explanation">kristi, pulti: </span> Lėkdamas kad krėčiaũ, sakiau, kad ir jeknos atšoks. <br/>11. <span class="explanation">kapstyti, kratyti (mėšlą): </span> Tėvas laukuose krečia mėšlą. Krėst mėšlas – tai, žinoma, sunku. <br/>12. <span class="explanation">mėžti, tręšti: </span> Krėsk nekrėsk tokią žemę, vis tiek javai neaugs. Dirvą krė̃sti. Lauką krečiu. Žemė y [ra] kretama: neduosi – i negausi. Šįmet žemė nekrėstà liko. Mėšlais krė̃stas laukas. Daug ko galima sėti, bet kad nėra su kuo krėsti. Mūs išdirbtos žemės, krečiamos žemės. Klevai puvo, žemę krėsdamys augantims ant savę sūnams. Skruzdynus veža į laukus dirvas krėst. <br/>13. <span class="explanation">teršti: </span> Bausmės reikia, jei atleidimas naują žmogžudystę gimdo ir širdis žmonių nuodais krečia. <br/>14. <span class="explanation">daug duoti: </span> Tokiam tik krėteĩ kelis mėnesius kalėjimo, tai žinotų. Tūkstančiais galėčiau krėsti pavyzdžių. <br/>15. <span class="explanation">duoti gerą derlių; būti pakuliam: </span> Rugiai daug kreta. | Vienas klojys pusantrą šepelį kreta. <br/>16. <span class="explanation">daug valgyti: </span> Ana tik krẽčia krẽčia, nieko nežiūri. Kur jai ir lenda! Valgyk duonos, krėsk, duona gera. <br/>17. <span class="explanation">daug, gerai kalbėti: </span> Prie žmonių ir jis moka krė̃sti. Žmonės krẽčia kap su kratukais. <br/>18. <span class="explanation">braukti, valyti: </span> Tu, Onute, krėtei stubą, o visi voratinkliai palubėj stovi. Užmauk ant ilgo koto pušinę, krė̃siu pirkią. Sykį, paėmus šluotą, krečia iš kampo voratinklus. Netraukia, gal kaminas seniai krėstas. Mačiau jį, kai kaminus krėtė. Mūs mergos visada pačios kaminus krečia. Anei šiam, anei tam, kaip tik krėst kaminam. <br/>19. <span class="explanation">valyti (parazitus drabužius kaitinant): </span> Bobutė kamine blusas krẽta <span class="explanation"> (pakaitinusi purto) </span>. Eisiam į pirtį utų krėsti. <br/>20. <span class="explanation">ieškoti, rinkti: </span> Nuejo motina agurkų krėsti. <span class="explanation">žuvis iš tinklų ar bučių rinkti, kratyti: </span> Nuejom krėsti bučelių: kad nors akelė <span class="explanation"> (nei vienos neradom) </span>. Jis jau tinklą krẽčia. <br/>21. <span class="explanation">daryti kratą, kratyti: </span> Aršusis ir Kernavoje jokių skarbų nerado. O krėtė jisai drūčiai, krėtė išsijuosęs. Vokyčiai pas aną krėtė visą dieną – ieškojo lašinių. Policininkas dar nebaigė krė̃sti. Vokiečių kareivį kažkas nudėjo! Visą sodžių krečia dabar. <br/>22. <span class="explanation">mušti, kirsti: </span> Nelauk, kol du turės, o trečias krės. O jeigu krė̃s puodu į galvą, ką jam padarysi? Krė̃tė du tris diržus, bet macnai. <br/>23. <span class="explanation">barti; bausti: </span> Krė̃tė už nuganymą rugių. Tu nesakyk, mune antsės <span class="explanation"> (ims) </span> krė̃sti. | Kad ir suvalgiau lyšnią blynaitį, tai ar tep krėst? | Už vagystę krẽta kalėjimu. <br/>24. <span class="explanation">atkalbinėti, grėsti: </span> O nu to teboko jau nekrė̃sk vyro. Reiks krėsti vaiką, kad daugiau pri mašinos nė piršto nebekištų. <br/>25. <span class="explanation">akėti: </span> Ši dirva dar reiks po kartą krė̃st. Išejau ryte krė̃sti. <br/>26. <span class="explanation">puoštis: </span> Krė̃skis neskrė̃sk, visgi kupros nepaslėpsi. <br/>27. <span