antlaidyti

láidyti, -o (-ija), -ė (-ijo). leisti.

1. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) . Petras láido gyvolius girdyti. Piemens láido bandą į javus. | Kur yr drigantas láidomas [prie kumẽlių] ?

2. vienas kitą paleisti pavaduojant: Pasivalgyk numie, piemeneli, kas tave belaidys, išejus ganyti!. Banda užėdusi pradeda stovinėti, piemenys pusryčio laidosi.

3. ginti bandą, gyvulius į lauką ganyti: Avys bliūvavo, piemenys laidė bandą. Mes jau pradėjom gyvolius po dobilienas láidyti.

4. leisti lėkti, skristi, bėgti: Jo savininkas turėjo sūnų, ištisas dienas laidantį aitvarus ir vaikantį balandžius.

5. mėtyti, svaidyti: Piemenys iš rankos láido akmenis. Vaikai, negerai darote, kad pagaliais láidote avis. Ai, nemesk, nelaidyk mane, motynėle, raudonais obuolėliais. Skirdami geresnį dalgį, laido dalgius: geresnis – lengvesnis, nuleka arčiau. Ta saviškė – atžūli, neprieinama ožka, žodžiais kaip strypais laido. Ne vieno žodžio nelaidė (netarė) veltui. Sąmojus laido. vienas kitą mėtyti: Vaikai láidos su sniegais. Skaudžiais žodžiais kaip strypais láidosi.

6. bet kur numesti, ne vietoje padėti, nevertinti: Kam laidai pirštines? Paskuo nerasi. Buvo ponas, o dabar pasieniais láidomas (nevertinamas, stumdomas) žmogus.
láidytinai. Nenudėvės [drabužio],
ale láidytinai nulaidys (bemėčiodamas po kampus, sutrins) . Láidės čia kai kame muno batai, a nematėt? Mun šimtinės neláidos kaip skiedgaliai po kiemą.

7. šaudyti: Pro bokšto skyles tečiau strėles laidė, nes parako ir šautuvų tuokart dar nežinojo. Tai mes jaunuosius laviname taikliai raketas laidyti. Laidė iš ermetų, bet nežadėta buvo kulka pareiti, ir likau gyvas.

8. leistis, skristi žemyn: Vanagas láidos (skraidydamas nusileidinėja po truputį žemyn), vištą nučiups. Puikiai skraidote, puikiai iš padangės laidotės – verti būsite erelių vardo.

9. kristi, pulti: Liuob žvaigždės laidysis speiguotą naktį.

10. čiuožti, rogutėmis važinėtis nuo kalno: Vaikai nuo kalnų láidos kai padūkę – gal roges sudaužyt. Liuob láidysis vaikai su ragelėms nu kopų.

11. leisti nuo kelmo, kirsti (medžius): Mudu [girioje] medžius láidysiva, o tu vežk.

12. daryti užtvarą iš nukirstų medžių ar šakų, taškuoti.

13. daryti nuožulnumą: Plaukus láido (apkarpo taip, kad į apačią eitų vis trumpyn) .

14. mezgant mažinti akių skaičių, suimti akis, siaurinti nėrinį: Per anksti pradėjai láidyti – išeis smaili pirštinė. Netrukus bengsu ir antrą kojinę – jau pradėjau láidyti.

15. barstyti: Piemuo láido akmenėlius, o žąsis plunksnas. Turim kult vasarojų, bo pelės láido. Kiaunės ir voverys po medžius skraido, riešutų kevalus ant žemės laido.

16. atlaisvinti, atpalaiduoti ryšį, atrišti: Reikėjo pėdus láidyt, paspėt į mašiną. Prigrūdo pilną klojimą nelaidytų pėdų.

17. atkasinėti, kad vanduo nubėgtų: Vagas láidau vandeniuo nubėgti.

18. dėti minkštus, be lukšto kiaušinius: Višta dėjo dėjo gerai, ir pradėjo láidyti. Mūsų vištos seniai jau minkštais láido. Vištos minkštpaučius láido.

19. bliūkšti: Pirma buvau suputęs, paskui putmenys ėmė láidytis, ir atsirado šašų.

20. tirpti: Iškorijęs ledas kiunža, laidos.

21. tekinti, bėginti: Láido girą – pilia viršun [kubilo] ir vėl išleidžia. Ana láido (valo) grobus.

