antlenkti

leñkti, -ia, -ė.

1. daryti nulinkusį, netiesų: Leñk medį į tą pusę. Taip lenk, kad linktų, o ne taip, kad lūžtų. Malkos vežimą leñkia (nuo sunkumo) . Dideli raudoni rudeniniai obuoliai net lenkė obelų šakas. Žalioj girelėj berželį lenkčiau, berželio rasele burnelę prausčiau. Palinko liepelė nelenkiama. Pasilenksiu sau šakelę lenkiamą. Dilbio srityje yra lenkiamieji raumenys. Lenk medį, kol jaunas. Aukštą medį visi vėjai lenkia. Bėda bėdą varo, o trečia kaklą lenkia. Tai ne žmogus, kad, kurion pusėn lenkì, ton ir linksta. Maž sylos turia: kur lenksi, linksta. Lenkės stalai, nukrauti valgiais. Lenk medį, kol lenkiasi: paskui nepalenksi.

2. daryti ką lanko formos, riesti: Jis leñkė dėl rogių lenkes iš medžliepio, iš uosių. Jis leñkia rogėm pavažas. Lenkiù lanką iš lazdos. Lenkiaũ dieną, lenkiaũ naktį, niekad Dievo diržą nesùlenkiau. Lankai leñkias daugiausia iš guobos ar klevo.

3. žemyn leisti, sverti: Senelis klausė, žilą galvą ant žemę lenkė. Nė galvos neleñkia (neėda gyvulys) . Svambios varpelės rugelių lenkė ma [n] jaunai galvelę. Miegas lenkia man, brolyti, galvą jau seniai. Kaip jis bėgo, žemelė dundėjo, o eglelės viršūnėles in žemelę lenkė. Be vėjo ievelė šakeles lenkė. Nelenkdams pečių po naštos sunkumu, kaip milžinas stosiu į kovą. Senatvė lenkia jam pečius. Jau lenkiamà statinė, todėl su mielėm. Gaidienė lenkiasi prie Martyno peties. Dar nelenkusys yra, stati, o eina devintą dešimtį. Man lenktis negerai. Tu bagotas, o anas badais lenkias (badą kenčia) . Lenkiasi lenkiasi, parejęs namo išsitiesia.

4. lošti, laužti (peilį, šaudyklę ir pan): Nèlenkto peilio nepalikdinėk ant stalo. Leñkė (laužė) šaudyklę ir nusišovė. Lenkia pūčkas, riktavoja. Išgėrė ir peilį leñkas, tuo [j] puls muštis.

5. drabužio, odos ir pan. kraštą pariesti: Reikia rankovių galus lenkt, jau atspurę. Sijonas per ilgas, reikia leñkt.

6. einant aplink, supti, siausti: Iš lieknų pakapėse išeidavo keistos žmogystos, keistos, baltos, už rankų pasiėmusios, lenkė visą pilį ir dainavo.

7. einant daryti vingį, lanką, sukti į šalį: Gavau leñkti didelį vingį, dėl to ir pavėlavau. Lenkiau kelią nu šaligatvio – girti virsdami eina. krypti: Saulė jau lenkės į vakarus. O diena buvo pradėjusi vakarop lenktis.

8. nuo ritės (špūlės) siūlus vynioti, vyti ant lankčio, krijo ar kito kurio prietaiso: Leñk gijas ant lankčio. Verpalus nuo špūlės leñkti. Motina skubinai lenkė špuoles. Vaiku tebebūdama, lenkė gijas, drožė skalas. O ką mes ar aus, kad verpt ir leñkt nenorėjo. Tuojau sėdo jos verpt, kitos – lenkt – tik tolkų prikabino pilną klėtį. Mes verpiam, o Jurgis špūles leñkia.

9. gerti: Taurelę išmoko lenkti kaip trisdešimt metų karčemoje sėdėjęs. Jis lenkia iš paties [butelio] ir kiša kaimynui. Ant alkūnės pasirėmęs sėdi rūstas, nešnekus; vien iš boso pasisėmęs lenkia midaus puodukus. Nutraukęs nuo lentynos, savo mylimą baltakę lenkė lenkė lenkė… kol nė lašo nebeliko. Leñk burnikę ir pats, tokiame šaltė [je] pareis ir tau. Lenk (srėbk) lapus, daugiau nieko nebus.

10. stengtis paveikti, įtikinti, kreipti norima kryptimi: Kai kunigui nepavyko, vieną vėlų vakarą atėjo lenkti Namiejūno liaudininkai. Bet lenkiamas ir nepalenkiamas, žudomas ir vis gyvas lietuvis sėjo savo sėklą. Nelenkęs iš anksto, kur tu ją, žmogus, suvaldysi paskui. Gal tasai statumas lenkė silpnesnės valios vaikus. Kalbėdamas apie savo tautiečius, aš švelninau jų ydas ir kiekvieną daiktą lenkiau į geresnę pusę. Žmones, terpu savęs nesutinkančius, veda ir lenkia vienybėn. Tolei lenk vaiką, kolei lenkiamas. Vaikas yra lenkamuoju ir mokomuoju. Ir lenkė jopi savo susimilimą (Ir pakreipė jopi savo loską). | Ir mane pradėjo lenkti į miegą (apėmė miegas) . Mane vis labiau lenkia miegas. Jie galiausiai šimtais ir tūkstančiais tiesospi lenkėsi.