class="explanation">eiti: </span> Smarkiai krėčiáu, tai paršilau, toks bjaurus kelis. <br/><b> drugỹs krẽčia</b> <span class="explanation">labai gaili (duoti): </span> Kai jis ką duoda, tai jį drugỹs krẽčia, dreba dreba kaip kimbra. <br/><b>į kélnes krė́sti</b> <span class="explanation">labai bijoti: </span> Virpam, drebam, į kélnes krẽtam: bribrinkt meška ir įklupo į grovį. <br/><b>juokùs (juõką, pókštus, </b><br/><b>špósus) krė̃sti</b><br/>1. <span class="explanation">juokauti: </span> Kam rimtam žmogui juokus krėsti! Jis labai moka juoką krėst! Da tu čia kokius juokùs kretì? Vai tu vis juokus krėsi. Įsidrąsinę Šleivės gerbėjai ir patys bandė krėsti įvairius pokštus. Gana krė̃st špósus! Jis ten pasikabino tuos dziegorius an sienų ir krečia šposus su tais savo dziegoriais. <br/>2. <span class="explanation">lengvabūdiškai elgtis: </span> Juokų krėsti su durnarope negalima. Nekrėsk juokų su ugnimi, su vandeniu ir su vaiku. <br/><b>kišenès krė̃sti</b> <span class="explanation">vogti: </span> Jai būtų lengviau kišenes krėsti! <br/><b>rū̃dą (rū̃dį) krė̃sti</b> <span class="explanation">žaibuoti be griaustinio</span>. Kažno ar čia žaibuoja, ar rū̃dą krẽčia? Rudenį krẽčia rū̃dį ir gadina riešutus. <br/><b>šunýbę krė̃sti</b> <span class="explanation">daryti kam bloga; negarbingai, nedorai elgtis: </span> Kokia čia gal būt ciekavastė, jeigu pats šunýbes kartu krėtéi. <br/><b>žaliàs aguonàs</b> (ant ko) <br/><b>krė̃sti</b> <span class="explanation">apkalbėti ką: </span> Kas anas zo bernas, kad an jo žaliàs aguonàs krẽčia. <br/><b>antkrė̃sti, </b>añtkrečia, añtkrėtė. užkrėsti 7. <br/><b> rankàs antsikrė̃sti</b> <span class="explanation">užsitraukti nelaimę, pasidaryti bėdos: </span> Antsikrė̃si rankàs ir pridėsi štropę <span class="explanation"> (pabaudą) </span>. Žmogžuda tas, kurs negailės žmogaus, muš jį, kol antsikrė̃s rankàs. <br/><b>apkrė̃sti, </b>àpkrečia, àpkrėtė. <br/>1. <span class="explanation">purtant kiek nuberti, apipurtyti: </span> Nuej [o] sodan, mano obuolius àpkrėtė. Tas vagis àpkrėtė sodą ir nuvežė visus obuolius. <br/>2. <span class="explanation">apipurtyti, apšukuoti, aptvarkyti šiaudus kūliams: </span> Gerus, nesusidraikiusius pėdus apkrė̃sk į kūlį. <br/>3. <span class="explanation">apiberti, apdėti: </span> Pamatai reikia apkrė̃sti žemėm, kad būt šiltesnė gryčia, ba ne taip vėjas pro juos ūžauna. Galima matyti … dirvas, tirštai akmenimis apkrėstas. Ir šis kiemelis vis daugiau smiltimis apkrečiamas. <br/>4. <span class="explanation">apiberti kuo nešvariu: </span> Apìkrėtei su kažkuo stalą. Apdenk rūbus, kad šluodama neapkrė̃stum. <br/>5. <span class="explanation">apdrėbti: </span> Sniegas labai àpkrėtė. Reikia ilgi vyžai nepint – purvynu šikinę apkrėsì. <br/>6. <span class="explanation">apvilkti: </span> Apkrėsk gerom drabùžėm, atrodys gerai. <br/>7. <span class="explanation">patręšti, pamėžti: </span> </span> Dirvą mėšlais apkrė̃sti. Gerai apkrėstà žemė. Jei nori iš žemės ką turėti, reikia ne tik suarti, bet ir gerai apkrė̃sti. Su arklių tvartu <span class="explanation"> (mėšlu iš arklių tvarto) </span> visą lauką àpkrėčiau. Viso pūdymo jis nepajėgia apkrė̃sti. Mėšlą nereik priarti su šlapia žeme; geriausiai juomi apkrėsti rugių lauką. Palik jį. dar šį metą, ik jį apkasęs apkrėsiu. <br/>8. <span