22. melžti: Žaloji užtrūko, o dvyląją dar láidom. Karvių buvo trys šimtai láidomų. Gera karvė, tik kieta láidyt. Davė karvę, tai mokėk laidyt (gavai vietą, mokėk ją laikyti) . Kam vaina, o kam karvė láidoma (kas vargsta, o kas lengvai pelnosi) . Anas tik až ragų laiko, o aš láidau (man tenka visas pelnas) . Atavedžiau karvutę, galėsit láidytis.

23. būti melžiamam, duoti pieną. Maniškė da láidos. Kai [karvė] nesláido priekin, tai ir po teliavimo krešenų skonis. Karvė laidos krauju.

24. išnaudoti: Anas mane laido ir laido kap tą bergždžią karvę. Tol láidė, kol neliko nė skatiko.

25. leistis išnaudojamam: Laidysi tolei, kolei láidysis.
2
6. pamažu kišti: Láidė pėdus į mašiną ir įkišo ranką.
2
7. vaistus švirkšti: Kol adatas laidė, buvo gyva. Yr papratusi láidoma, vargu vaistų leidimas beišgydys.
2
8. glaudžiai sujungti, suleisti. Stalius gerai láido, durėse jokio plyšelio nėra.
2
9. siųsti (pasiuntinius, prekes, laiškus…): Siuntinius su dovinoms Vytaudui laidė, lūkurdamas ateinančios pagalbos. Ka buvo ligoninė [je],
pradėjo laiškus láidyti. Pasisendina mergos, laiškais besilaidydamos su kavalieriais.
30. eikvoti, gaišinti: Tę vėl láidė pinigą kai šieną. Nenorėdama tėvo piningus nereikalingai laidyti, ryžosi grįžti atgal suvis namo.
3
1. lyginti: Įvedė Šalteikiuose laidytos apykaklės, kaklaraiščio ir cilinderio madą. Senoviškas švarkas kadarojosi prie jo neláidytų kelinių.
3
2. klostyti, gobstyti: Sermėgą láidė ant kumelės, kad nenirstų.
3
3. lupti, mušti: Ėmė diržu laidyti šonus.
3
4. smarkiai bėgioti, šokinėti; . laigyti 1: Geri arkliai – važiuojant laido. Ožka láido, lipę atmetusi. Per dieną laidė, per dieną graibė, namo parėjo, ant tvoros pakabino. Lydė laidė, po šilą skraidė, žarnas paliko, pati namon parbėgo.
3
5. bastytis, keliauti: Láidaus po svetimus žmonis, numų neturėdamas.
3
6. imtis, mėginti, pradėti ką daryti: Viščiokai láidos láidos skrist, ir pradeda skraidžiot.
3
7. smaginti, imti ką smarkiau daryti: Láido sūpuokles. Akmuo, žemyn lėkdamas, láidos, vadinas, smaginas, vis greityn ir greityn lekia.
akimìs láidyti nužvelgti: Kur tik einu, jis vis mane akim láido ir láido.
dantìs láidyti

1. plūsti, dergti: Kaip laido ant jos dantis, taip laido.

2. karštai gintis atsikalbinėjant: Nelaidyk dantų, vis tiek kaltas esi.
gérklę (ger̃klę.
kakarìnę) láidyti. rėkauti, šūkauti: Reik ar nereik, o láido gerkles. Taigi, taigi, kaipgis, laidyk čia gerklę! Levutė ant visų kakarinę laido. | Giraitėj krūmely dagilis kėksojo ir gerklę laidė.
juokùs láidyti juokauti: Ko čia juokus láidai!
komèdijas láidyti. pokštus krėsti, išdaigauti, kvailioti: Ans komedijas láidys, dar vesi [girtą] ! Mes komedijas láidom, o ans rašo.
lydžiùs láidyti smarkiai bėgioti, šokinėti: Taip kaip vakar iš Vilniaus parvažiavau, o ant rytojaus arkliai lydžius láidė.
liežùvį (liežuviùs) láidyti

1. plepėti: Anokia čia darbininkė – liežuviui tik laidyti!. Blezdingėlė, ore skrajodama, liežuvį laidė: „Nabagėli, nabagėli!“.

2. bartis, keikti, plūsti: Neišpuola, girdi, keikti, liežuvį laidyti.

