.
kum̃pti, -ia (-a), -ė (-o). kùmpti
1. sunkiai eiti: Pėkščios kum̃pėm kum̃pėm tiek kelio. Magdutė tik kum̃pia per laukus. Senis kùmpia, eina.
2. užeiti, užtikti: Kum̃pti yra užlenkti (rasti), kas pasislėpęs ką nor dirbti.
antkum̃pti, -ia, añtkumpė.
1. užeiti, užtikti; užklupti: Kad antkum̃psiu tave, ką norėsiu, padarysiu, t. y. anteisiu vieną tave. Vieną kartą antkùmpiau (nutvėriau) . Apaušo bešnapšiojant, antkùmpė miegas, ir įvirto į avižas nakoti.
2. pavyti: Netol Kalvarijos aš aną tik antkùmpiau.
atkum̃pti, -ia, àtkumpė. smarkiai ateiti: Jis greit atkùmpia į pagelbą.
parkum̃pti, -ia, par̃kumpė. pareiti. .
užkum̃pti, -ia, ùžkumpė. užkùmpti. užeiti, užklupti, nutverti: Jei viduj užkumps, kur tu žmogus benubėgsi. Kaip užkumpaũ vagį, nebenumanė ką daryti. Nuejau obulų vogti, ir užkùmpė sodne. Ringaudas užkumpė gudus lėbaujančius. Nepareina, musti lytus užkùmpė [kelyje]. Užkumpiau bevagant. Užkùmpsiu aš tave ankštoj vietoj, palauk tu man! Užkumpėm miške susimetusius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.