11. pavijus pro šalį eiti, lėkti ar važiuoti: Visada reikia lenkti kitą važiuotoją iš kairės kelio pusės. Ar tu jį lenksì važiuodamas? Bėgau lauką, lenkiau krūmą, tariau, bene išbėgsiu. Tas žirgelis juodbėrėlis bėgdamas vėjelį lenkia, o jo aukso packavėlės in padanges žemę mėto. | Sesuo seserį leñkia (jaunesnė pirma išteka už vyresnę) . Diena lenkė dieną (greit bėgo laikas) . Darbas darbą lenka. Geras žodis su tiesa nesilenkia.

12. būti pranašesniam kuo: Ar tu žinai, kad jis dabar tave leñkia? Savo vystymosi tempu apskritai mūsų pramonė lenkia ir pralenkia kapitalistinių šalių pramonės vystymąsi.

13. praleisti: Vieną dieną nešu pieną, kitą lenkiù. Kai bulves sodinam, tai vieną vagą vis leñkiam. Mikelionį sykį reikėtų leñkt, o sykį važiuot (siųsti su pastote) .

14. išskirti: Be tavęs, tave lenkus. Nei vienas žmogus, lenkus … Jėzų Christų.

15. apeiti ką vengiant susitikti, šalintis ko: Jei tikrai gaila, nelenk manęs, kartais gerą žodelį duok, o aš tamstai dėkinga būsiu. Nors ir labiausiai skubinosi, lenkė kelio, by tik neit pro aukštus pilies rūmus. Ilžė seniai ieškojo progos [pasikalbėti],
bet Barbė lenkė ją, kur ir kaip tiktai galėjo. Juk kokia ožka yra ir Domicė, o Petras anos leñkti neturia ko. Leñk tam berazumiui kelią. Eisiu kalneliu ir pakalnelėms, lenksu piktą vyrelį. To saugotųsi ir lenktų. Vakare kur eidama, neminėk žvėries, kad reikia, lenkiamu susakyk (ne tiesiog, švelnesniu vardu pavadink) . Aš lenkiuos nuo josios, t. y. šalinuos. Nieko nebijojau: visi manęs lenkės. Simanas buvo rimtas, mažakalbis, paprastai lenkėsi žmonių. Lenkėsi jisai plačių ir gilių upių, lenkėsi kiek galėdamas. Lenkiaũs iš kelio. Visi jo bijodavo ir iš tolo lenkdavos. Pati, rimta moteriškė būdama, lenkdavos barnių. Šitokių žmonių lenkis kaip ugnies užkritimo. Blogų žmonių lenkis iš tolo. Nesilenk, tai visur užkliūsi. Nepirkęs neleñksys (reiks pirkti) . Oi lenkias lenkias giedra saulelė juodųjų debesėlių. Mokėk, dukryte, bernelių lenktis. Taip tu lenksies anytėlės, kaip ugnelės kibirkštėlės. Sparčiais darbeliais, meiliais žodeliais tai motinėlės lenkis. Lenkiasi tų žodžių, bevelydamas tylėt, negi niekus kalbėt. Durniaus lenksies, daugiau laimėsi. Girto ir su šieno vežimu lenkis. Mėšlo leñkis ne dėl baimės – dėl smarvės. Kaip velnias kryžiaus jis manęs lenkiasi. praeiti nepalietus ko, praleisti ką: Baras su visais, nė vieno nelenk [ia]. Visus reikia kviest, nė vieno negali leñkt. Mirtis nelenkia nei seno, nei jauno. Jos čerkele neleñkia. Gerdami gerkit, leiskit aplinkui, nelenkit manę, vargo sesulės. Saulė ir kelmo neleñkia (visiems lygiai šviečia) . Nė vieno medelio saulė nelenkia.

16. gerbti, godoti, stengtis įtikti: Marti turia didelę aplanką, žėdną vyresnį turia lenkti, klausyti. Motynėle mano mylimoji, įkalbinėjai man nuo širdies: tėvus lenkti, klausyti. Dabar aš anus lenkù, o paskuo ant piršto suvyniosu. Kad jau reik gyventi, reik leñkti. Anytą lenksi ir šeimą dengsi, o pati jauna kasdien verksi. Rasim … jauną dukrytę beverpiančią, seną močiutę belenkiančią. Nieks nelenks mane jauną meiliuoju žodeliu. Mylėti ir lenkti prigimtą kalbą yra tai doro žmogaus priedermė. Lenk saulę ir mėnesį, o žvaigždes pasaučiai. Tegu … vienas kitą šėnavojas, vienas kito lenkias. daryti ką sau palankų, gerintis kam: Ir kalvį reikėjo leñkti (pavaišinti, papirkti) .