3. apkalbinėti, šmeižti: Tu nieko daugiau nežinai, tik liežuvius láidai. Liežuvį láido – šiokias tokias kalbas ant kita kitos meluoja.
antláidyti. užmėtyti, uždėlioti: Klėtė [je] ant viršaus kame ne kame lenta antlaidyta.
apláidyti.

1. vieną po kito išleisti iš kur: Vos tik gyvulius apláidžiau iš tvarto, žiūrau – klėtys dega!

2. apmėtyti, apsvaidyti: Nedorėliai akmenimis senelį aplaidę.

3. apsikabinėti kuo: Kryžiais, medaliais apsiláidę parejo lenkai į Palangą.

4. mezgant, varant akių eilę, suimti akis: Vieną kartą apláidyk, kitą kartą apnerk.

5. pamelžti: Karves reik apláidyt.

6. pienu suvilgyti, aplaistyti: Apláidau lūpukes [vaikui pienu iš savo krūties].

7. išeikvoti, išleisti: Nebturu piningų, apláidžiau.

8. apmušti, apkulti: Apláidė piemenį.
atláidyti.

1. atlaisvinti, atpalaiduoti: Atkelk vario vartužėlius, atláidyki grandinėlius.

2. atkasinėti: Vagas [rudenį] laidau, atláidau vandeniuo nubėgti. Aš vagosu rugius, o tu iš paskos atláidyk vagas.

3. atitraukti, atkišti: Atláidyk speltes, kad duona nesudegtum.

4. leisti išeiti, atleisti: Atláidė giminazistus iš klesų, kad eitų į savanorius.

5. užtrūkusią karvę atmelžti: Karvė buvo užtrūkusi, moterys laidė laidė, ir vėl atláidė.
įláidyti.

1. įsmaginti, įlaiduoti: Įláidė mašiną. Su juo supjaus, tai kad aukštai įláidė – kone lig bolkės!. Kad įsiláidė bėgt – nė nepavysi! Kad įsiláidė gert, tai dabar ir galo nebus. Vandenų apstas įsilaido pašėlusiu bėgsmu.

2. įkišti, įterpti, įausti: Dėl puikumo į audeklą įláido bumbolinių siūlų arba kilpinių.
liežùvį įláidyti įsiplepėti: Įláidei liežùvį, tai dabar pasakysi visokių niekų.
išláidyti.

1. sudaryti sąlygas kam nors išeiti; vieną po kito išleisti iš kur: Dickienė turi viena viską apžiūrėti: šeimyną prikilnoti, piemenis išlaidyti. Mama, išlaidyk muni par duris, nešiu į aną galą stalą. Suspėjo išláidyti gyvulius [iš degančių tvartų].

2. daugelį išleisti iš namų savarankiškam gyvenimui: Vaikai užauginti, išláidyti. Išláidė vaikus po mokslus, dabar viena tupa. | Gegužė y [ra] vaikus išlaidžiusi. daugelį ištekinti: Mergas išláidė, o vaikiukams gyvenimą paliko.

3. išmėtyti, išsvaidyti daug ką: Neišláidykiat po pievas visokių vinogalių, kad karvės nesuėstų. Be laiko strypinių neišlaidyk. Neišlaidyk trupinių, šunims neapnikus. mėtant, svaidant su kuo, išvaryti: Per kiemelį, per kiemelį kūliais išlaidysiu. Neišláidykis strypų, paskuo nebsurinksi.

4. išsiuntinėti: Programa išláidyta dabar vidurinių apygardos mokyklų valdyboms.

5. išmušti, išdaužti, ką metant, šaudant: Vaikai išláidė langus su spragykle.

6. daugelį pašalinti, išvaryti: Grapas išláidė žmones iš gyvenimų ir įstatė kitus gyventi. Erlėnų sodo [je] yr išláidytų daug žmonių [po 1863 m. sukilimo]. Mokytojus iš gimnazijos išláidė (pašalino iš tarnybos) .

7. daug nuleisti nuo kelmo, nukirsti: Medžiai išláidyti, o niekas neveža.

8. išskirstyti: Išláidyta yra mūso kaima į kiemus po matininko buvimo.

9. išbarstyti, išmėtyti, išgaišinti: Žmonys žvyrą nėkais išlaido. Lapė po žuvelei, po žuvelei ir išlaidė visas. | Kumelė dantis išláidė (kumelei dantys išbyrėjo, iškrito) – į šieną nebįkanda. | Išláidytos jau senoviškos kelnės, nebėr. Neišsiláidyk daiktų, brukiu bevažiuodamas. Išsilaidė visos adatos.

