antlėkti

lė̃kti, lẽkia, -ė.

1. skristi: Lekia paukštelių didelis pulkas. O nelėk, sakaluži, nebaidyk lakštingalos. Oi žiūrau žiūrau – lekia trys pilki karvelėliai. O aš pasiversčiau raibąja antele, lėkčiau žalia girele. Per žalias girias gegute lėkiaũ, per marias lydeka nėriau. Oi lėkčiau lėkčiau, kad galėčiau, gandro sparnus kad turėčiau. Paukštis lẽkia žemyn. Prieš lietų kregždė žemai lẽkia, pagadoj – aukštai. Tokios, kur lẽkia šniūru viena paskui vieną, tai gervės. Ir vėl išleido lėkti balandį iš skrynės. Rodos, kad paukščiai iš burnos lẽkia – kaip ji gražiai šneka. Čerepokas prašė erelio, kad jį lekiančiu paukščiu padarytų. Tu, žvirbleli lėktasai, aleliuma loda, lėktasai. Skruzdėlės lekančiosios leka pryš lytų. Lekamosios skruzdys užpuolė. Lẽkiančioji voverė (Petaurus sciureus). Paukščių sparnai ir uodega apžėlę didžiosiomis lekiamomis plunksnomis. | Lẽkiąsis laivas. Seniausias [sūnus] kuriądie savo tėvams pradėjo kalbėt apie lẽkiantį laivą, kurį jis eisiąs girio [je] budavot. Lekiamóji (aviacijos) žvalgyba. Lekia kaip varmai karštą vasaros dieną mintys viena po kitai. Kas aukštai lekia, tas žemai tūpia. Lėkė kap sakalas, nutūpė kap vabalas. Baudžias it kėkštai į užmarį lėkt. Ger lėkt, ale neger nutūpt. Ir gaidys, per tvorą lėkęs, iškas grūdą. Lekiantysis tupinčiojo nepabaidys. Kur paukštis leka, ten plunksnas paliekta. Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias. Be sparnų lekia, be kojų bėga.

2. greitai judėti, slinkti oru, erdve: Iš padangėje lekiančio didelio debesies iškrito keli lietaus lašai. Debesys lyg lėktè lẽkia ant dangaus. Šuo bijo, kai žaibai lẽkia į akis. Išvydusys lekant oru pagal netolie žemės ugnį, sako dievaitį Kauką nešant grūdus į mylimūsius namus. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį kirto. Mirusiųjų vėlės lėkdavusios paukščių keliu į rytus, į protėvių ir tėvų šalį. | Ot saulelė greit lẽkia popiet! būti pustomam: Apačioje užtikome lekiančio smėlio sluoksnį. Čion ties eglaite molis, o ten lekiantiji smiltis. Kad ir pieskà, bet nelekiantì – rodos, turėtų augt. Daug lekiančiõs piẽskos. sklisti oru. Teip! Teip! – lėkė balsai iš visur. Lekia dainos galingos. Kur akys leka (krypsta, žiūri), ten širdis linksta.

3. bėgti: Lėk nelėk – vis tiek nepavysi. Lẽkiam in ežerą pasmaudyt. Kad lėkiau, tai lėkiau: bala ne bala, tik duok Dieve kojas. Lėksiu per dvarą tekina pas motinėlę šaukdama. Ana kulni, kulni, kulni – kad ana leka nu manęs! Lėkė akis išvertęs. Lekia i lekia [šokėjai] papori. Per sodžių taip pat lėkė, kiek tik gali, risčia arkliai. Kad ir nelekia smagiai [arklys],
ale vis važiuoji. Žvėriukai sako: „Mes lėksme žeme, jūs. skriskit oru“. Ben sargis tura kame kur padlą lẽkamą (kurios lekia ėsti) ? Nu to savo katino kaip nu lekančiojo vagies skaninių neišsaugoju. Lẽkia kaip žaibas. Lekia kap viesula. Ko leki kaip aitvaras? Lẽkia kaip galvon daužtas. Lẽkia kap akis išdegęs. Lekia kaip uodegon inkirptas. Lekia kaip be dūšios. Lẽkia per laukus kaip protą pametęs. Lekia kaip peklą pakūręs. Leka kaip velnio nešamas. Kur leki kaip kiaulė, debesį pamačius? Leka kaip bimbalas, smilgą apžergęs. Lėksi kiškiu (pavirtęs kiškiu) .
lėktinai. Grėtė lėktinai įlekia į savo kamarą.

4. smarkiai, skubinai eiti, važiuoti, joti: Aš vandenio lekiu atnešti. Ir tan kraštan lekiù, ir tan – niekur neberandu tos gatvės. Aš lekù numie. Reiks padėt karvei nunešt, kurgi leki (sprunki) ?! Lekia ir lekia, liežuvį iškarinęs: prireiks kam – niekados jo nepasisiųsi. Vis da tebleka (tebesilanko, tebelaksto) Jonis pri Marikės. Norėjai, kad aš lė̃kčiab. Visur lẽkia išsižiojęs, norėdamas būti pirmutinis. Aš jau buvau lekiañt (belekianti), ale mañ' apidraudė, tai ir sėdžiu. Ta mergiščia šę lėkus, tę lėkus (tai šen, tai ten bėgioja) . Lėkdavo pas ją piršliai, nė vienos žiemelės nepraleisdavo. Ant žirgu belekąs. Leki šūkoms (joji šuoliais) – da sprandą nunirsi. Leka, kaip arkliai įšoka. Visu smarkumu lėkė traukinys. Vamptelėjo kas žodį, ir lekia [kratos daryti] kaip ant gaisro. Žirgą imk ir lėk kaip vėjas. Lekia tarytum akis išdegę. Lėkė kaip be galvos, ir apsivožė antraip vežimas. | Telefono stulpai lėkė į užpakalį. Nelėksi pirm čėso (reikia turėti kantrybės; viskas turi būti savo laiku) . Jis. lekia savo keliais, ji. – savo (abu nesutaria, nesugyvena) .
lekiamai. Viskas ėjosi labai lengvai, smarkiai, lekiamai. nenubūti vietoje, brautis tolyn: Šviežioj žolėj karvės labiau lẽkia: kai žolės daug, ieško da daugiau. Regis, ir žolės yra, o arkliai lẽkia: paleidžiau panamėj, o radau kažno kur. skubiai, pabėgomis dirbti, triūsti: Lėk lėk, tai an senatuvės dejuosi. Lekamosios dienos (skubūs darbai, reikalaujantys daug bėgiojimo) užeita – šienai, dobilai…. pajėgti daug, skubiai dirbti: Lėkei lėkei, o ko dabar nebeleki? – Kad jau nebesilekia. smarkiai varyti, lakinti: Jis savo žirgo niekados nelė̃kdavo.

5. greit eiti, bėgti. Lekia diena po dienos, savaitė po savaitės, metai po metų, kaip raiti joja. Pasirūpink apie save – metai lėkte lekia. Lekia gyvenimas tartum ristas žirgas. Įvykiai lėkte lėkė pirmyn.

6. smarkiai tekėti, plaukti: Upeliais vanduo bėga, lẽkia.

7. plevėsuoti, plazdėti: Karūna (vėliava) lekia ore.

8. smarkiai kilti aukštyn, sklisti tolyn, į šalis: Kūliau, ka sijonas lėkė į aukštį. Traukiniai lekia į orą nuo partizanų minų. Arklys lėkė, kad ir kibirkštys lė̃kė. Pavirsta griuvėsiais gražiausi miestai, ir šimtmečių kūryba lekia pelenais. | Tos avižos lekiančios (lengvos, prastos, vėtant krintančios tolyn kartu su pelais) – vištos visai nenori lest. Gavom lekančiųjų dirsių – duonos neiškepsma. Nebirsta rugiai, lakiaus nėr, o vakar gerai lėkės: vėjas buvo.

9. irti, bėgti. Apsižiūrėjau – kojinės akys lẽkia. Reikėjo taisyt.

10. smarkiai plakti, mušti. Širdis dar leka: atsigaus, dar nemiręs. Jau širdis lẽkia, nepavysiu. Širdies lekamoji liga.

11. pulti žemyn, kristi: Kad lė̃kė malka in kojos! Nelipk medin: lėksì ir galą ne vietoj gausi. Negi aukštyn lėksi – kas, kad lėksi. Girdžiu girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis. Vìsa lẽkia iš rankų. Tas paveikslas lẽkia ir lẽkia nuo sienos – prikalk geriau. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis. Prasti linai – braukiant lekia ir lekia. Kas aukštai skraido, tas žemai lekia. Netoli lekia obuolys nuog obeles. Jau ir eina, kad kiaušinis nuo galvos nelėkt (labai iš lėto, pamažu) . Vienam upės šone kerta, kitam skiedros lekia.

12. byrėti, kraičioti: Obuoliai lekia nuo obelės. Jau lẽkia riešutai, kur prieš saulę. Šuva loja, dantes lekia.

13. grimzti, smegti: Sniego daugiausia, ė kojos lẽkia lig žemei. Menkas da dabar šerkšnas: kojos parejõ lẽkia.

14. gerai derėti: Nelėkės žirniai – maž teprikūlėm. Lėkės šį metą: iš pūro dešimt gavau. Žemė nelekas: tik trys pūrai iš pūro.