17. teikti pagarbą, sveikinti: Labai žemai lenkiúos, nusižeminęs sveikinu, siunčiu labas dienas. Jam (prieš jį) reikia lenktis. Vėliavos prieš vieną kitą lenkėsi, sveikinosi. Nesilenksi prieš juos ir negarbinsi. Ko aš turiu uodegai lenktis, tai geriau galvai. Aukšta panelė prieš visus lenkiasi.

18. ginti, saugoti: Dieve leñk nuo tokios nelaimės! Pažaras buvo, kaimynai degė, Dievas leñkė, mes nesudegėm. Kad tik Dievas lenktų! Girioj tik šermukšnio lazda telenks nuo piktųjų. O kaip brolį, teip lenk jį. Lenkiuosi, saugausi, serguosi.
aũsį leñkti klausyti, būti paklusniam: Lenksi ausį savo prisakymump ir sergėsi visų jo įstatymų.
Diẽve leñk!

1. ne, jokiu būdu!: Dieve leñk aš jos nepjausiu!

2. baisu!: Leñk Dieve, tę velnias sėdi kampe. Leñk Dieve, šiandiej kaip nuslapatojau.
keliùs leñkti klauptis: Savo kamarėlėj lenkė kelius prieš visų karalių Karalių.
gálvą leñkti

1. sveikinti: Pro šalelę praeidama, man galvelę lenkė.

2. teikti pagarbą: Visa liaudis su didžia meile lenkia galvą savo rašytojai Žemaitei. Lenkiau galvelę palei žemelę tėveliui motinėlei. Gal tau, motinele, nelenkė galvelės, nepakėlė kepurelės? Tėvui, močiutei reiks galvelę lenktie, broliams, seselėms „sudievu“ sakytie. Prieš žiliausią plauką galvos nelenki!
liežùvį leñkti mokyti kitaip kalbėti: Mokyklos jau lenkia liežuvį.
nùgarą leñkti būti nuolankiam, paklusniam: Nuo pat jaunystės ji lenkė savo nugarą eksploatatoriams buožėms. Dorą giria, prieš sukčių nugarą lenkia.
sáulės lankčiù leñktis. iš tolo vengti.
šìrdį leñkti stengtis paveikti, patraukti į ką: Širdį lenkti ant ko. Lenkei širdį kai nendrelę prie širdies girtuoklio. Ydant širdį … ant ko lenktų.
antleñkti, -ia, añtlenkė.

1. užlenkti: Kalvis antlenka pryšnagį ant nago, kad pasaga nenuslystum.

2. uždėti lanką, apjuosti lanku.

3. lenkiant pritaisyti ką: Rankeną reik antsileñkti dalgiuo. Kampiną antsilenka dalgiuo tik varstuo (vasarojui) .

4. užsikvempti, pasilenkti ant ko: Senelė, antsilenkusi ant jo, klausosi, ar jis jau [miega]. Ta pana antsileñkusi par langą šnekas su kitais. Atvertė kūlį ir antsilenkė paveizėti, kas ten po kūlio.
apleñkti, -ia, àplenkė.

1. aplink apjuosti, lanku apsupti: Apleñkti kubilą su lanku. Lanką aplink kibirą apleñkti. Nuvežiau pas kalvį, kad apleñktų (apkaustytų) man vežimą. Patvoriais vyšnių, slyvų krūmais kaip vainiku sodnas aplenktas. [Laumės] apsirėdžiusios baltais, plonai aplenkiančiais liemenį rūbais. apdengti, apdėti kuo iš visų pusių: Apleñk knygą, tai apdarai nepliš. Apsileñk knygas – nes baigi jau suteršti.

2. nuleisti žemyn, nusvyrinti: Rūtele mano, žalioji mano, o kam apvytai, žalia būdama, oi kam aplenkei žalias šakeles. Jeigu sniegas medžius aplenkia – bais mirs žmonės.

3. apeiti, apjoti, apiplaukti, apvažiuoti aplink, norint ko išvengti: Dvaro užvis neužkenčiu ir aplenkiu jį iš tolo kaip širšių lizdą. Prijodavo pelkių, raistų, ramių ežerėlių, o Šarka visur aplenkdavo ir vėl jodavo ta pačia linkme. Mes šešiese paspėjome dar sušokti į laivę ir laimingai aplenkėme uolą. Su tinklu àplenkė kliūtą, kad neužkliūtum tinklas. | Ir levita, kaip atėjo ant tos vietos, išvydęs jį aplenkė. Nori nenori, o balą reikia apleñkti. Dėl ko kiekvienas ant kelio akmenį aplenkia?. Apsilenkiù klaną. Reikia blogo žmogaus apsileñkt. Kad aš tavę apsilenkęs (neėmęs, nevedęs), būčia kitą išsirinkęs. Nuej [o] brolelis šienelio kirstie, apsilenkdamas tą papartelį.