class="explanation">daug ko turėti; būti apkrautam kuo: </span> Darbais apkrėstas esmi. Darbais apsikrė̃tęs, neturiu čėso ateiti. <br/>9. užkrėsti 7: Àpkrečiamosios ligos. Arklys susna àpkrėstas. Utėlėms apkrėstas yr. Gnusais <span class="explanation"> (parazitais, plaukų nešvarumais) </span> apkrėsti ką. Pasirodytų tau negalima kūną nuodais apkrėsti. Raupsais apkrėstas. Kaspinuočiais žmogus apsìkrečia dažniausiai kiaulieną valgydamas. Apsikrėtė dėmėtąja šiltine. Kiaulės apsìkrėtė raudonlige. Apsikrėčiau utėlėm. <br/>10. <span class="explanation">apimti ką, pereiti į ką, persiduoti kitam; primesti, perduoti kam ką, palenkti, patraukti: </span> Jos baimė apkrėtė ir mane. | Apkrėsti prūsus krikščionybe, – rašė Marksas, – ypač stengiasi Mozūrų kunigaikštis Konradas. Dabar visi apsikrė̃tę su tuo malasu <span class="explanation"> (visi daro, geria) </span>. Apsikrėtė tuo raštu lyg kokia kolera <span class="explanation"> (visos ėmė austi tokį raštą) </span>. <br/>11. <span class="explanation">apsivalyti: </span> Apsikrėčiau nuo utėlių. <br/>12. <span class="explanation">apšviesti, sukultūrinti: </span> Tėvai turi rūpintis juos apkrėsti, apmokyti. Imperatorius Leonas stačiokas ir neapikrėstas kariaunykas. <br/>13. <span class="explanation">apieškoti: </span> Aldą <span class="explanation"> (aliai vieną) </span> daiktelį àpkrėtė ir nieko nerado. <br/>14. <span class="explanation">apakėti: </span> Arimą su akėčiom apikrėčiau. Apkrė̃sk dirvą po tris rozus. Pirm sėsiant reikia dirvą skersai arimą apkrėsti. <br/><b> rankàs apsikrė̃sti</b> <span class="explanation">užsitraukti nelaimę, pasidaryti bėdos, nemalonumų: </span> Kas taũ <span class="explanation"> (tave) </span> paims, tai tik rankas apskrės. Tiktai rañkoms apsikrė̃sti – nenoriu ten kišties. Bijau rankàs apsikrė̃sti – nenoru skolintis sugriuvusių daiktų. Biesas sumanė tas ženatves! – mąstė sau, – tik rankoms apsikrėsti! <br/><b>atkrė̃sti, </b>àtkrečia, àtkrėtė<br/>1. <span class="explanation">smūgiu išjudinti iš vietos, atšokdinti: </span> Ledą atkrė̃sti iš indo. Tokias akis aš sykį tebuvau matęs lankydamas ligonį, kuris buvo inkstus, krisdamas aukštinelkas, atkrėtęs. Nemušk vaiko per nugarą – jeknas atkrėsi. Bemušdami plaučius jie man atkrėtė. Kaip tu šiteip šeri, dar atkrėsi kokį daiktą!. Tep griūdamas aukštienykas galėjo ir jeknas atsikrėst. Atsikrėtė tas dantys, kuriuom buvo užspringęs karalaitis. | Jis kap griuvo nuo aukšto, tai net nuo žemės atsìkrėtė <span class="explanation"> (atšoko) </span>. <br/>2. <span class="explanation">kietai atsitrenkiant supurtyti, sukratyti: </span> Da àtkrečia važiuojant – pašalas neišejęs. <br/>3. <span class="explanation">sumušti, sutrenkti: </span> Menkas toks butukas buvo: vis pakaušį atkrėsdavau duryse. | Vaiką atkrėčiau <span class="explanation"> (išlupau kailį) </span>. <br/>4. <span class="explanation">nuo savęs šalin nuvaryti, atkratyti: </span> Atkrėsiù aš jį nuog savę. Atsikrėsiu juo. Niekap aš jos dabar negaliu atsikrė̃st. Ir teip ji ant jo užpuolė, kad jis ją negal atsikrėstie. <br/>5. <span class="explanation">atidėti, atidrėbti kiek ko nors tiršto: </span> Reikia atkrėst košės skarvadon, tai bus vaikam paskum. Atàkrėtė truputį varškės vaikui. Košės išvirsiu ir aš pati valgysiu: atsikrė̃siu. <br/>6. <span