15. gerai sektis, klotis: Nelėkės mokslas muno sūnuo. | Vaikams duona su sviestu lẽkias (gerai valgosi) . Vaikai, ar skani bulbynė? Ar lẽkias?

16. krėkintis, lakstytis. Kiaulė tekiuos lẽkia.
kur várnos lẽkia apie žiopsantį: Žiūr, kur varnos lek.
lekiančioji rožė. odos liga – rožė, persimetanti iš vienos kūno dalies į kitą: Rožė įsimeta nuo išgąsčio, rūstybės ar vėjo užpūtimo. Ši pastaroji vadinasi lekiančioji.
lẽkiantysis spìritas. amoniakas.
lẽkiančioji ugnìs. išbėrimas, vienoje vietoje išnykstantis ir greit persimetantis į kitą kūno dalį: Kanapių patrinoms apdeda, kad y [ra] ugnis lekančioji.
antlė̃kti, añtlekia, añtlėkė.

1. užskristi: Žvirbliai ant miežių antlėkė ir lesa kiauras dienas. Kad gandras jau artie dangaus buvo, pečlinda nu gandro papurkšt ant debesų ir antlėkė. Vienas lėktuvas ką padaro antlėkęs, o čia dešimtis!

2. užbėgti aukštyn, greit užlipti: Añtlėkiau ant trobos. Ana añčleka aukštyn ir pradeda pasakoti.

3. bėgant užvirsti ant ko: Par vieną biškį neañtlėkė ant manęs.

4. užriedėti, užvažiuoti ant ko: Dišlius eina tarpe arklių, kaip iena, ka neančlė̃ktum arkliuo brika ant nugaros.
aplė̃kti, àplekia, àplėkė

1. apskristi aplink ką: Aplėkė pasaulį.

2. apibėgti aplink ką: Apilėkė aplink ežerą kai vėjas.

3. apeiti, apibėgti, apskristi daug vietų norint ką surasti, pamatyti, aplankyti: Per vieną valandą jis nori visus aplėkti. Giminė̃s ir šuva neaplėks (labai plati, didelė giminė) . Aplėkiau visą mišką – dyka, kaip pašluota, nė šunagrybio. Kokius tris kilometrus aplėkiau su tuo vaiku. Marga paukštytė visą svietą aplekia.

4. apsiruošti, nudirbti darbus: Jūs daba samdot ir samdot, o jin viena aplėkdavo. Jaunas būdamas norėjau visą darbą aplėkt.

5. skrendant aplenkti: Visus ir mane tas àplėkė.

6. greit plintant, sklindant pasidaryti žinomam, pasiekti visus: Garsas apie valsčiaus galvos apstumdymą aplėkė kelias parapijas. Tasai gandas vienu metu miestelį aplėkė.

7. apvaisinti (paukščius).
atlė̃kti, àtlekia, àtlėkė.

1. atskristi: O ir atlėkė trins raibos gegelės vidur tamsios naktelės. O ir àtlėkė raibas sakalėlis į sodą. Atlėkė devyni varnai kriunkdami. Jos atlėkė gulbėm. O kad smakas atlėkdavo, tai jis ant to akmens atsisėsdavo. O ma [n] bešveičiant aukselio pentinėlius, o ir atlėkė margoji gromatėlė. Piktos žinios atlekia kaip paukštis. Karvelis kepęs neatlėks. atsklisti oru. Kartu su pūgos staugimu atlekia varpų skambesys.

2. atbėgti: Vienšypais àtlėkė dvariškis į kiemą, t. y. greitai. Ganiau aveles pamariais, atlėkė vilkas pagiriais. Atlėkė kaip iš pypkės. Tas vaikas àtlekia kap akis išdegęs.

3. greitai, skubinai ateiti, atvažiuoti, atvykti, atskubėti: Mergaitės buvo atlė̃kę pasiklausti apie vakaruškas. Bus atlekanti ana pri darbo – palik pusrytės. Daug atlėks [jaunikių pirštis],
bet ir aš skirsiuos kuo jauniausią. Žiūri – atlekia pasikinkęs eržilą Raugalų Raulas. Mašina nuo Pandėlio atàlėkė. Ir švedas atlėkė per marias, grečnais su vyrais mums padės. Atlėkė šaltoji žiema. Sulauksma, netruks atlė̃kti ta penkiolekta. Atlėkė drėgnas žvarbus vėjas. Àtlėkė atūžė viesulas. Todrinag zotag piktoji dvasia atlekia ir pagauna aną žodį ižg širdies jų.

4. atkristi, atšokti, atplyšti: Nepriklijavai gerai, ažtat atàlėkė. Atlė̃kęs lopinys, reikia prisiūt. Padai mano atàlėkė. Žiūrėk, atlė̃kus lenta, prikalk. Pamaliuosi, metus pastovi ir atàlekia [dažai]. | Kolgi tavo lūpa vis atlėkus (atvipusi) kaip senos kumelės?

5. pavirsti į šalį (nuo smūgio): Maktelės kokiuo daiktu, ir atlėksì.
dalė̃kti, dàlekia, dàlėkė.

1. priskristi prie kurios nors vietos: Paukštis dalėkė ligi savo lizdo ir nutūpė.

2. prisiartinti prie kurios vietos bėgant: Vaikai lig pat akmens tekini dàlėkė. Kai dalėksi kiemo vartus, užžvenk didžiu balsu: išeis mano tėvas, atkels kiemo vartus.
įlė̃kti, į̃lekia, į̃lėkė.

1. įskristi į vidų: Įlėkė pelėda į klėtį. O ir įlėkiau, o ir įskriejau į močiutės sodelį. Įlėkė šiltas pavasario vėjas.

2. užskristi į viršų, aukštyn: Gaidys pasibaidęs įlėkė į eglę. | Įtempė Katinas virvę, kilstelėjo varpas ir įlėkė į bokštą kaip vyturys į dangų. Vištos įsìlekia į medį i kapo [ja] obuolius.

3. įbėgti: Spiritavičius, išlydėjęs nepaprastus svečius, įlėkė į raštinę. Juodbėriai žirgai įlėkė į kiemą. Ažsidarysiu vartus, kad arklys neinlėkt. Anlėkė vilkas į krūvą avių. Įsilėkęs į peleną, [vilkas] norėjęs pūsti ugnį.

4. smarkiai, greitai įeiti, įvažiuoti, įjoti: Į kiemą įlėkė raitelių būrys.

5. bėgant pasiekti, priartėti: Neinlėkė žirgužėlis nė pusę laukelio, nusisuko žirgas koją, bernelis – galvelę.

6. įsibėgti: Iš pradžių nebėgo, paskui įsìlėkė. Kaip kumelė įsìlekia į pakalnę, sunku benustabdyti. Vėjas tik bėga per laukus įsilėkęs.

7. užskubėti. Dvidešimt minučių per sutkas iñlekia [laikrodis].

8. įkristi, įpulti: Nusmuko pasaitas, ir kibiras į̃lėkė šulnin. Žiūrėk, neinlėk kur eketėn beeidamas per ežerą. Man akin buvo kritusys anlėkęs. Kaip dėjau žiedelį aš ant pirštelio, antlėkė žiedelis ant undenelio. Raudok, nabagai Kaulaky, kad prapultin pats įlėkei (patekai) . Nekask kitam duobės – pats inlėksì.

9. įdubti: Net nepažinau – akys inlėkę kakton. Seno žandai inlėkę. Su inlėkusiais šonakauliais arklys greit stips.

10. užsimegzti. Dabar rugiai žydi, paskui įlėks grūdai, užaugs, subręs.
širdiñ įlė̃kti patikti: Mokėjo man širdin įlėkti.
išlė̃kti, ìšlekia, ìšlėkė.

1. išskristi: Išlėkė iš lizdo paskutinieji kregždės vaikai. Gulbėms išlėkus, trečią dieną pasnigs. Motyna marčiai įkišusi į plaukus tas tris plunksnas, ir ši išlėkusi balandžiu. Gandrai rudenį prieš išlėksiant susirenka pagalvoti apie būsimąją kelionę. Genys kalinėja prie išlekiamos skylės, kol bitis išvilioja. | Aš nežinau, kas ten per mėsa buvo: kaip tik užkaičiau, pradėjo virtie, ėmė ir išlėkė per kaminą. Ausyse tebeskambėjo tasai „tu“, pirmą kartą išlėkęs iš Justo lūpų. Žodis kai paukštelis išlekia, ir nebesugausi. Išlėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas. Žodis žvirbliu išleka, o jaučiu pagrįžta. Su varnom neišlėksi. Ìšlėkė žvirblys, parlėkė arklys. Uždaryk velniui duris, tai išlėks per aukštinį.

2. pajėgti, įstengti skristi, lėkti: Per valandą [lėktuvas] išlekia penkis šimtus kilometrų. įstengti pakilti skrendant: Kas aukščiau išlė̃ks į padanges, tas paliks karalaitis paukščių.

3. išbėgti: Ìšlėkė strėlės greitumu. Kai išlė̃kdavo in sniego basas, visus pūtinius aplakstydavo. Ir šokėjai šaunia pora priekin išlėkė lanku. Žiūrėk, avelės ìšlėkė iš gurbo. Išlėkė oželis in visus laukus. Skruzdėlės ìšlėkė. Vos ne vos išlėkiau nuo lietaus.