4. praeiti, pravažiuoti pro šalį, neužsukus kur, nepastebėjus, nepalietus ko, nedavus kam ko: Neaplenkia nei vieno fabriko, dirbtuvės; iš visur kviečia savo draugus, šaukia gatvėn ir vėl eina toliau – ramiai, rimtai, iškilmingai. Tamsta kieminėjai vienur ir kitur, o Dusetas apilenkei. Bet laimė, – ji veik visados aplenkdavo šį krantą. Ir aplenks mane mirtis, ir kulka nelies. Tą klausimą jūs aplenkiate iš tolo. Kažin kaip čia aplenkė [lietus],
kaip marti su dovenoms. Tave visi svečiai apleñks (neaplankys) . O kam juos àplenkei (išskyrei, praleidai), reikėjo ir jiem duot žinią. Žada mane kaimynėlis stikleliu apleñkti. Teaplenkia mane tas kielichas. Apšluosiu kojas, brolys (pajaunys) su dovana apleñks. Neapleñk manęs šluodama, ba paskui marti su dovanom apleñks. | Kiek čia yr aplenktų̃ (praleistų, nepaliestų) dalykų toj pasakoj [je],
visos nebatminu. Kai kokį žodį àplenkiau (praleidau) . Aplink serga, ir mūsų neapleñks. Aplenkęs ausies sudėjimo smulkmenas, pasakysiu tik tiek, jog jos viduje yra bubinėlis. Saulė ir kelmo neapleñkia, o tu ir savųjų sutikti nenori. Saulė kelmo neapleñkia, kaip čia gali žmogų apleñkt. Neaplenk vieškelio dėl kelelio mažo.

5. greičiau einant, važiuojant… palikti kitą užpakaly savęs: Jis pirma iš namų išėjo, o aš aplenkiau ir pirma į miestą nuėjau. Tą kumelę nedaug kas aplenkia. Šiemet tu manęs nebeaplenksi [lenktynėse]. Tikrovė aplenkia svajones. Šlubis, pirma eidamas, nesidavė apsilenkti.

6. būti greitesniam, pranašesniam; greičiau padaryti ką už kitą: Iš pradžių linai lėtai auga, užtat piktžolės gerokai juos aplenkia. Pagarsėjo kaip neaplenkiama darbininkė. Aš, jaunesnė, àplenkiau seserį (pirma ištekėjau) . Aplenkiau ką kuomi.

7. einant priešingomis kryptimis, nesusitikti: Apsilenkėm – aš vienu keliu ėjau, jis kitu. Aš vis laukiu, kada ją sutiksiu, o mūsų jau seniai apsìlenkta.

8. išskirti: Visi mokytiniai, aplenkus Joną.

9. apsaugoti, apginti: Ogi dabar, aplenk Dieve, kad primanytų, tai viens kitą pražudytų.

10. nesilaikyti ko, nutolti nuo ko: O tu pabandyk apsilenkti su pareiga, ir išlįsi kaip yla iš maišo. Aš tenai su teisybe apsilenkiau.
atleñkti, -ia, àtlenkė.

1. sulenktą atitiesti arba atgal lenkti: Atgal àtlenkiau gelžį įlinkusį. Vinis su àtlenkta galvele. Tuoj pečiai atsilenkė ir rankos pakilo. Perdien roviau neatsilenkdamà. Dirba neatsileñkdamas. Kap sudegėm, tai sunku atsileñkt (prasigyventi) per kiek metų.

2. atlošti, atlaužti: Pamatė jo rankoje atlenktą peilį. Atlenkiamas (lenktinis) peilis. Atlenktu briauningu įbėgo pri pačios. Veidrodis kartais įtaisomas ir atlenkiamame stalelio blate. Atsilenkė peilį ir susigalando į bato aulą. | Ir davė jam lazdelę, sakydamas: „prijojęs vartus ar tvorą, pamosuok su ja – vartai atsidarys, tvoros atsilenks“. atversti: Atlenkę lapą, pamatysime jį gražiai išmargintą.

3. atraityti: Kailiniai sujuosti, apikaklė pastatyta, tik jos kraštai atlenkti, kad nekliudytų pypkei.

4. lanku atsitolinti, saugantis ko, nenorint susidurti su kuo; šalintis, vengti ko: Kam tenka žiemą pro tuos ežerokšnius važiuoti, tai gerokai toli nuo jų atsilenkia. Jų marti nemėgsta bartis, ji gatava musės atsileñkti. Šunio pasiutusio atsileñk. Girto žmogaus atsileñk, tai būsi protingesnis. Tu atsilenksi karštos ugnelės. Kaip atsilenkia mėnuo saulelės, saulelė debesėlių, taip atsileñksiu tavęs, berneli, tavo rūsčios širdelės. Dukružėle mano, lelijėle mano, tu mokėk atsilenkti jaunųjų mošelių. Ir visi mano artimieji praeit atsilenkdami, manęs biedno vengdami. Atsilenkia nuog įstatymo (nevykdo, nesilaiko) . Teatsilenkia nuog pikto, o tedaro ger. Ir pėdų atsileñk. Blogo šunies kaip nors gali atsilenkt, o žmogaus blogo neatsilenksi. Durniaus atsilenkęs – kaip dešimt nuveikęs. Kad savo ligą žinotum, už mylios atsilenktum.