class="explanation">patręšti, pamėžti: </span> </span> Kur jo neauga javai! Ans dirvas ant antro meto atkreta. <br/>7. <span class="explanation">atgrasinti: </span> Kad kas tą mano vyralį nu šnapšės ir nu teboko atkrė̃stų! Tik gerõs rankos reikia, tai tuoj tokį atkrė̃stum nuo kūrymo. <br/>8. <span class="explanation">pagijus vėl ta pačia liga susirgti, atkristi: </span> Jau buvo pastaisius, ale ir vėl atsìkrėtė. Pagulėk da, be atsikrėsì. <br/>9. <span class="explanation">nupenėti: </span> Tai àtkrėtė meitėlį, net trisdešimt pūdų svėrė. <br/><b> kẽpenas (jeknàs) atkrė̃sti</b> <span class="explanation">labai sumušti: </span> Kai àtkrėtė jeknàs, daugiau nevagia. Aš jį kap sugausiu, tai kepenas atkrėsiu. <br/><b>lū́pą atkrė̃sti</b> <span class="explanation">supykti, pasipūsti: </span> Tuoj ana ir atakrečia lūpą. Eina boba lūpą atkrėtus. Lū́pa atkrėstà kaip pikto arklio <span class="explanation"> (supykęs, išsivėpęs) </span>. <br/><b>įkrė̃sti, </b>į̃krečia, į̃krėtė<br/>1. <span class="explanation">kratant įberti, įpilti: </span> Geraširdė Ulijona įkrėtė vyšnių į lėkštelę. Roputes į žaką įkrė̃sti. Kitiems į atdaras ronas druskos įkrėsdavo. Įsìkrėčiau akin krislą. Aš negaliu nė akies atmerkti: kažką įsikrėčiau į akį. <br/>2. <span class="explanation">padegti (rūkant): </span> Iš ko užsidegė tvartai? – Turėjo piemens berūkydami įkrė̃st. Kap rūko, tai greičiausiai ir įkrėtė. <br/>3. <span class="explanation">įdėti, įdrėbti: </span> Įkrė̃sk man dubenin truputį košės, varškės. Sumaišiau [ėdesio kiaulėms], tai jis nunešęs į̃krečia į rindą. O tu nuovados viršininkui maža įkrėtei, kad tavo širmelis sveikas paliko? Mirsi, o bepročiams proto neįkrėsi. Durniui proto neinkrėsi. Ar negali pati nuėjus iš puodo [košės] įsikrė̃sti? <br/>4. <span class="explanation">apiberti, apdrėbti: </span> Obolė̃ gražiai įžydo, kap įkrėstà. <br/>5. <span class="explanation">įtręšti, įmėžti: </span> Liesą dirvą reikia gerai įkrėst, roputes sėjant. Kad gerai įkrėsi, tai ir augs. Žemė būs įkrėstà. Tujau reik jį suarti dėl to, jog palikusiejai stiebai ir šaknys įkreta labai žemę. Dirvas gerai įkrėtus, javai uždera. Savo dirvą geriaus įkrečia ir daugiaus javų kas metas nuvalo. Dirva turi pirma gerai aparta, įkrėsta ir akėta būti. | Vėlai įkrėstas mėšlas dažnai sugadina žieminius javus. Įkrė̃sk mėšlus į dirvą. Žemė prie trobesių visuomet yra riebiai įsikrėtusi. <br/>6. <span class="explanation">suduoti, sušerti, įkirsti: </span> Kai gerai tau įkrėsiu, tai tu man daugiau daržą nebemindžiosi! Aš tau kap inkrėsiu kelnėsna, tai žinosi, iš kur kojos dygsta! O katras kiek pavėlavo, į kelines įkrė̃st gavo. Už tą jam į pasturgalį reikėtų įkrėsti. Reiks tam neklaužadai kailin įkrė̃sti. Tau reiktų gerai įkrėsti, tai tada žinotum klausyt. Žinau, kad gausiu įkrė̃st. Paimk ir įkrėsk jam skersai, kad atsimintų. O ką gi tu pareikštum, jeigu kas ir tau įkrėstų rykščių? Kiekvienam įkrėtė po penketą rykščių. Įkrėtei beržinės košės, tuoj kitoks vaikas. <br/>7. <span class="explanation">puoštis, gražintis: </span> Insìkrėčiau, išsiprausiau kaip vinčiun <span class="explanation"> (tuoktis) </span> eidamas. Šit' inskrė̃tę, ar tik neis kur? Važiuojant kermošiun reikia gražiai insikrė̃sti. Ir ji per šiuos metus labai insìkrėtė. <br/>8. <span class="explanation">nutukti, įsiganyti: </span> Kad