4. greit išeiti, išvažiuoti, išskubėti, išdumti: Kai išlėkė vakar, tai tik šiandien vakare grįžo. A i tavo šeimyna į tą šokį išlėkė? Ant kelio išlėkė raitelis. Dabar sėdo an jos berniokas raitas ir išlėkė kaip vėjas laukan. Iš siauros gatvelės išlėkė šviesus limuzinas. Važnyčiotojas stipriai nutvėrė vadeles ir išlėkė pro vartus. Išlėkė kaip su daktaru (labai skubiai) . Išlėkė kaip aitvaras iš namų. pasitraukti kur, pabėgti, išsprukti: Vaikeliai susiūtarijo išlėkt iž namų. Neišlėksim niekur akli (nemokyti) būdami. Brolis Amerikoj išlė̃kęs.

5. išsibėgioti, išsilakstyti; pavargti, netekti jėgų nuo lėkimo: Atėjo išsilė̃kęs kaip šuva iš veselijų.

6. iškilti, iššokti į viršų: Namų stogai išlekia aukštyn [per žemės drebėjimą] ir vėl ant namų krinta. Jis paspaudė parodytą mygtuką ir išlėkė į orą kaip strėlė iš lanko. Bakstelėjau galvą į žemę, o kepurė išlėkė į palubį. Liepsna išlėkė. | Žižilpa išlėkė, t. y. akyse rodės, mirguliai ėjo, apžilpsta akys.

7. išaugti į aukštį, ištįsti, išsistiebti: Išlėkė bulbieniuos bulbos – nebus geros. Ìšlėkė pušys – aukštos, tiesios išaugo. Tankumyne pušelės visada ìšlekia. Taboka kotuos išlėkė (suaugo į kotus), lapo nė vieno. Rugiai ìšlėkė šiauduos, o grūdų ir nebuvo. Regis, da buvo vis vaikas, o dabar, žiūriu, kad ìšlėkė – jau pilna merga.

8. iškristi, išpulti: Ìšlėkė iš trečio aukšto ir neažsimušė. Išlėkė uodas iš ąžuolėlio, nusisuko sprandelį. Stovi kap iš ratų išlėkęs. Kirvelio mano išlėkta iš laivelės. Negili kešenė – galia išlėkt. Jam ìšlėkė pinigai važiuojant, ir neberado. Taip sopėjo galvą, mislijau, kad akys iš kaktos išlėks.

9. iškraičioti, išbyrėti (dantims) ; išslinkti (plaukams): Ale kas gi bus? Tavo gi dantų baigiama išlėkt. Du dantys klebatavo ir dabar ìšlėkė. Man grėblio dantis išlėkė – gal įdėtum. Išlė̃kusius plaukus pakišk pajuostėn.

10. išvirsti, išgriūti nuo smūgio: Atidarykit, o jei ne – durys išlėks!

11. išnykti, išsieikvoti. Tas tūkstantis po velnių išlėkė, ir vėl čysta.

12. sulysti, sublogti: Veidas [ligonio] išlėkęs, pajuodęs.

13. lėkti 10: Kam kafija tokia stipri: žmogeliuo širdis išlė̃ks.
išlė̃kti iš dúonos netekti, nustoti tarnybos: Seniūnas už tai gal iš duonos išlėkti.
išlė̃kti iš mėsõs sulysti, sublogti: Ìšlėkė iš mėsõs mergiotė – tokia gi buvo riebi.
širdìs ìšlėkė iš didelio išgąsčio apmirė: Jam širdìs ìšlėkė, kai ugnį pamatė ant stogo. Kad persigandau, net širdìs ìšlėkė!
širdìs išlė̃kus labai kuo rūpinasi, gailisi: Mano širdis an jo išlėkus, ė anas vis nesisaugoja.
nulė̃kti, nùlekia, nùlėkė.

1. nuskristi (kur): Varna leka lėkus ir grįžta žiūrėti, ar toli nulėkė. Bėro žirgelio nubėgta, raimo sakalo nulėkta. Ai, sakalai, sakalėli, tu aukštai lakiojai, nulėkdamas, parlėkdamas naujynas nešiojai. Ei, sakalai, sakalai, tu raibasis paukšteli, nulėk jūres maružėles, parnešk ma [n] vainikėlį. Kur paukštis nenulekia, ten plunksnų nepalieka. Nusilėk, gegelė, į žalią girelę. Nusilėkė, įsitūpė į aukštą klevelį.

2. nuskristi žemyn: Nuo laktos nulėkė višta.

3. greitai nuslinkti, nuskrieti oru: Akmenaitis nulėkė par stogą. Mano ir visų aukštų vyrų akivaizdoj turėsit paleisti strėles, ir kieno strėlė nulėks toliausia, tas laimės Nuranigaros ranką. Anų lekia – ore susprogsta, o mūs – tai da nulė̃kę i vėliavą pakabina. Žiūri žmogus, dairaisi ir pasijunti mintimis nulėkęs ano meto gyveniman. Jurgis atsigulė atgal, bet miegas nuo blakstienų toli nulėkė. nusklisti oru. Per miškus nulėkė žmogaus šauksmas.

4. nubėgti: Lėktinai nulėkė Urtė į virtuvę. Nùlėkė kai galvon daužtas. Nùlėkiau in tokį vieną žmogelį. Lėkte nulėkė. Kol dešra keps, aš nulėksiu į rūsį ir atnešiu gerti. Arkliai nulėkė kap viesulai per laukus. Skruzdėlė, nulėkusi į dangų, jau rado vorą beskundžiantį.

5. greitai, skubinai nueiti, nuvažiuoti, nuskubėti, nudumti: Ir toksai noras jį paėmė nulėkti miestelin savo trobelės pažiūrėtų. Buvau nulėkus net Švenčionyse, ir tai nieko nepadėjo. Nùlėkė į Smurgainis. Ir mūs Jonas paskui mergas nùlėkė. Žuvytė papyko ir nùlėkė (nuplaukė) . greitai važiuojant, lekiant, skubant ką padaryti: Kad būtų mašina (linų raunamoji), tuoj linus nulė̃ktų (nurautų) . Su talka ji ben kelius daržus nulė̃ks (nuravės) .

6. nuvargti lakstant, bėgant: Kad nusìleki perdien su gyvuliais, net kojas vakare suka.

7. nukristi žemyn, nupulti: Nulėkė nuog arklio. Apsisukė man galva, ir nulėkiau nuo pačios viršūnės žemėn. Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva. Nukirstasis pirštas nulėkė į tą bačką. Kaži kur nulėkė vinis? Eina – kiaušinis nuo galvos nenulėktų (labai pamažu eina) . Paskutiniai marškiniai nulėks nuo pečių (supliš, nudriks) – kas reiks daryt? nukristi tolyn, į šalį: Grėblio galva nulėkė už grabės. Kaip berniokas buvo až adverijos ažsiglaudęs, tai kamanėlės jo nekliudę nulėkė an kiemo. Kad duosiu per ausį, tai tu nulėksi pas Mataušį. | Toliau nulekamas grūdas berant y [ra] duonai geriausis. Nuklastant, nuliekuojant sėlenos nusìleka, o kruopai paliekta. nusmukti, nuslinkti, nutrūkti: Anąkart ravėdama buvau žiedą pametus – nulėkė nuo rankos. Mat tas nagas buvo nulėkęs, dabar atauga. Tekinis nu rato nulėkė.

8. susidėvėti, suplyšti: Ot batai: porą kartų miestan suvaikščiojau, i nulėkė!

9. nustoti smarkiai plakus. Kaip širdis nulėkė, atsitekėjau.

10. dingti, išnykti: Sienas užgesė, stogas nulėkė (sudegė) .

11. mirti: Vienas puodininkas nùlėkė.

12. nusilpti, suglebti, susenti: Jau boba visai nulėkus ir dirbt nepagali.
nuo kójų nulė̃kti nuvirsti, nugriūti: Kad rėžė snukin, tai net nuo kójų nùlėkė. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojų.
palė̃kti, pàlekia, pàlėkė.

1. nuskristi tolyn, šalin, toliau: Paleido lazda in žvirblį, žvirblis palėkė. Po to šnekėjimos palėkė visi [juodvarniai] šalin. Tie balandžiai sudaro Viliui daug rūpesčių: čia palekia į kaimynus, čia vėl reikia naujos veislės rūpintis. Vis gerai dabokiat tame čėse, idant jums nė vienas spietlius nepalėktų. Lakūns palėkė, narūns panėrė, balandėlė tupėjo. Plu plu i palėkęs gaidalis. Visi paukščiai po dangumi buvo palėkę (išskraidę) . užskristi aukštyn: Viena višta ant kamaros palėkė dėti. Vambuolė, palėkusi į jo lizdą, kiaušius erelio išrito. Kad gaidys, aukštai pasilėkęs, gieda, būs geras oras. Aš, ant tvoros pasilėkęs, kukurikū, žiema beregint ir praslinks: nereikia man trobos. paskristi po kuo: Žvirblis iš rankų pàlėkė po pastoge.

2. kiek paskristi: Toliau palė̃kę [lekiančiu laivu],
pamatė vyrą prie ežero prisigulus, o bematant ežerą senkant.