5. atsakyti, pridurti: Karalienė atlenkė, kad Marė esanti atsigimusi į Šalteikių giminę tik išvaizda. Vyresnieji ale ir dar atlenkė…. Ale berods čia reik vėl atlenkti, kad negalima visiems senųjų pabarimams klausyti.

6. gerbti, godoti, stengtis įtikti: Seniau atsleñkdavo vyresnio, o dabar žvėrys, ne vaikai.
añtra atleñkus kitu požiūriu, antra vertus: O antra atlenkus, juk sesuo, mokės atsibarti.
rañką atleñkti padaryti kokį darbelį: Tingi ranką atlenkti (durų neuždaro) .
sáulės lanksmù (lankčiù) atsileñkti iš tolo vengti: Kad būč žinojęs tokią mergelę …, būč atsilenkęs saulelės lanksmu. Kad jis žinotų, saulės lankčiu atsilenktų nuo tokios bjaurybės.
su atlenktaĩs galaĩs užtektinai, su viršum: Man tų septynių rub. vienam valgiui per mėn [esį] su atlenktais galais užtenka. Kelnės išeis iš tos medžiagos su atlenktaĩs galais, aš manau, kad išeis dar ir šalbierka.
įleñkti, -ia, į̃lenkė.

1. padaryti lanko formos, netiesų, įgaubti: Gelžį į̃lenkiau į vidų. Įlenkiau lazdą (geležinę) ir nebegaliu ištiesti. Lapai tribriauniais pamatais, skiauterėtomis nugarėlėmis, įlenktais paviršiais, statūs. Raštuota įlenktais kampais kepuraitė. Vertė ir su piktumu ant krūtinės užklaupė ir du šonkaulius į̃lenkė. Kenkles įleñkęs lindo vel [nia] s į pušales. Įlanka yra vieta, kur upė (jūra) įsilenkus.

2. pasilenkti: Šulnin insleñkęs žiūri ir juokias. Pjovėja kai insìlenkė (susilenkusi įniko) pjaut, tai, kol nenupjovė, neatsilenkė.

3. paraityti, patrumpinti: Tai nieko, kad ilgas, gali gi inleñkt (palenkti, patrumpinti drabužį) .

4. įsivynioti, įsivyti: Į tinklo mezgamąją šeivą gijas įsilenkti.

5. įgerti: Į̃lenka ir anie, tik girti nerodos.
išleñkti, -ia (ìšlenkia), ìšlenkė.

1. padaryti lanko formos, išgaubti: Jis išvydo artinantis prie jo neregėto didumo bjaurią būtybę ir mojuojant išlenktą kardą. Kiškis išlenkė nugarą ir kūrė dar smarkiau. Arklys, išlenkęs gražų juodą kaklą, ėjo žingine. Dėmių takai mūsų reginyje tuomet atrodo išlenkti į pietų pusę. Šoniniai lapai išilgai išsilenkę laivelio pavidalu. palenkti, nulenkti: Uosio kuolus išlaužė, ievos tvoras išlenkė, žolynėlius išmynė. Rūtelės iškirsčiau, lelijas išlenkčiau, kad aš savo bernužį kasdien pamatyčiau. iškloti kuo visą: Išleñkti reikia krežį sviestiniu popieriu, jei nori, kad pirktų uogas. išsikišus persisverti, pasilenkti: Pamatė iš [traktoriaus] kabinos išsilenkiantį su raktų dėže Gatulį. Išsilenkęs žiūri, kur tie nuėjo. Išsìlenkiau pro duris (išsikišau) .

2. lenkiant padaryti, pagaminti: Pavažas ìšlenka. Tekinius iš vieno medžio išlenka. Aš iš viršūnėlės lingelę išlenksiu, o iš pašaknėlės lovelę padirbsiu. Išsìlenkiau lanką (iš vinkšnos).

3. pavijus pro šalį praeiti, pralėkti, pravažiuoti, pralenkti: Anas visus savo arkliu išlenkė. Kokiu geru arkliu tai anas važiuojant visus išleñks. būti greitesniam, pranašesniam, viršyti kitus: Nuoširdžiai dirbo ir pavijo pirmuosius darbinykus, išlenkė juos. Tai tu jį ìšlenkei: jam [gimė] mergička, o tau sūnus.

4. prasikeisti susitikus: Duryse susitiko su Edvardu ir, vienas kitam nepasakę nė žodžio, išsilenkė. Gal nežinai, katra puse išsileñkt reikia!