10. išleisti, išeikvoti (pinigus): Ar jau visus pinigus išláidei? Paskutinį šimtelį gavau išlaidyti algoms. Neišsilaidyk per daug – paskui neturėsi nė už ką namo parvažiuot.

11. išvartyti, paskleisti: Rikės išláidytos, ir džiūsta rugiai.

12. nutiesti: Per tą jaurą yr liepteliai išláidyti.

13. išsiaižyti: Žirnių ankštikės iš nakties išsiláido: išbirsta žirniai į dirvą.

14. perleisti per vidų vandenį, išplauti (žarnas): Grobus išláidyk, kad čysti būtum.

15. išmelžti: Karvę visada reikia iki paskutinio lašo išláidyt. Neišlaidytūt, tai dar išžįstūt!

16. išnaudoti, nususinti: Jį teip išláidė (viską iš jo išviliojo), kad nereikia geriau.

17. išvilioti: Gabrys iš Pilypo láido láido pinigus, ir pamatysi, kai išláidys.

18. lyginti drabužius: Ji. ištraukė iš spintos gražiai išlaidytą baltą ir švarią it ledas paklodę.
nuláidyti.

1. mėtant, laidant ką, padaryti netinkamą: Vaikų nuláidytos duonos aš jau neėsu. Tą apsiaustą ans nenudėvės, ale laidytinai nuláidys. Nusiláidė drabužis, reik naujį siūdinties.

2. mėtant kuo, nugainioti: Iš daržo vištas nuláidyk. laidant nuvarginti: Benamė kalė, akmenimis nulaidyta.

3. iškabinti kuo, nukarstyti: Mergės iš pievų žolelių nupintais vainikais nulaidė visą svetainę. padaryti nukabusius, nuleisti žemyn: Plaukus ilgus nuo galvos nuláidyk. Kaspinais nusilaidžiusios, skersdryžiais sijonais.

4. daryti, kad kristų: Liepk vėjams saviemus – tenulaidie rasą javamus silpniemus.

5. daugelį prilaikant leisti žemyn: Joni, nuláidyk vaikus, už pažastis prilaikydamas, nu šieno.

6. nuožulniai ką padaryti: Plaukus reik nuláidyti (tam tikru būdu nukirpti pagal pakaušio nuožulnumą) . Nuláidyk duobės kraštus, kad neįgriūtų.

7. mezgant sumažinti (akių skaičių), suimti: Nuláidyk akes, ale kad nebūtų staigiai. Akis. nuláidyti moka tik tikra nėrėja. Nuláidyk pažastes.

8. nubarstyti, nukrėsti (lesant nuo medžio): Apskabysim [vyšnias],
kur pasiekiama, o kitas paukšteliai nuláidys.

9. sudaryti sąlygas vandeniui nutekėti: Čia laukai išvagoti, nulaidytas vanduo. Gal norėjai, kad aš tau žemes sulyginčiau, vandenį nulaidyčiau?

10. numelžti: Pirmus lašus visada nuláidyk ant žemės. Būt nenuláidyta dalis pieno iš karvės, tai būt po teli (būtų persižindęs) . Tvarte kertėje deda deguto šukelėsu, kad rupūžės karvių nenulaidytų.

11. nulyginti: Jeigu nori lentą gerai nuláidyti, reikia gerą ablių turėti.
paláidyti.

1. uždarytus ar pririštus gyvulius paleisti: Gyvolius tyčioms paláidė, ir suejo visi į rugius. Nubėgusi karves paláidyk nu sietų.

2. paleisti vienas kitą pasivaduojant: Šiandien mėžiami tvartai, tad pietų turit pasiláidyti.

3. kiek pamėtyti, pasvaidyti: Einam akmenaičių paláidyti – katras toliau. Radom medžių paláidytų aple gandralizdį – jau kas nors išbudelioti norėjęs. Pareidami iš mokyklos pry upalio da akmenimis pasiláidė.

4. mėtymu kiek pavaryti: Palauk, aš šunis palaidysu numo.

5. čiuožti, važinėtis su rogutėmis nuo kalno: Andriukas lėkė nuo kalno su rogutėms pasiláidyti.