3. galėti, įstengti skristi: Nepàlekia paukštukas. Aš užtikau jau pàlekiamus paukščiukus. Turi kojas, bet nevaikščioja, turi šiaudų, bet neėda, turi plunksnas – nepalekia.

4. pabėgėti: Palėk tu, vaikel, lig miesteliu, parneši tu man užkūryti. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria; palėkusi slėpsiuos; žaibu – akimi pažvelgsiu tiktai paslapčia.

5. galėti, įstengti bėgti, greit eiti, smarkiai dirbti: Su kurpėm aš nepalekiu. | Buvo mitri, palekanti, bet nenorėjo smagiųjų (sunkiųjų) darbų dirbti. Ka i didelis, o ka nepaleką̃s.

6. pabėgti, pasprukti: Nepaspėjau palėkt, i pagavo.

7. greitai privažiuoti prie ko: Tuoj įsuks [vežimas] ir palėks po langais.

8. iškilti, išlėkti: Nekuri parako fabrikė Kalifornijoj į orą palėkė (sprogo) .

9. pariedėti, nukristi po kuo: Pirštą kai kirto, palėkė palovin.

10. dingti: Kur tas Petras pàlėkė? Jau antra diena jo nematau.

11. pasibėgti, pasieiti, pasilakstyti: Žiemos mitus [karvė] ir jau po jaučiu pàlėkė. Kiaulė mažučiu tekiu pasìlėkė.

12. susenti, išgverti: Jau ji visai palėkus.
parlė̃kti, par̃lekia, par̃lėkė.

1. parskristi: Gandras su kitais kaimynais par̃lėkė linksmas. Gera paukščiam rudenį išlėkti, kad pavasarį vėl gali parlėkti. Parlek gulbelis iš pajūrelio, neparneš vainikelio. Paukščiu neparlėks (negrįš) . Parlėkė du kauku ir pasitūpė pas indą. Aš parsilėkčiau pas motynėlę, aš įsitūpčiau į obalėlę. Aš parsilėkčia į tėvelio dvarą, į naują vyšnių sodą.

2. parbėgti: Vaikas parlėkė taip uždusęs. Par̃leka žirgelis, parbėg juodbėrėlis.

3. greit pareiti, parvažiuoti, pardumti: Jau vaikai parlek iš mokyklos. Močia par̃lėkė namo susraukus kaip penkios pėtnyčios. Ve, jau anie par̃leka su naująja brikele.

4. pargriūti, parkristi, parpulti: Mediniais apsiavus lengva parlė̃kt. Bernas kniūbsčias par̃lėkė po ežia ir guli apgulęs. Bortas lūžo, po mašina par̃lėkė (papuolė), i gatava.
pérlėkti

1. perskristi: Žąsis, gandras in antrą pusę upio párlėkė. O aš pasiversčiau į raibą gegelę, párlėkčiau par girelę. Net nusgandau – viškai par stogą pérlėkė orlaivis. Giriasi kap gaidys, per tvorą perlėkęs.

2. lekiant kiaurai prasiskverbti per ką: Per mano širdelę perlėkė dvi kulkos.

3. perbėgti: Per visus kambarius pérlėkė – nieko nerado.

4. greitai, skubiai pereiti, pervažiuoti: Pérlėkiau per visus kromus, ale tokios [medžiagos] niekur nebegavau. Mašina pérlėkė. Kumelė išsidykavojus, nei anas kur pérlekia jąj, tai kai nutrūksta – nesugausi. | Šiurpas perlėkė per visą jo kūną.

5. greit jojant, važiuojant nukamuoti, išvarginti: Arklys pérlėktas, kaip karstas (liesas, pertrūkęs) . Gal jis. kur parsìlėkė, kad kosėja.

6. įdubti, įkristi: I akys pérlėkė nuo ašarų.
pralė̃kti, pràlekia, pràlėkė

1. praskristi: Pralėkė gervės, gulbės.

2. greitai praslinkti, praskrieti oru: Kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas. Ir vėl pralėkė jam per galvą mintis. Per visas erdvias klubo ir restorano sales pralėkė šiurpi ir nelaukta žinia. Nepralėkė dovanai meldimas mano. Jei gyvensi viduoju gyvenimu, maž tedabosi pralekiančių žodžių.
pralekiamai. Abejojims, pralekiamai užplūstąs ing galvą.

3. greit praeiti, pravažiuoti pro šalį: Tik driku driku ir pralėkė visi pro šalį. Ką tik pralėkė pirmieji vestuvininkų vežimai. Nakčia traukinys pralėkė Gatų kalnus. Kai grauzmu pro mus pràlėkė.

4. nulėkti, nuvažiuoti kokį atstumą: Kada gi pagaliau pralėksime tą mylelę iki kalnų?

5. greit praeiti, prabėgti. Ji minėjo savo greitai pralėkusią jaunystę.

6. prasmegti: Kadai buvo ant kalno akmeninė koplyčia. Po vienai nakčiai žmonės rado pralėkusią (prasmegusią). Kalba, kad tam kalne bažnyčia pralė̃kus. Kad tu pralėktum šimtą sieksnių!. Žemės daug, mokesčiai mokėt reikia – i pràlėkė (nusigyveno) .
prilė̃kti, prìlekia, prìlėkė

1. skrendant pasiekti, priartėti prie ko: O aš prìlėkiau vyšnelių sodelį – tai močiutės dvarelis. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! sklindant oru pasiekti. Iš svetainės josios ausį prilėkė sujungti verkią fortepijono ir violončelės tonai.

2. suskristi į vieną vietą, priskristi daugeliui: Ir prìlėkė pilnas dvaras paukštelių, ir apstojo povelę ant dvaro.

3. pribėgti prie ko: Ji tik prìlėkė ir užriko: „Ko nedavei šiaudų?!“. Mieste tik prìlėkė ir vėl nukūrė. Jos … parbėgo namolio greit, prilėkė pri durų. Tik prilėksi an darbą kaip šuva an karštą ėdalą, ir vėl bėgi prie vaiko.

4. pribėgti į vieną vietą daugeliui: Daug žmonių prìlėkė ir užgesino ugnį.

5. greitai prieiti, privažiuoti, prisirinkti: Ant pakasynų kad prìlėkė, kad privažiavo ponų iš aplinkinių dvarų! Ar čia pas tamstas tiek svečių prìlėkė?