5. apeiti aplink, norint nesusitikti, išvengti ko: Tokio žmogaus geriau viškai išsileñkt, nesusitikt. Neišsìlenkė giedri saulelė juodojo debesėlio, neišsilenksì, jauna mergele, manęs jauno bernelio. Vai kaip man išsilenkt senos anytos? Aš išsilenkiau visokių šalelių, neišsilenkiau našlelio rankelės. Aš išsilenkiu (išsisuku, išvengiu) su atsakymais. I eisva pri Želvėnės, be to neišsilenksva.

6. išsukti: Išlenkti iš kelio. Ir išlenkė iš ano kelio, kurį prisakiau jiemus. Ko teip bėgi ir kodėl iš kelio išsilenkei?

7. išvaryti, išginti: Tuoj tave pro duris lauk išleñksiu.

8. išvyti, išvynioti: Išlenk siūlus į sruogas iš špūlių. Būk geras, išlenk špuoleles – mun reik verpti. Išlenk špulią ant rekečio.

9. išgerti: Vasaris į užgėrimą atsakė ir išlenkė savąjį iki dugno. Mokėjo jis prisuokti burnelę išlenkti. Šis, paėmęs stiklelį, klukš ir išleñks.
nuleñkti, -ia (nùlenkia), nùlenkė.

1. padaryti nulinkusį, netiesų: Nekabink tiek daug ant vieno kablio – nuleñksi. Nulenk vinį žemyn, kad nekliūtų. Vaisiai nulenkė šakas. Rūtele žalioji, vai kam nulenkei aukso viršūnėlę? Te nulenkė tvoreles nuo šviesiųjų kardelių. Kad man skauda petį, kur karvė nùlenkė (išnarino) . Nukrypstu, nusilenkiu, nusisveriu. Laikas, sūnau, miežiai pjautie, varpos nusleñkę. baigti lenkti žemyn (statinę, leidžiant iš jos alų): Ir paskutinę bačką jau nulenkiau (buvo jau leidžiant palenkiama, o dabar visai pasibaigė – nebebėga) .

2. lenkiant pasigaminti: Nusilenkė iš geležies tokią lazdą, kuri svėrė dvylika birkavų.

3. žemyn nuleisti: Ėjo susimąstęs, nulenkęs galvą. Nulenkė mano galvelę gailių dirgėlėlių vainikėlis. Tas žmogus eina, galvą nuleñkęs. Antanukas ištiesė rankutes ir, sugriebęs nusilenkusios prie jo senelės kaklą, apkabino ir pabučiavo. Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku. | Nusilenkė lig žemės vakaro šešėliai. Palūkėkim iki dienai nusilenkus (pasibaigus) .

4. palenkti galvą ar liemenį, teikiant pagarbą, sveikinant: Ponas pamislijo, kad čia koks karalius atvažiuoja, pasuko į šalį, nusiėmė kepurę ir žemai nusilenkė. Galvos nepramuši, senam žmogui nusilenkdamas. Gal tu iš vieno kaulo, kad nusilenkti negali. Kam aš turiu kojoms lenktis, aš galiu galvai nusilenkt. Aukšta merga, ilga kasa, kas prieina, tam nusilenkia.

5. nusileisti, paklusti kam, nusižeminti: Lietuvos liaudis niekad nenusilenkė buržuazijos diktatūrai. Tik žodį tark – prie tavo kojų nusilenks pasaulis. Nusilenks žaibai tau, vėtra kelią duos tau! Jijė nenoria nusilenkti prieš anytą. Dar ne vienas čia apsiverks, kol nusilenkt mane privers.

6. nuvyti, nuvynioti siūlus nuo ritės ant lankčio: Verpalus nuo špūlės nulenkti. Jau visos špulios priverptos, reikia nuleñkti. Atsinešk lenktuvą ir nuleñk špulias – nebeturiu kur verpt. Reikia siūlai nuo ragočiaus nulenkt.

7. įtikti kam, gerbti, godoti: Sunku aną nuleñkti, tokį pikčiurną. Nemokėjo marti tėvų nuleñkti, dėl to ir geros dienos nematė. Kad aš netylėčia, nenusileñkčia, nesugyventume. Vyresnio nenusilenkiau. padaryti sau palankų, patraukti į savo pusę, prisigerinti: Vienu tuo paminėjimu nulenkdavo motiną. Jei nori iš jo ką gero gauti, turi jį nuleñkti. Jį reikia pirma kuo nuleñkt, paskui prašyt. Aš močiutę nulenksiu: jai ugnelę sukursiu. Nulenk seną tėtušėlį ir senąją matušėlę – pažadės dukrelę. Aš šunelius nulenksiu: strypų glėbį pririnksiu. Vilkas ateidamas, aviną nešdamas teisėjui nulenkti. Rasi uošvelę nenulenkiamą, rasi mošelę neprikalbamą. Rasi anytą nepermanytą ir šešurėlį nenulenkiamą. Nenulenkste to pono jaučiu nei avinu. Seno paklausysiu, mažo nusileñksiu, būsiu slauna panytėlė, kad ir našlaitėlė. Mes vis jos nusilenkiam, tai ji mums ir gera. O kaip aš įtiksiu senai anytėlei? Kaip nusilenksiu jaunų mošelių?