insikrė̃tus, net ir pažint negalima. Pilvan inskrė̃tęs, tai jau sunkus darbinykas. <br/>9. <span class="explanation">pajėgti, sugebėti gerai kalbėti: </span> Ir mūsų klebonas neįkretą̃s tėra: nėko pamokslų neįsako. <br/>10. <span class="explanation">prisileisti: </span> Lig smerčiui jijė, duktė, neįsikrėtė motynos savo, t. y. neprisileido. <br/><b>iškrė̃sti, </b>ìškrečia, ìškrėtė. <br/>1. <span class="explanation">išpurtyti: </span> Ot kad iškrėtė salduolę obelį šią naktį [vagys], nė vieno obuolio nebėra! Iškrėsti sodnai, nė vieno obuolio neberasi. Iškrės vėjas lapelius, pakąs šalna žiedelius. Ąžuolas šarkai sako: … aš savo visus lapus iškrėsiu. | Kūlio varpas iškrečia ir dengia stogą. Vėjas ìškrėtė rugius <span class="explanation"> (rugių varpos liko tuščios) </span>. Kas ten, kad nupjausi jau ìškrėstus [javus]. Sena mano galva, vėjų iškrėsta <span class="explanation"> (tuščia) </span>. Iškrėskit obalius, be svetimi išsikrės. Galgi <span class="explanation"> (argi) </span> visus sudarai <span class="explanation"> (surenki): </span> kiek išsikrečia, kiek varpom nusikapoja. Priėjusių rugių vis sėkla <span class="explanation"> (tiek, kiek sėklai pakaktų) </span> išsìkrečia žemėn. <br/>2. <span class="explanation">išdulkinti: </span> Ìškrėčiau maišus. <br/>3. <span class="explanation">purtant atskirti nuo žolių (ppr. šiaudus, kūlį): </span> Iškrė̃sk kūlius gerai, kad nebūtų patrakių (pakratų, pakračių, padraikių?). Kūlių yra iškrė̃st. Mes labai daug ruginių šiaudų kūliui ìškrėtėm. Jau didumą kūlio ìškrėtėm. Iškrėsk tuos blaškus – bus stogui. Pusę jaujos iškrėtėm į kūlius, o kita pusė rytdienai liko. Ar jau kūliam iškrėtei? Kūliui rugius ìškrėtėm, tai pakratų labai mažai turim. Ar jau išsikrėtėte kūlius? <br/>4. <span class="explanation">išvalyti (parazitus): </span> Iškrėtė utėles, apsiprausė, ir kitas žmogus. Utėles pirma išsikrė̃sk, paskui su manim kalbėkis. Ką turia tave blusos ėsti, ar negali išsikrė̃sti! <br/>5. <span class="explanation">kratant išpilti ką birų, išberti: </span> Senis į palangę iškrėtė savo pypkę. Atnešė tėvą in pirtį, vakare atėjo velnias, iškrėtė kaulus, o in skūrą pats inlindo. Maskolius išnešė tarbą lauk pas prūdą ir iškrėtė iš tarbos velnius. Kiaurbira [arklys] išsikrėtė <span class="explanation"> (išsituštino) </span> ir vėl ėda. | Kone išsikrė̃sti besijuokdams [= besijuokiant]. <br/>6. <span class="explanation">išmėtyti, išbarstyti: </span> Mūs ūlyčią iškrėtė plačiai vienasėdžiais. <br/>7. <span class="explanation">išmesti, išversti: </span> Neplepėk nėkų, o iš vežimo iškrė̃siu. Jis jautėsi visai iškrėstas iš balno. <br/>8. <span class="explanation">išdrėbti: </span> Tešlą, sumaišytą su putomis, iškrėsti popierinėse kvarmelėse. <br/>9. <span class="explanation">iškapstyti, iškratyti: </span> Ant daržų iškrės mėšlą. <br/>10. <span class="explanation">apdrėbti, aplipdyti: </span> Reikia sienos moliu iškrė̃sti. Jau sieną jaujai išpyniau vytelėm, tik moliu bereiks iškrėsti. Jis išpynė tarpusienius karklais ir iškrėtė moliu. <br/>11. <span class="explanation">išsikeroti: </span> Diegai jau išsìkrėtė. <span class="explanation">išsidrembti: </span> Tai tu, vaikel, daug ryji – nuo tos buzos pilvelis išsikrė̃s. <br/>12. <span class="explanation">braukant išvalyti: </span> Nor prieš šventę