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antlekti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>lė̃kti, </b>lẽkia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">skristi: </span> Lekia paukštelių didelis pulkas. O nelėk, sakaluži, nebaidyk lakštingalos. Oi žiūrau žiūrau – lekia trys pilki karvelėliai. O aš pasiversčiau raibąja antele, lėkčiau žalia girele. Per žalias girias gegute lėkiaũ, per marias lydeka nėriau. Oi lėkčiau lėkčiau, kad galėčiau, gandro sparnus kad turėčiau. Paukštis lẽkia žemyn. Prieš lietų kregždė žemai lẽkia, pagadoj – aukštai. Tokios, kur lẽkia šniūru viena paskui vieną, tai gervės. Ir vėl išleido lėkti balandį iš skrynės. Rodos, kad paukščiai iš burnos lẽkia – kaip ji gražiai šneka. Čerepokas prašė erelio, kad jį lekiančiu paukščiu padarytų. Tu, žvirbleli lėktasai, aleliuma loda, lėktasai. Skruzdėlės lekančiosios leka pryš lytų. Lekamosios skruzdys užpuolė. Lẽkiančioji voverė (Petaurus sciureus). Paukščių sparnai ir uodega apžėlę didžiosiomis lekiamomis plunksnomis. \| Lẽkiąsis laivas. Seniausias [sūnus] kuriądie savo tėvams pradėjo kalbėt apie lẽkiantį laivą, kurį jis eisiąs girio [je] budavot. Lekiamóji <span class="explanation"> (aviacijos) </span> žvalgyba. Lekia kaip varmai karštą vasaros dieną mintys viena po kitai. Kas aukštai lekia, tas žemai tūpia. Lėkė kap sakalas, nutūpė kap vabalas. Baudžias it kėkštai į užmarį lėkt. Ger lėkt, ale neger nutūpt. Ir gaidys, per tvorą lėkęs, iškas grūdą. Lekiantysis tupinčiojo nepabaidys. Kur paukštis leka, ten plunksnas paliekta. Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias. Be sparnų lekia, be kojų bėga. <br/>2. <span class="explanation">greitai judėti, slinkti oru, erdve: </span> Iš padangėje lekiančio didelio debesies iškrito keli lietaus lašai. Debesys lyg lėktè lẽkia ant dangaus. Šuo bijo, kai žaibai lẽkia į akis. Išvydusys lekant oru pagal netolie žemės ugnį, sako dievaitį Kauką nešant grūdus į mylimūsius namus. Devynios kulkos pro šalį lėkė, o ši dešimta brolelį kirto. Mirusiųjų vėlės lėkdavusios paukščių keliu į rytus, į protėvių ir tėvų šalį. \| Ot saulelė greit lẽkia popiet! <span class="explanation">būti pustomam: </span> Apačioje užtikome lekiančio smėlio sluoksnį. Čion ties eglaite molis, o ten lekiantiji smiltis. Kad ir pieskà, bet nelekiantì – rodos, turėtų augt. Daug lekiančiõs piẽskos. <span class="explanation">sklisti oru</span>. Teip! Teip! – lėkė balsai iš visur. Lekia dainos galingos. Kur akys leka <span class="explanation"> (krypsta, žiūri), </span> ten širdis linksta. <br/>3. <span class="explanation">bėgti: </span> Lėk nelėk – vis tiek nepavysi. Lẽkiam in ežerą pasmaudyt. Kad lėkiau, tai lėkiau: bala ne bala, tik duok Dieve kojas. Lėksiu per dvarą tekina pas motinėlę šaukdama. Ana kulni, kulni, kulni – kad ana leka nu manęs! Lėkė akis išvertęs. Lekia i lekia [šokėjai] papori. Per sodžių taip pat lėkė, kiek tik gali, risčia arkliai. Kad ir nelekia smagiai [arklys], ale vis važiuoji. Žvėriukai sako: „Mes lėksme žeme, jūs. skriskit oru“. Ben sargis tura kame kur padlą lẽkamą <span class="explanation"> (kurios lekia ėsti) </span> ? Nu to savo katino kaip nu lekančiojo vagies skaninių neišsaugoju. Lẽkia kaip žaibas. Lekia kap viesula. Ko leki kaip aitvaras? Lẽkia kaip galvon daužtas. Lẽkia kap akis išdegęs. Lekia kaip uodegon inkirptas. Lekia kaip be dūšios. Lẽkia per laukus kaip protą pametęs. Lekia kaip peklą pakūręs. Leka kaip velnio nešamas. Kur leki kaip kiaulė, debesį pamačius? Leka kaip bimbalas, smilgą apžergęs. Lėksi kiškiu <span class="explanation"> (pavirtęs kiškiu) </span>. <br/><b>lėktinai</b>. Grėtė lėktinai įlekia į savo kamarą. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai, skubinai eiti, važiuoti, joti: </span> Aš vandenio lekiu atnešti. Ir tan kraštan lekiù, ir tan – niekur neberandu tos gatvės. Aš lekù numie. Reiks padėt karvei nunešt, kurgi leki <span class="explanation"> (sprunki) </span> ?! Lekia ir lekia, liežuvį iškarinęs: prireiks kam – niekados jo nepasisiųsi. Vis da tebleka <span class="explanation"> (tebesilanko, tebelaksto) </span> Jonis pri Marikės. Norėjai, kad aš lė̃kčiab. Visur lẽkia išsižiojęs, norėdamas būti pirmutinis. Aš jau buvau lekiañt <span class="explanation"> (belekianti), </span> ale mañ' apidraudė, tai ir sėdžiu. Ta mergiščia šę lėkus, tę lėkus <span class="explanation"> (tai šen, tai ten bėgioja) </span>. Lėkdavo pas ją piršliai, nė vienos žiemelės nepraleisdavo. Ant žirgu belekąs. Leki šūkoms <span class="explanation"> (joji šuoliais) – </span> da sprandą nunirsi. Leka, kaip arkliai įšoka. Visu smarkumu lėkė traukinys. Vamptelėjo kas žodį, ir lekia [kratos daryti] kaip ant gaisro. Žirgą imk ir lėk kaip vėjas. Lekia tarytum akis išdegę. Lėkė kaip be galvos, ir apsivožė antraip vežimas. \| Telefono stulpai lėkė į užpakalį. Nelėksi pirm čėso <span class="explanation"> (reikia turėti kantrybės; viskas turi būti savo laiku) </span>. Jis. lekia savo keliais, ji. – savo <span class="explanation"> (abu nesutaria, nesugyvena) </span>. <br/><b>lekiamai</b>. Viskas ėjosi labai lengvai, smarkiai, lekiamai. <span class="explanation">nenubūti vietoje, brautis tolyn: </span> Šviežioj žolėj karvės labiau lẽkia: kai žolės daug, ieško da daugiau. Regis, ir žolės yra, o arkliai lẽkia: paleidžiau panamėj, o radau kažno kur. <span class="explanation">skubiai, pabėgomis dirbti, triūsti: </span> Lėk lėk, tai an senatuvės dejuosi. Lekamosios dienos <span class="explanation"> (skubūs darbai, reikalaujantys daug bėgiojimo) </span> užeita – šienai, dobilai…. <span class="explanation">pajėgti daug, skubiai dirbti: </span> Lėkei lėkei, o ko dabar nebeleki? – Kad jau nebesilekia. <span class="explanation">smarkiai varyti, lakinti: </span> Jis savo žirgo niekados nelė̃kdavo. <br/>5. <span class="explanation">greit eiti, bėgti</span>. Lekia diena po dienos, savaitė po savaitės, metai po metų, kaip raiti joja. Pasirūpink apie save – metai lėkte lekia. Lekia gyvenimas tartum ristas žirgas. Įvykiai lėkte lėkė pirmyn. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai tekėti, plaukti: </span> Upeliais vanduo bėga, lẽkia. <br/>7. <span class="explanation">plevėsuoti, plazdėti: </span> Karūna <span class="explanation"> (vėliava) </span> lekia ore. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai kilti aukštyn, sklisti tolyn, į šalis: </span> Kūliau, ka sijonas lėkė į aukštį. Traukiniai lekia į orą nuo partizanų minų. Arklys lėkė, kad ir kibirkštys lė̃kė. Pavirsta griuvėsiais gražiausi miestai, ir šimtmečių kūryba lekia pelenais. \| Tos avižos lekiančios <span class="explanation"> (lengvos, prastos, vėtant krintančios tolyn kartu su pelais) – </span> vištos visai nenori lest. Gavom lekančiųjų dirsių – duonos neiškepsma. Nebirsta rugiai, lakiaus nėr, o vakar gerai lėkės: vėjas buvo. <br/>9. <span class="explanation">irti, bėgti</span>. Apsižiūrėjau – kojinės akys lẽkia. Reikėjo taisyt. <br/>10. <span class="explanation">smarkiai plakti, mušti</span>. Širdis dar leka: atsigaus, dar nemiręs. Jau širdis lẽkia, nepavysiu. Širdies lekamoji liga. <br/>11. <span class="explanation">pulti žemyn, kristi: </span> Kad lė̃kė malka in kojos! Nelipk medin: lėksì ir galą ne vietoj gausi. Negi aukštyn lėksi – kas, kad lėksi. Girdžiu girioj vaivoja: lėkta uodelio iš ąžuolėlio, nusisukta sprandelis. Vìsa lẽkia iš rankų. Tas paveikslas lẽkia ir lẽkia nuo sienos – prikalk geriau. Kirto brolelį kaip ąžuolelį, lėkė galvelė kaip kopūstelis. Prasti linai – braukiant lekia ir lekia. Kas aukštai skraido, tas žemai lekia. Netoli lekia obuolys nuog obeles. Jau ir eina, kad kiaušinis nuo galvos nelėkt <span class="explanation"> (labai iš lėto, pamažu) </span>. Vienam upės šone