8. patenkinti kuo: Duok ko nors gardesnio širdelei nulenkti. Ligonis niekuo nebenusileñkia: nei vištiena, nei arbata (viskas negardu) . Aš tuo valgymu nebenuslenkiù (man nebetinka) . Nei kuo nusileñkt be mėsos. Iš kurgi par mane bus sveikata, kad aš valgymu nenusilenkiù. Dabar tavim Petronėlė nusilenkia, su tavim širdį atsigauna.

9. nukreipti, pašalinti: Vagių užpuolimą ir ugnį nulenkei. Nulenk nuo manęs visus niekingus ir nederingus žodžius bei darbus. Bandę kiti Europos viešpačiai karą nulenkti. išvengti, apsisaugoti: Mokėk nusilenkti dagilio šakelės. Tas nusilenkia piktybių. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi ir smertis nenusilenkiama pripuolusi. Nusilenkė (pasislėpė) nuog minios.

10. nugerti: Nulenkęs ligi pusės, susiraukęs pildė stiklelį.
ausìs nuleñkti išklausyti: Nulenk ausis tavo balsop maldosp mano. Klausyk, duktė, o veizėk ir nulenk ausį tavo.
ausìs nuleñkti nusikreipti nuo ko, neišklausyti: Nuo tūlo savo veidą paslepi, savo ausis nulenki ir jam kaip ir pakalą prigręži.
gálvą nuleñkti

1. paklusti, nusižeminti: Lietuvių tauta nenulenkė galvos prieš engėjus.

2. numirti: Vargo vargo ir nùlenkė galvą.

3. prisiglausti kur, gauti pastogę: Ir neturėjo kur galvos savos nulenkt.
nuleñkti lañką (dū̃šią) numirti: Jau man šiemet kad nepriseit lanką nulenkti. Aš zara dūšelę nulenksiù nuog tokios buities.
ragùs nuleñkti. palaužti puikybę: Teismas jam galia nuleñkt ragùs.
strė́nas nuleñkti. kailį išperti, primušti: Aš tau strė́nas nuleñksu. Pajus mano tėvas, nuleñks tavo strė́nas, bėk, bėk, bėk, berneli. Kur tu imsi ne savo, potam kas nors strėnas nulenks.
šìrdį nuleñkti nustoti mylėti: Jos meilės minėdams, taip graudžiai verksiu, kol savo širdužę nuo jos nulenksiu. Nulenkė širdį savo.
žõdį nuleñkti užsileisti kalboje: Jei vienas antram nenorės žodžio nulenkti, iš to pasidarys rūstybė, užgauliojimai. Dideliai stragi yra, žodžio nenùlenka: pasakai vieną žodį – ana dešimtį.
paleñkti, -ia (pàlenkia), pàlenkė.

1. padaryti kiek nulinkusį: Karklelius aš palenksiu. Palenksiu beržą braškantį, pakarsiu šelmį bernelį. Aukšti kalneliai neperlipami, drūti medeliai nepalenkiami. Ei, augo augo žalias klevelis, šakeles palenkdamas. Lenk medį, kol jaunas; kai pasenės, nebepaleñksi. Suaugusio medžio nebepaleñksi. Pasìlenkia šakas ir skina grūšas. Nusieičiau į girelę, pasilenkčiau sedulėlę. padaryti sulinkusį: Jos ir jaunõs buvo pàlenktos kojos. Reikia liežuvis paleñkt (sunku ištarti) . Tada berželis pasìlenkė, važelis pasidirbo. Suminkštintas ragas pasilenkdavo.

2. lenkiant pagaminti, padaryti: Pakirsk medžio ir palenk lanktį, nes be lankčio nėra ant ko meta. Sulaužei man važelį, eik dabar palenk. Iš viršūnelės palenks lanktelį, iš tvirtumelės padirbs lovelę. Lapė nuejo miškan i gieda: „Sviru lingu medeliai, pasleñkte lapei rateliai“.

3. lenkiant patrumpinti: Siuvėjas palenkė švarko rankoves. Paleñk man kelnes, ba per ilgos. Suknelė ilga, reikia iš apačios palenkt. Senyn žmogus eini vis mažyn: visi sijonai man jau per ilgi, reikia pasileñkt.