iškrėstái tu tą priemenę – baisu žiūrėt. Stubą iškrečia du kartu kasmet. Ji jau ìškrėtė seklyčią, turbūt rytoj svečių bus pas juos. Iškrėsiu gryčią, mat daug voratinklių ir dulkių yra. Iškrė̃sk voratinklius! | Vakar visus kaminus ìškrėčiau. Prieš šventes reiks gryčià išsikrė̃st. Pats galiu išsikrėst kaminą. <br/>13. <span class="explanation">išžiūrėti, išieškoti: </span> Iškrėtė kišenes, bet nieko nerado. Iškrėčiau, išveizdėjau aldą <span class="explanation"> (alei vieną) </span> daiktelį, ir nėra. Visus kampus ìškrėčiau ir neradau. <span class="explanation">iškratyti (žuvį iš varžos): </span> Tą naktį bučiai liko neiškrėsti. Eisiu varžų iškrėst, gal rasiu žuvų. <br/>14. <span class="explanation">apieškoti, daryti kratą: </span> Milicija pirmučiausia iškrėtė jų sodžių. Atėję žandarai iškrėtė iškrėtė, bet nieko nerado. Apsupo tą namelį, iškrėtė ik drabniausių skudurų. Žmonės buvo iškrėsti nuo galvos iki kojų. <br/>15. <span class="explanation">išmušti, išguldyti, išžudyti: </span> Pravažiuodamas rodė botagu į iškirstus miškus, į šiltinės iškrėstus sodžius. Raudojo savo iškrėstos kariaunos. Per Didįjį karą daug svieto ìškrėtė. <br/>16. <span class="explanation">išdaužti: </span> Tylėk, tuoj akmeniu dantis iškrė̃siu! Išdaužiu, iškrečiu iš rankų. <span class="explanation">išlaužti: </span> Vagiai ìškrėtė duris ir išsisėmė grūdus. <br/>17. <span class="explanation">išleisti (pinigus): </span> Kai į tą miestą nueini, tai tik pinigus ìškreti. Ar porą šimtų ìškrėtė į pūstą vėją. Daug pinigo reik ant Birutos iškrė̃st [leidžiant mokytis]. Pati susirgo, teks išsikrė̃sti, kol sugydysiu. <br/>18. <span class="explanation">pašalinti, išmesti: </span> Buvo išėjęs tokis būrys, kad iškrė̃st <span class="explanation"> (norėjo išmesti iš tarnybos), </span> ale nepergalėjo nieko. <br/>19. <span class="explanation">išryti, išėsti: </span> Kiaulė įejus visą tešlą iškrėtė. <br/>20. <span class="explanation">išsiveržti, išsitraukti, išsilaisvinti (kieno laikomam): </span> Išeisiu šiąkart, kaipo kitukart, ir išsikrėsiu. <br/><b> káilį iškrė̃sti</b> <span class="explanation">prilupti: </span> Kailį iškrėsti – išmušti žmogų. <br/><b>pókštą (</b><br/><b>špósą) iškrė̃sti</b> <span class="explanation">padaryti išdaigą: </span> </span> Senis nusijuokė patenkintas iškrėstu pokštu. Kostos Kurapka mėgo pakalbėti, pajuokauti, netgi nekaltą pokštą iškrėsti. Iškrė̃siu tau špósą, tai žinosi! Pirma iškrėsk kokį šposą, o paskui juokis. <br/><b>šunýbę iškrė̃sti</b> <span class="explanation">padaryti bloga, negarbingai, nedorai pasielgti: </span> Jis ma [n] ìškrečia visokių šunỹbių. <br/><b>nukrė̃sti, </b>nùkrečia, nùkrėtė. <br/>1. <span class="explanation">nupurtyti, nukratyti: </span> Obelį nukrėsk. Toks vėjas visus obuolius nukrė̃s. Obulius ir kriaušes nukrėsti. Įsistigo, kad aš ano sodną nukrėčiau. Vėjas lapus nukrečia. Nukrėtė vėjai uogas, patrako lyti – nė kokio pelno iš daržų. Vainorus atsargiai, kad nesutrintų kurios, atėmė nuo avilio paklotę ir nukrėtė bičiukes žemėn. Ateis šaltas rudenėlis, nukrės lapus ir žiedelius. Atbėgo, atlėkė brolių žirgeliai, atbėgo, nukrėtė ryto rasytėlę. Tai aš nukrėčiau šaltą raselę, palšus jautelius beganydama. O kaip iš ryto, tai rasa nukrėsta, tai jam žymu, kur jotie paskui. Šalia jota brolužėlių – raselė