kerta, kitam skiedros lekia. <br/>12. <span class="explanation">byrėti, kraičioti: </span> Obuoliai lekia nuo obelės. Jau lẽkia riešutai, kur prieš saulę. Šuva loja, dantes lekia. <br/>13. <span class="explanation">grimzti, smegti: </span> Sniego daugiausia, ė kojos lẽkia lig žemei. Menkas da dabar šerkšnas: kojos parejõ lẽkia. <br/>14. <span class="explanation">gerai derėti: </span> Nelėkės žirniai – maž teprikūlėm. Lėkės šį metą: iš pūro dešimt gavau. Žemė nelekas: tik trys pūrai iš pūro. <br/>15. <span class="explanation">gerai sektis, klotis: </span> Nelėkės mokslas muno sūnuo. \| Vaikams duona su sviestu lẽkias <span class="explanation"> (gerai valgosi) </span>. Vaikai, ar skani bulbynė? Ar lẽkias? <br/>16. <span class="explanation">krėkintis, lakstytis</span>. Kiaulė tekiuos lẽkia. <br/><b> kur várnos lẽkia</b> <span class="explanation">apie žiopsantį: </span> Žiūr, kur varnos lek. <br/><b>lekiančioji rožė</b>. <span class="explanation">odos liga – rožė, persimetanti iš vienos kūno dalies į kitą: </span> Rožė įsimeta nuo išgąsčio, rūstybės ar vėjo užpūtimo. Ši pastaroji vadinasi lekiančioji. <br/><b>lẽkiantysis spìritas</b>. <span class="explanation">amoniakas. </span> <br/><b>lẽkiančioji ugnìs</b>. <span class="explanation">išbėrimas, vienoje vietoje išnykstantis ir greit persimetantis į kitą kūno dalį: </span> Kanapių patrinoms apdeda, kad y [ra] ugnis lekančioji. <br/><b>antlė̃kti, </b>añtlekia, añtlėkė. <br/>1. <span class="explanation">užskristi: </span> Žvirbliai ant miežių antlėkė ir lesa kiauras dienas. Kad gandras jau artie dangaus buvo, pečlinda nu gandro papurkšt ant debesų ir antlėkė. Vienas lėktuvas ką padaro antlėkęs, o čia dešimtis! <br/>2. <span class="explanation">užbėgti aukštyn, greit užlipti: </span> Añtlėkiau ant trobos. Ana añčleka aukštyn ir pradeda pasakoti. <br/>3. <span class="explanation">bėgant užvirsti ant ko: </span> Par vieną biškį neañtlėkė ant manęs. <br/>4. <span class="explanation">užriedėti, užvažiuoti ant ko: </span> Dišlius eina tarpe arklių, kaip iena, ka neančlė̃ktum arkliuo brika ant nugaros. <br/><b>aplė̃kti, </b>àplekia, àplėkė<br/>1. <span class="explanation">apskristi aplink ką: </span> Aplėkė pasaulį. <br/>2. <span class="explanation">apibėgti aplink ką: </span> Apilėkė aplink ežerą kai vėjas. <br/>3. <span class="explanation">apeiti, apibėgti, apskristi daug vietų norint ką surasti, pamatyti, aplankyti: </span> Per vieną valandą jis nori visus aplėkti. Giminė̃s ir šuva neaplėks <span class="explanation"> (labai plati, didelė giminė) </span>. Aplėkiau visą mišką – dyka, kaip pašluota, nė šunagrybio. Kokius tris kilometrus aplėkiau su tuo vaiku. Marga paukštytė visą svietą aplekia. <br/>4. <span class="explanation">apsiruošti, nudirbti darbus: </span> Jūs daba samdot ir samdot, o jin viena aplėkdavo. Jaunas būdamas norėjau visą darbą aplėkt. <br/>5. <span class="explanation">skrendant aplenkti: </span> Visus ir mane tas àplėkė. <br/>6. <span class="explanation">greit plintant, sklindant pasidaryti žinomam, pasiekti visus: </span> Garsas apie valsčiaus galvos apstumdymą aplėkė kelias parapijas. Tasai gandas vienu metu miestelį aplėkė. <br/>7. <span class="explanation">apvaisinti (paukščius). </span> <br/><b>atlė̃kti, </b>àtlekia, àtlėkė. <br/>1. <span class="explanation">atskristi: </span> O ir atlėkė trins raibos gegelės vidur tamsios naktelės. O ir àtlėkė raibas sakalėlis į sodą. Atlėkė devyni varnai kriunkdami. Jos atlėkė gulbėm. O kad smakas atlėkdavo, tai jis ant to akmens atsisėsdavo. O ma [n] bešveičiant aukselio pentinėlius, o ir atlėkė margoji gromatėlė. Piktos žinios atlekia kaip paukštis. Karvelis kepęs neatlėks. <span class="explanation">atsklisti oru</span>. Kartu su pūgos staugimu atlekia varpų skambesys. <br/>2. <span class="explanation">atbėgti: </span> Vienšypais àtlėkė dvariškis į kiemą, t. y. greitai. Ganiau aveles pamariais, atlėkė vilkas pagiriais. Atlėkė kaip iš pypkės. Tas vaikas àtlekia kap akis išdegęs. <br/>3. <span class="explanation">greitai, skubinai ateiti, atvažiuoti, atvykti, atskubėti: </span> Mergaitės buvo atlė̃kę pasiklausti apie vakaruškas. Bus atlekanti ana pri darbo – palik pusrytės. Daug atlėks [jaunikių pirštis], bet ir aš skirsiuos kuo jauniausią. Žiūri – atlekia pasikinkęs eržilą Raugalų Raulas. Mašina nuo Pandėlio atàlėkė. Ir švedas atlėkė per marias, grečnais su vyrais mums padės. Atlėkė šaltoji žiema. Sulauksma, netruks atlė̃kti ta penkiolekta. Atlėkė drėgnas žvarbus vėjas. Àtlėkė atūžė viesulas. Todrinag zotag piktoji dvasia atlekia ir pagauna aną žodį ižg širdies jų. <br/>4. <span class="explanation">atkristi, atšokti, atplyšti: </span> Nepriklijavai gerai, ažtat atàlėkė. Atlė̃kęs lopinys, reikia prisiūt. Padai mano atàlėkė. Žiūrėk, atlė̃kus lenta, prikalk. Pamaliuosi, metus pastovi ir atàlekia [dažai]. \| Kolgi tavo lūpa vis atlėkus <span class="explanation"> (atvipusi) </span> kaip senos kumelės? <br/>5. <span class="explanation">pavirsti į šalį (nuo smūgio): </span> Maktelės kokiuo daiktu, ir atlėksì. <br/><b>dalė̃kti, </b>dàlekia, dàlėkė. <br/>1. <span class="explanation">priskristi prie kurios nors vietos: </span> Paukštis dalėkė ligi savo lizdo ir nutūpė. <br/>2. <span class="explanation">prisiartinti prie kurios vietos bėgant: </span> Vaikai lig pat akmens tekini dàlėkė. Kai dalėksi kiemo vartus, užžvenk didžiu balsu: išeis mano tėvas, atkels kiemo vartus. <br/><b>įlė̃kti, </b>į̃lekia, į̃lėkė. <br/>1. <span class="explanation">įskristi į vidų: </span> Įlėkė pelėda į klėtį. O ir įlėkiau, o ir įskriejau į močiutės sodelį. Įlėkė šiltas pavasario vėjas. <br/>2. <span class="explanation">užskristi į viršų, aukštyn: </span> Gaidys pasibaidęs įlėkė į eglę. \| Įtempė Katinas virvę, kilstelėjo varpas ir įlėkė į bokštą kaip vyturys į dangų. Vištos įsìlekia į medį i kapo [ja] obuolius. <br/>3. <span class="explanation">įbėgti: </span> Spiritavičius, išlydėjęs nepaprastus svečius, įlėkė į raštinę. Juodbėriai žirgai įlėkė į kiemą. Ažsidarysiu vartus, kad arklys neinlėkt. Anlėkė vilkas į krūvą avių. Įsilėkęs į peleną, [vilkas] norėjęs pūsti ugnį. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai, greitai įeiti, įvažiuoti, įjoti: </span> Į kiemą įlėkė raitelių būrys. <br/>5. <span class="explanation">bėgant pasiekti, priartėti: </span> Neinlėkė žirgužėlis nė pusę laukelio, nusisuko žirgas koją, bernelis – galvelę. <br/>6. <span class="explanation">įsibėgti: </span> Iš pradžių nebėgo, paskui įsìlėkė. Kaip kumelė įsìlekia į pakalnę, sunku benustabdyti. Vėjas tik bėga per laukus įsilėkęs. <br/>7. <span class="explanation">užskubėti</span>. Dvidešimt minučių per sutkas iñlekia [laikrodis]. <br/>8. <span class="explanation">įkristi, įpulti: </span> Nusmuko pasaitas, ir kibiras į̃lėkė šulnin. Žiūrėk, neinlėk kur eketėn beeidamas per ežerą. Man akin buvo kritusys anlėkęs. Kaip dėjau žiedelį aš ant pirštelio, antlėkė žiedelis ant undenelio. Raudok, nabagai Kaulaky, kad prapultin pats įlėkei <span class="explanation"> (patekai) </span>. Nekask kitam duobės – pats inlėksì. <br/>9. <span class="explanation">įdubti: </span> Net nepažinau – akys inlėkę kakton. Seno žandai inlėkę. Su inlėkusiais šonakauliais arklys greit stips. <br/>10. <span class="explanation">užsimegzti</span>. Dabar rugiai žydi, paskui įlėks grūdai, užaugs, subręs. <br/><b> širdiñ įlė̃kti</b> <span class="explanation">patikti: </span> Mokėjo man širdin įlėkti. <br/><b>išlė̃kti, </b>ìšlekia, ìšlėkė. <br/>1. <span class="explanation">išskristi: </span> Išlėkė iš lizdo paskutinieji kregždės vaikai. Gulbėms išlėkus, trečią dieną pasnigs. Motyna marčiai įkišusi į plaukus tas tris plunksnas, ir ši išlėkusi balandžiu. Gandrai rudenį prieš išlėksiant susirenka pagalvoti apie būsimąją kelionę. Genys kalinėja prie išlekiamos skylės, kol bitis išvilioja. \| Aš nežinau, kas ten per mėsa buvo: kaip tik užkaičiau, pradėjo virtie, ėmė ir išlėkė per kaminą. Ausyse tebeskambėjo tasai „tu“, pirmą kartą išlėkęs iš Justo lūpų. Žodis kai paukštelis išlekia, ir nebesugausi. Išlėkė kaip sakalas, nutūpė kaip vabalas. Žodis žvirbliu išleka, o jaučiu pagrįžta. Su varnom neišlėksi. Ìšlėkė žvirblys, parlėkė arklys. Uždaryk velniui duris, tai išlėks per aukštinį. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti, įstengti skristi, lėkti: </span> Per valandą [lėktuvas] išlekia penkis šimtus kilometrų. <span class="explanation">įstengti pakilti skrendant: </span> Kas aukščiau išlė̃ks į padanges, tas paliks karalaitis paukščių. <br/>3. <span class="explanation">išbėgti: </span> Ìšlėkė strėlės greitumu. Kai išlė̃kdavo in sniego basas, visus pūtinius aplakstydavo. Ir šokėjai šaunia pora priekin išlėkė lanku. Žiūrėk, avelės ìšlėkė iš gurbo. Išlėkė oželis in visus laukus. Skruzdėlės ìšlėkė. Vos ne vos išlėkiau nuo lietaus. <br/>4. <span class="explanation">greit išeiti, išvažiuoti, išskubėti, išdumti: </span> Kai išlėkė vakar, tai tik šiandien vakare grįžo. A i tavo šeimyna į tą šokį išlėkė? Ant kelio išlėkė raitelis. Dabar sėdo an jos berniokas raitas ir išlėkė kaip vėjas laukan. Iš siauros gatvelės išlėkė šviesus limuzinas. Važnyčiotojas stipriai nutvėrė vadeles ir išlėkė pro vartus. Išlėkė kaip su daktaru <span class="explanation"> (labai skubiai) </span>. Išlėkė kaip aitvaras iš namų. <span class="explanation">pasitraukti kur, pabėgti, išsprukti: </span> Vaikeliai susiūtarijo išlėkt iž namų. Neišlėksim niekur akli <span class="explanation"> (nemokyti) </span> būdami. Brolis Amerikoj išlė̃kęs. <br/>5. <span class="explanation">išsibėgioti, išsilakstyti; pavargti, netekti jėgų nuo lėkimo: </span> Atėjo išsilė̃kęs kaip šuva iš veselijų. <br/>6. <span class="explanation">iškilti, iššokti į viršų: </span> Namų stogai išlekia aukštyn [per žemės drebėjimą] ir vėl ant namų krinta. Jis paspaudė parodytą mygtuką ir išlėkė į orą kaip strėlė iš lanko. Bakstelėjau galvą į žemę, o kepurė išlėkė į palubį. Liepsna išlėkė. \| Žižilpa išlėkė, t. y. akyse rodės, mirguliai ėjo, apžilpsta akys. <br/>7. <span class="explanation">išaugti į aukštį, ištįsti, išsistiebti: </span> Išlėkė bulbieniuos bulbos – nebus geros. Ìšlėkė pušys – aukštos, tiesios išaugo. Tankumyne pušelės visada ìšlekia. Taboka kotuos išlėkė <span class="explanation"> (suaugo į kotus), </span> lapo nė vieno. Rugiai ìšlėkė šiauduos, o grūdų ir nebuvo. Regis, da buvo vis vaikas, o dabar, žiūriu, kad ìšlėkė – jau pilna merga. <br/>8. <span class="explanation">iškristi, išpulti: </span> Ìšlėkė iš trečio aukšto ir neažsimušė. Išlėkė uodas iš ąžuolėlio, nusisuko sprandelį. Stovi kap iš ratų išlėkęs. Kirvelio mano išlėkta iš laivelės. Negili kešenė – galia išlėkt. Jam ìšlėkė pinigai važiuojant, ir neberado. Taip sopėjo galvą, mislijau, kad akys iš kaktos išlėks. <br/>9. <span class="explanation">iškraičioti, išbyrėti (dantims) ; išslinkti (plaukams): </span> Ale kas gi bus? Tavo gi dantų baigiama išlėkt. Du dantys klebatavo ir dabar ìšlėkė. Man grėblio dantis išlėkė – gal įdėtum. Išlė̃kusius plaukus pakišk pajuostėn. <br/>10. <span class="explanation">išvirsti, išgriūti nuo smūgio: </span> Atidarykit, o jei ne – durys išlėks! <br/>11. <span class="explanation">išnykti, išsieikvoti</span>. Tas tūkstantis po velnių išlėkė, ir vėl čysta. <br/>12. <span class="explanation">sulysti, sublogti: </span> </span> Veidas [ligonio] išlėkęs, pajuodęs. <br/>13. lėkti 10: Kam kafija tokia stipri: žmogeliuo širdis išlė̃ks. <br/><b> išlė̃kti iš dúonos</b> <span class="explanation">netekti, nustoti tarnybos: </span> Seniūnas už tai gal iš duonos išlėkti. <br/><b>išlė̃kti iš mėsõs</b> <span class="explanation">sulysti, sublogti: </span> </span> Ìšlėkė iš mėsõs mergiotė – tokia gi buvo riebi. <br/><b>širdìs ìšlėkė</b> <span class="explanation">iš didelio išgąsčio apmirė: </span> Jam širdìs ìšlėkė, kai ugnį pamatė ant stogo. Kad persigandau, net širdìs ìšlėkė! <br/><b>širdìs išlė̃kus</b> <span class="explanation">labai kuo rūpinasi, gailisi: </span> Mano širdis an jo išlėkus, ė anas vis nesisaugoja. <br/><b>nulė̃kti, </b>nùlekia, nùlėkė. <br/>1. <span class="explanation">nuskristi (kur): </span> Varna leka lėkus ir grįžta žiūrėti, ar toli nulėkė. Bėro žirgelio nubėgta, raimo sakalo nulėkta. Ai, sakalai, sakalėli, tu aukštai lakiojai, nulėkdamas, parlėkdamas naujynas nešiojai. Ei, sakalai, sakalai, tu raibasis paukšteli, nulėk jūres maružėles, parnešk ma [n] vainikėlį. Kur paukštis nenulekia, ten plunksnų nepalieka. Nusilėk, gegelė, į žalią girelę. Nusilėkė, įsitūpė į aukštą klevelį. <br/>2. <span class="explanation">nuskristi žemyn: </span> Nuo laktos nulėkė višta. <br/>3. <span class="explanation">greitai nuslinkti, nuskrieti oru: </span> Akmenaitis nulėkė par stogą. Mano ir visų aukštų vyrų akivaizdoj turėsit paleisti strėles, ir kieno strėlė nulėks toliausia, tas laimės Nuranigaros ranką. Anų lekia – ore susprogsta, o mūs – tai da nulė̃kę i vėliavą pakabina. Žiūri žmogus, dairaisi ir pasijunti mintimis nulėkęs ano meto gyveniman. Jurgis atsigulė atgal, bet miegas nuo blakstienų toli nulėkė. <span class="explanation">nusklisti oru</span>. Per miškus nulėkė žmogaus šauksmas. <br/>4. <span class="explanation">nubėgti: </span> Lėktinai nulėkė Urtė į virtuvę. Nùlėkė kai galvon daužtas. Nùlėkiau in tokį vieną žmogelį. Lėkte nulėkė. Kol dešra keps, aš nulėksiu į rūsį ir atnešiu gerti. Arkliai nulėkė kap viesulai per laukus. Skruzdėlė, nulėkusi į dangų, jau rado vorą beskundžiantį. <br/>5. <span class="explanation">greitai, skubinai nueiti, nuvažiuoti, nuskubėti, nudumti: </span> Ir toksai noras jį paėmė nulėkti miestelin savo trobelės pažiūrėtų. Buvau nulėkus net Švenčionyse, ir tai nieko nepadėjo. Nùlėkė į Smurgainis. Ir mūs Jonas paskui mergas nùlėkė. Žuvytė papyko ir nùlėkė <span class="explanation"> (nuplaukė) </span>. <span class="explanation">greitai važiuojant, lekiant, skubant ką padaryti: </span> Kad būtų mašina <span class="explanation"> (linų raunamoji), </span> tuoj linus nulė̃ktų <span class="explanation"> (nurautų) </span>. Su talka ji ben kelius daržus nulė̃ks <span class="explanation"> (nuravės) </span>. <br/>6. <span class="explanation">nuvargti lakstant, bėgant: </span> Kad nusìleki perdien su gyvuliais, net kojas vakare suka. <br/>7. <span class="explanation">nukristi žemyn, nupulti: </span> Nulėkė nuog arklio. Apsisukė man galva, ir nulėkiau nuo pačios viršūnės žemėn. Jonas su kirviu kaip rėžė, ir nulėkė smako galva. Nukirstasis pirštas nulėkė į tą bačką. Kaži kur nulėkė vinis? Eina – kiaušinis nuo galvos nenulėktų <span class="explanation"> (labai pamažu eina) </span>. Paskutiniai marškiniai nulėks nuo pečių <span class="explanation"> (supliš, nudriks) – </span> kas reiks daryt? <span class="explanation">nukristi tolyn, į šalį: </span> Grėblio galva nulėkė už grabės. Kaip berniokas buvo až adverijos ažsiglaudęs, tai kamanėlės jo nekliudę nulėkė an kiemo. Kad duosiu per ausį, tai tu nulėksi pas Mataušį. \| Toliau nulekamas grūdas berant y [ra] duonai geriausis. Nuklastant, nuliekuojant sėlenos nusìleka, o kruopai paliekta. <span class="explanation">nusmukti, nuslinkti, nutrūkti: </span> Anąkart ravėdama buvau žiedą pametus – nulėkė nuo rankos. Mat tas nagas buvo nulėkęs, dabar atauga. Tekinis nu rato nulėkė. <br/>8. <span class="explanation">susidėvėti, suplyšti: </span> Ot batai: porą kartų miestan suvaikščiojau, i nulėkė! <br/>9. <span class="explanation">nustoti smarkiai plakus</span>. Kaip širdis nulėkė, atsitekėjau. <br/>10. <span