6. atlaisvinti, atrišti: Ėmė rinktis piemenų minių minios, žandus rakinėdami, diržus ant pilvo palaidydami.

7. atkasinėti (vagas) vandeniui nuleisti: Reik paláidyti vagas, lig rugiai nesužėlė. Rugių vagas reik paláidyti dabar priš lytus.

8. pamelžti: Mergele uogele, paláidai (palaidyk) mane – i pati pavalgysi, i man bus lengviau. Tik paláidytas pienas. Stovi kap paláidytas. Arklys – ne karvė, nepasláidysi. Pasiláidžiau pieno, atsigėriau – ir gerai.
gérklę paláidyti kiek parėkauti, pašūkauti: Pasitampę, pasigalynėję ir gerkles palaidę, jie. suvirsdavo į savo butą.
parláidyti

1. mėtant kuo, parvaryti: Šventą dieną piemenys liuob parláidys aną nu tos mergos.

2. vienas kitą paleisti, pavaduoti: Piemens šiandien namo negins, pietų parsiláidys.
pérlaidyti. permėtyti: Lįsti iš kailio reik, kol dešimt tūkstančių plytų párlaidysi iš rankų į rankas.
praláidyti.

1. išmelžti kurį laiką: Ik rudeni jei prabus, praláidysiu, gera karvė bus.

2. melžiant atleisti, suminkštinti (tešmenį): Praláidė tešmenį [pritėšusios karvės].
priláidyti.

1. prikirsti, pripjauti (medžių): Priláidžiau beržų, nežinau, ar parvešiu šiandie. Priláidyta, prikirsta medžių šlaite nuo žiemos. Pirma prisiláidė, o paskui vežė.

2. primėtyti: Prilaidžiau ton balon akmenų.

3. prisimėtyti kuo iki valios: Atidrėkusiu snigo – par pertrauką prisiláidėm, kiek tik norėjom.

4. priteršti kuo skystu: Priláidė, privėmė trobos visus pašalius.

5. prisivarvinti, prisileisti ko: Prisilaidęs buvau balto kamunių medaus akims gydyti.

6. primelžti: Priláidžiau pilną laidytuvę pieno. Bergždžios karvės kiek te priláidai.
juokų̃ priláidyti pripokštauti: Juokų daug esu prilaidęs, jaunas būdamas.
suláidyti.

1. vieną po kito suleisti kur: Suláidžiau gyvolius ir išejau į miestą.

2. sunaudoti mėtymui, išmėtyti: Aš suláidžiau du maišus akmenų į kviečius ant žvirblių.

3. supilti, sukratyti: Kildytą pieną suláidyti į kruopynę be druskos, ir būs skabaputra latvių.

4. sutekinti: Reik suláidyt alų, reik tekint.

5. primelžti: Pietumi palaidžiau karvyną, tai tik ašarėlę pieno suláidžiau.

6. glaudžiai sujungti, suleisti: Dures suláidė.

7. susirašinėti: Susiláidė laiškais ir susipažino anudu. Noria vyro adreso, ka galėtų su anuo susiláidyti laiškais.

8. išvaškuoti, sulyginti: Sulaidytas siūlas gražiai siuvas.

9. su brauktuve sudailinti: Suláidyti linus.

10. sulyginti lygintuvu: Viršutinėje gerai sulaidytos eilutės kišenėlėje jis nešiodavosi keturias automatines plunksnas. Įsitiekė aukštą stačią apykaklę su kietai sulaidyta liemene ir kaklaraiščiu. Sekmadienio rytą Anicetas rūpestingai susilaidė uniformą, užsiadė palto rankogalį ir išėjo pasivaikščioti.
užláidyti.

1. mėtant užmušti: Akmenimis mirtinai užlaidė. Galė [jo] kepurėm ažuláidyti.

2. užtiesti: Langai užlaidyti baltomis uždangomis. Užsiláidyk langus.

3. užsklęsti: Vartai uždaryti, gelžineliais užlaidyti. Vario vartai jau užkelti, lenciūgėliai užlaidyti.

4. nustoti melžti veršingą karvę, užtrūkinti: Vakar karvę ažláidžiau, nusbos laukt pieno.

5. lygintuvu užspausti, užlyginti: Sportiška eilutė su laisvomis užlaidytomis klostėmis.

6. padaryti užtvarą iš medžių ar šakų: Kelius, per girias eitančius, stambiais medžiais užlaidė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antlaidyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x