nukrėsta. | Pjausim jau šiandiej, kad tik rasą nukrėstų <span class="explanation"> (rasa nudžiūtų) </span>. Saulė jau nukrėtė <span class="explanation"> (nudžiovino) </span> rasą, šildė, glostė laukus, upelį. Virš medžių viršūnių pakilusi saulė nukrėtė paskutinę rasą. | Nukrėskite ziezdras kojų jūsų. Grūšą nukrėskis, aš atiduodu. Duok nusikrėsti šunybių dulkes. <br/>2. <span class="explanation">paberti iš aukšto: </span> Bandykit mane …, bau aš jums neatversiu dangaus langus ir nukrėsiu žegnonės apstumą. <br/>3. <span class="explanation">numesti, nudrėbti: </span> Dvi [bombas] nùkrėtė an kiemelio. Nùkrėtė nuo vežimo važiuojant par akmenis. <br/>4. <span class="explanation">apiberti, apdrėbti kuo: </span> Kaip varške nukrėsti <span class="explanation"> (baltais žiedais aplipę) </span> žydėjo kaimuose sodai. | Rūdos nukrė̃s <span class="explanation"> (išmargins dėmelėmis) </span> visus bulvienius. <br/>5. <span class="explanation">priversti sudrebėti: </span> Nekišk nagų prie mašinos, lėktrikas nukrės. Šiurpas nukrečia, kai prisimeni, kaip skurdome ir vargome. Papievio gryčia prigužėjo žmonių, ir visus nukrėtė siaubas, kad ligonė prie dviejų budėtojų atsileido be žvakės! Dažnai nukrečia šiurpuliai. Merginą nukrėtė drebulys. Drugys jį gerai nùkrėtė. Nùkrėtė nùkrėtė šaltis, gal liga ema. | Jį nukrėtė nesmagus nujautimas. <br/>6. <span class="explanation">sukratyti, kratant prikimšti: </span> Saikas geras nuokimštas (nukrėstas) ir su kaupu. Duokite, ir bus jums duotas saikas geras, nuokimštas, nukrėstas. <br/>7. <span class="explanation">sumažinti: </span> Per tas dienas nukrėtė savo paputusių žandų mėsingumą. | Ūpą nùkrečia <span class="explanation"> (numuša) </span>. <br/>8. <span class="explanation">nulipdyti, išmūryti, nudrėbti: </span> Nukrėsta iš molio kūtė smulkiems namų gyvuliams ir paukščiams. Pečius molio nùkrėstas. Labai džiaugėsi velnias, kai buvo ožka nukrėsta, ale ji buvo molio šmotas, ir tiek tiktai: ji nejudėjo, nė nieko. Nùkrėstas, nudrėbtas <span class="explanation"> (riebus, storas) – </span> kap bulius. Kregždės molio gūžtą nusikrėsti baigė. Pirtį nuo molio buvo nusikrė̃tę. Girdėjau, kad jūs labai gražų gurbą nusikrėtę. <br/>9. <span class="explanation">patręšti: </span> Gerai nukrėsk daržą, mėšlo negailėk. <br/>10. <span class="explanation">numušti, nudaužti žemėn: </span> Nukrėsk man pagaliu kaštoną! | Anglai, sako, nukrėtę du šimtus lėktuvų vokyčiuo. <br/>11. <span class="explanation">užmušti: </span> Kad būt davęs gerai kuom iš patykių, ir būt nukrė̃tęs. Kaip kirto, tuoj Joną nùkrėtė. <br/>12. <span class="explanation">atkalbėti, atgrasinti nuo ko: </span> Kad aš turėč ant jo valią, tai tuoj nukrė̃sč nuo vogimo. Nematyta, kad tokio paršelio nepriveiki nukrė̃st nuo rūkymo. <br/>13. <span class="explanation">išvaryti, nuvyti, pašalinti. </span>. Velnius varo ir nukrečia pagundas. Duok duok! Nukrėsk jam tą panaberiją!. O jis, negalėdamas jos nusikrėstie, paėmė už sprando ir išmetė iš pakajaus. Jeigu įmanytum, nusikrėstum tos sunkybės. <br/>14. <span class="explanation">sudėvėti, nuavėti: </span> Nu mano diedas kaip bematant nùkrečia rūbus. Nespėjau pasiūti, o jau ir nùkrėtei batus. Paržiem ir nukrėsi šitokiuos čebatus. <br/>15. <span class="explanation">nusipirkti: </span> Nusìkrėčiau naują suknelę. <br/><b> nagùs