class="explanation">dingti, išnykti: </span> Sienas užgesė, stogas nulėkė <span class="explanation"> (sudegė) </span>. <br/>11. <span class="explanation">mirti: </span> Vienas puodininkas nùlėkė. <br/>12. <span class="explanation">nusilpti, suglebti, susenti: </span> Jau boba visai nulėkus ir dirbt nepagali. <br/><b> nuo kójų nulė̃kti</b> <span class="explanation">nuvirsti, nugriūti: </span> Kad rėžė snukin, tai net nuo kójų nùlėkė. Dvi stiklines stiprios išgėrė ir nulėkė nuo kojų. <br/><b>palė̃kti, </b>pàlekia, pàlėkė. <br/>1. <span class="explanation">nuskristi tolyn, šalin, toliau: </span> Paleido lazda in žvirblį, žvirblis palėkė. Po to šnekėjimos palėkė visi [juodvarniai] šalin. Tie balandžiai sudaro Viliui daug rūpesčių: čia palekia į kaimynus, čia vėl reikia naujos veislės rūpintis. Vis gerai dabokiat tame čėse, idant jums nė vienas spietlius nepalėktų. Lakūns palėkė, narūns panėrė, balandėlė tupėjo. Plu plu i palėkęs gaidalis. Visi paukščiai po dangumi buvo palėkę <span class="explanation"> (išskraidę) </span>. <span class="explanation">užskristi aukštyn: </span> Viena višta ant kamaros palėkė dėti. Vambuolė, palėkusi į jo lizdą, kiaušius erelio išrito. Kad gaidys, aukštai pasilėkęs, gieda, būs geras oras. Aš, ant tvoros pasilėkęs, kukurikū, žiema beregint ir praslinks: nereikia man trobos. <span class="explanation">paskristi po kuo: </span> Žvirblis iš rankų pàlėkė po pastoge. <br/>2. <span class="explanation">kiek paskristi: </span> Toliau palė̃kę [lekiančiu laivu], pamatė vyrą prie ežero prisigulus, o bematant ežerą senkant. <br/>3. <span class="explanation">galėti, įstengti skristi: </span> Nepàlekia paukštukas. Aš užtikau jau pàlekiamus paukščiukus. Turi kojas, bet nevaikščioja, turi šiaudų, bet neėda, turi plunksnas – nepalekia. <br/>4. <span class="explanation">pabėgėti: </span> Palėk tu, vaikel, lig miesteliu, parneši tu man užkūryti. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria; palėkusi slėpsiuos; žaibu – akimi pažvelgsiu tiktai paslapčia. <br/>5. <span class="explanation">galėti, įstengti bėgti, greit eiti, smarkiai dirbti: </span> Su kurpėm aš nepalekiu. \| Buvo mitri, palekanti, bet nenorėjo smagiųjų <span class="explanation"> (sunkiųjų) </span> darbų dirbti. Ka i didelis, o ka nepaleką̃s. <br/>6. <span class="explanation">pabėgti, pasprukti: </span> Nepaspėjau palėkt, i pagavo. <br/>7. <span class="explanation">greitai privažiuoti prie ko: </span> Tuoj įsuks [vežimas] ir palėks po langais. <br/>8. <span class="explanation">iškilti, išlėkti: </span> Nekuri parako fabrikė Kalifornijoj į orą palėkė <span class="explanation"> (sprogo) </span>. <br/>9. <span class="explanation">pariedėti, nukristi po kuo: </span> Pirštą kai kirto, palėkė palovin. <br/>10. <span class="explanation">dingti: </span> Kur tas Petras pàlėkė? Jau antra diena jo nematau. <br/>11. <span class="explanation">pasibėgti, pasieiti, pasilakstyti: </span> Žiemos mitus [karvė] ir jau po jaučiu pàlėkė. Kiaulė mažučiu tekiu pasìlėkė. <br/>12. <span class="explanation">susenti, išgverti: </span> Jau ji visai palėkus. <br/><b>parlė̃kti, </b>par̃lekia, par̃lėkė. <br/>1. <span class="explanation">parskristi: </span> Gandras su kitais kaimynais par̃lėkė linksmas. Gera paukščiam rudenį išlėkti, kad pavasarį vėl gali parlėkti. Parlek gulbelis iš pajūrelio, neparneš vainikelio. Paukščiu neparlėks <span class="explanation"> (negrįš) </span>. Parlėkė du kauku ir pasitūpė pas indą. Aš parsilėkčiau pas motynėlę, aš įsitūpčiau į obalėlę. Aš parsilėkčia į tėvelio dvarą, į naują vyšnių sodą. <br/>2. <span class="explanation">parbėgti: </span> Vaikas parlėkė taip uždusęs. Par̃leka žirgelis, parbėg juodbėrėlis. <br/>3. <span class="explanation">greit pareiti, parvažiuoti, pardumti: </span> Jau vaikai parlek iš mokyklos. Močia par̃lėkė namo susraukus kaip penkios pėtnyčios. Ve, jau anie par̃leka su naująja brikele. <br/>4. <span class="explanation">pargriūti, parkristi, parpulti: </span> Mediniais apsiavus lengva parlė̃kt. Bernas kniūbsčias par̃lėkė po ežia ir guli apgulęs. Bortas lūžo, po mašina par̃lėkė <span class="explanation"> (papuolė), </span> i gatava. <br/><b>pérlėkti</b><br/>1. <span class="explanation">perskristi: </span> Žąsis, gandras in antrą pusę upio párlėkė. O aš pasiversčiau į raibą gegelę, párlėkčiau par girelę. Net nusgandau – viškai par stogą pérlėkė orlaivis. Giriasi kap gaidys, per tvorą perlėkęs. <br/>2. <span class="explanation">lekiant kiaurai prasiskverbti per ką: </span> Per mano širdelę perlėkė dvi kulkos. <br/>3. <span class="explanation">perbėgti: </span> Per visus kambarius pérlėkė – nieko nerado. <br/>4. <span class="explanation">greitai, skubiai pereiti, pervažiuoti: </span> Pérlėkiau per visus kromus, ale tokios [medžiagos] niekur nebegavau. Mašina pérlėkė. Kumelė išsidykavojus, nei anas kur pérlekia jąj, tai kai nutrūksta – nesugausi. \| Šiurpas perlėkė per visą jo kūną. <br/>5. <span class="explanation">greit jojant, važiuojant nukamuoti, išvarginti: </span> Arklys pérlėktas, kaip karstas <span class="explanation"> (liesas, pertrūkęs) </span>. Gal jis. kur parsìlėkė, kad kosėja. <br/>6. <span class="explanation">įdubti, įkristi: </span> I akys pérlėkė nuo ašarų. <br/><b>pralė̃kti, </b>pràlekia, pràlėkė<br/>1. <span class="explanation">praskristi: </span> Pralėkė gervės, gulbės. <br/>2. <span class="explanation">greitai praslinkti, praskrieti oru: </span> Kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas. Ir vėl pralėkė jam per galvą mintis. Per visas erdvias klubo ir restorano sales pralėkė šiurpi ir nelaukta žinia. Nepralėkė dovanai meldimas mano. Jei gyvensi viduoju gyvenimu, maž tedabosi pralekiančių žodžių. <br/><b>pralekiamai</b>. Abejojims, pralekiamai užplūstąs ing galvą. <br/>3. <span class="explanation">greit praeiti, pravažiuoti pro šalį: </span> Tik driku driku ir pralėkė visi pro šalį. Ką tik pralėkė pirmieji vestuvininkų vežimai. Nakčia traukinys pralėkė Gatų kalnus. Kai grauzmu pro mus pràlėkė. <br/>4. <span class="explanation">nulėkti, nuvažiuoti kokį atstumą: </span> Kada gi pagaliau pralėksime tą mylelę iki kalnų? <br/>5. <span class="explanation">greit praeiti, prabėgti</span>. Ji minėjo savo greitai pralėkusią jaunystę. <br/>6. <span class="explanation">prasmegti: </span> Kadai buvo ant kalno akmeninė koplyčia. Po vienai nakčiai žmonės rado pralėkusią (prasmegusią). Kalba, kad tam kalne bažnyčia pralė̃kus. Kad tu pralėktum šimtą sieksnių!. Žemės daug, mokesčiai mokėt reikia – i pràlėkė <span class="explanation"> (nusigyveno) </span>. <br/><b>prilė̃kti, </b>prìlekia, prìlėkė<br/>1. <span class="explanation">skrendant pasiekti, priartėti prie ko: </span> O aš prìlėkiau vyšnelių sodelį – tai močiutės dvarelis. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! <span class="explanation">sklindant oru pasiekti</span>. Iš svetainės josios ausį prilėkė sujungti verkią fortepijono ir violončelės tonai. <br/>2. <span class="explanation">suskristi į vieną vietą, priskristi daugeliui: </span> Ir prìlėkė pilnas dvaras paukštelių, ir apstojo povelę ant dvaro. <br/>3. <span class="explanation">pribėgti prie ko: </span> Ji tik prìlėkė ir užriko: „Ko nedavei šiaudų?!“. Mieste tik prìlėkė ir vėl nukūrė. Jos … parbėgo namolio greit, prilėkė pri durų. Tik prilėksi an darbą kaip šuva an karštą ėdalą, ir vėl bėgi prie vaiko. <br/>4. <span class="explanation">pribėgti į vieną vietą daugeliui: </span> Daug žmonių prìlėkė ir užgesino ugnį. <br/>5. <span class="explanation">greitai prieiti, privažiuoti, prisirinkti: </span> Ant pakasynų kad prìlėkė, kad privažiavo ponų iš aplinkinių dvarų! Ar čia pas tamstas tiek svečių prìlėkė?

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antlėkti

#