nusikrė̃sti</b> <span class="explanation">pakliūti bėdon: </span> Neliesk – nagùs nusikrė̃si. <br/><b>rasõs nenùkrėtė</b> <span class="explanation">nieko nepadarė: </span> Dar anas nūnai nei rasos nenukrėtęs. <br/><b>rãsą nùkrėtė</b> <span class="explanation">jau buvo (kas kitas): </span> Pavėlavote – jau nukrėsta rasa. <br/><b>sprándą nukrė̃sti</b> <span class="explanation">atimti gyvybę: </span> Kai aš tau sprandą nukrėsiu, tai tau nereiks daugiau šnekėti! <br/><b>sprándą nusikrė̃sti</b> <span class="explanation">žūti, galą gauti: </span> Jei nutvert norėsi per bedugnę šokant tą laukinę mergą už juodų kasų – nusikrėsi sprandą. Kur lendi, vaike, sprandą nusikrėsi! Niekados tu neikie bovintis ant ledo: tenai gali skaudžiai parpultie, gali ir sprandą nusikrėstie. <br/><b>špósą nukrė̃sti</b> <span class="explanation">padaryti išdaigą: </span> </span> Aš jum šposą nukrėsiu. <br/><b>pakrė̃sti, </b>pàkrečia, pàkrėtė. <br/>1. <span class="explanation">papurtyti; kiek nupurtyti, nukrėsti: </span> Įlipo ir pakrėtė tą grūšią. Bet atėjęs rudens vėjas pakrėtė šakas. Fygų medis numeta neišnokusias fygas savo, kad nuog vėjo didžio pakrėstas yra. Jis, paėmęs maišą, pakrėtė – išpuolė viens miežio grūdas. Kap aš tave pakrė̃siu, tai kaulų nesurinksi! Paėmė tą kūną, pakrėtė – kaulai su pinigais išbiro. Tavo itas kelinčias <span class="explanation"> (suplyšusias kelnes) </span> tai koc <span class="explanation"> (nors) </span> in verpstės pakrėsk <span class="explanation"> (purtydamas pakedenk) </span>. | Lipk į obelį – pakrė̃si obuolių. Šalna žiedus pakando, vėjas lapus pakrėtė. <br/>2. <span class="explanation">krečiant pasidaryti (kūlių): </span> Eime, pakrė̃sim keletą kūlių. <br/>3. <span class="explanation">sudrebinti kiek: </span> Šaltis pàkrėtė – smertis į dantis paveizėjo. <br/>4. <span class="explanation">paberti; padrabstyti: </span> Nemerk daug salyklo, bo nėra kur pakrė̃st <span class="explanation"> (paberti daiginti) </span>. Pakrė̃sk viščiukam mirkytų kruopų. Tik pakrėsiù kurkiukam varškės, ir nebėr. <br/>5. <span class="explanation">veltui išleisti, išmėtyti (pinigus): </span> Taip tai už lopą žemės pakrečia ir viena, ir antra bylinėjanti pusė po 150 – 400 r. <br/>6. <span class="explanation">pakloti, pakreikti: </span> Sekliuose tvartuose mėšlas turi būti kasdien išvalomas ir pakrečiama šiaudų. Pakrė̃sk kiaulių tvartus. Pakrė̃sk, gyvuliam labai šlapia. <br/>7. <span class="explanation">išmesti, išversti; pakratyti: </span> Pavežėjęs pakrė̃sk dirvo [je] mėšlą. Ar nežinai, kad būrs nor grečną grūdą sulaukti, tai pirma to jis tur grečną šūdą pakrė̃sti. <span class="explanation">nukrėsti: </span> Užklyvojo koks išsikėtėlis su pypke dantyse, pakrėtė žarijėlę per žioplumą, še tau ir visas padegimas. <br/>8. <span class="explanation">ištaršyti, išdraikyti: </span> Arkliai avižas pakrėtė. <br/>9. <span class="explanation">paraukti: </span> Ar suknelę pakrė̃sti, ar ne? Da kiek daugiau pakrė̃sk, tada visai kaip senybinis sajonas bus. Da ben kiek pasikrė̃s suknelė siuvant. <br/>10. <span class="explanation">išakėti: </span> Pakrė̃tus [lauką] vis geriau, negu nekrėtus. <br/>11. <span class="explanation">nupjauti (žolę): </span> Visi upeliai pakrėstì, o giedros nėr.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.