4. žemyn nuleisti, pakreipti: Čionai pabalę rugiai stovėjo, palenkę sunkias savo varpas. Gal tu vilko kaulo, kad galvos palenkti negali? Tai gražiai bėgo bėras žirgelis, galvelę palenkdamas. Kėlėsi prieš juos ir palenkė veidą savo žemėsp. Palenk savo ąsotį, kad aš atsigerčiau. Ans pasilenkęs sėdi. Per dieną pasilenkusi linksojau, linus raudama. Juodu susėdo šalimais ir pasilenkė vienas prie kito. Marytė pasilenkė to daiktelio ir suriko iš džiaugsmo. Man tik kapt už sprando, kad aš nei pasileñkt, nei atsistot negaliu. Pasilenkai (pasilenk) ir išsiimkai iš burnos. | Nepajuto, kaip jam diena praslinko, o kad jau saulė buvo gerai pasilenkusi į vakarus, jis pasimislijo grįžti namo. Ir kaip anys … atėjo, pasilenkusi buvo diena. Pasilenkė (kloniojos) ponui žemėspi. Nepasilenk šis, it mietą prarijęs. Kaip kaulą pilvo gale turėdamas, nepasilenka. Ar pilve kaulas išaugo, kad negali pasilenkti? Kol didžiasis pasileñks, mažasis ir pagaus.

5. patraukti į kieno pusę, paveikti: Jis mėgino palenkti į save kovotojus. Galų gale jei ne Skrodskis, jis duotųsi palenkiamas ir sutiktų dukterį už Petro leisti. Buvo tai nuolaidus žmogus, bet kovoje – kietas ir nepalenkiamas. Jos balsas palenkė jį į dorybės kelią. Ji visų širdis į save palenkė. Iš pradžių jai nesisekė skaityti, bet paskui knyga į save palenkė. Nieks neprisipiršo, nepalenkama buvo. Jis janją po savim pàlenkė. Prašymais … palenkt negalėjo. Kas palenkė (nuteikė) girininką, tas gavo miško. Jauną mošulę gal palenksì. Kai paaugs vaikas, nebepaleñksi (nebepriveiksi) . Palenkt piktop. Ach duktė mano, visiškai palenkei mane ir esi terp tų, kurie drumsčia mane. Jis turįs po jo vyriausiąja valdžia pasilenktis (pasiduoti) .

6. paskirti: Amerikoje Pranas Krukelis visą savo gyvenimą palenkia vienam dalykui – doleriams dirbti. pajungti: Palaidi gyvenimo faktai čia nebuvo palenkti vieningai idėjinei ir kompozicinei minčiai.

7. išgerti: Išsitraukęs buteliuką, palenkė porą klukšnių. Palenk stiklelį, nėkas nenutiks.
aũsį paleñkti paklausyti: Reikoje palenk manęsp ausį tavo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antlenkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>leñkti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">daryti nulinkusį, netiesų: </span> Leñk medį į tą pusę. Taip lenk, kad linktų, o ne taip, kad lūžtų. Malkos vežimą leñkia <span class="explanation"> (nuo sunkumo) </span>. Dideli raudoni rudeniniai obuoliai net lenkė obelų šakas. Žalioj girelėj berželį lenkčiau, berželio rasele burnelę prausčiau. Palinko liepelė nelenkiama. Pasilenksiu sau šakelę lenkiamą. Dilbio srityje yra lenkiamieji raumenys. Lenk medį, kol jaunas. Aukštą medį visi vėjai lenkia. Bėda bėdą varo, o trečia kaklą lenkia. Tai ne žmogus, kad, kurion pusėn lenkì, ton ir linksta. Maž sylos turia: kur lenksi, linksta. Lenkės stalai, nukrauti valgiais. Lenk medį, kol lenkiasi: paskui nepalenksi. <br/>2. <span class="explanation">daryti ką lanko formos, riesti: </span> Jis leñkė dėl rogių lenkes iš medžliepio, iš uosių. Jis leñkia rogėm pavažas. Lenkiù lanką iš lazdos. Lenkiaũ dieną, lenkiaũ naktį, niekad Dievo diržą nesùlenkiau. Lankai leñkias daugiausia iš guobos ar klevo. <br/>3. <span class="explanation">žemyn leisti, sverti: </span> Senelis klausė, žilą galvą ant žemę lenkė. Nė galvos neleñkia <span class="explanation"> (neėda gyvulys) </span>. Svambios varpelės rugelių lenkė ma [n] jaunai galvelę. Miegas lenkia man, brolyti, galvą jau seniai. Kaip jis bėgo, žemelė dundėjo, o eglelės viršūnėles in žemelę lenkė. Be vėjo ievelė šakeles lenkė. Nelenkdams pečių po naštos sunkumu, kaip milžinas stosiu į kovą. Senatvė lenkia jam pečius. Jau lenkiamà statinė, todėl su mielėm. Gaidienė lenkiasi prie Martyno peties. Dar nelenkusys yra, stati, o eina devintą dešimtį. Man lenktis negerai. Tu bagotas, o anas badais lenkias <span class="explanation"> (badą kenčia) </span>. Lenkiasi lenkiasi, parejęs namo išsitiesia. <br/>4. <span class="explanation">lošti, laužti (peilį, šaudyklę ir pan): </span> Nèlenkto peilio nepalikdinėk ant stalo. Leñkė <span class="explanation"> (laužė) </span> šaudyklę ir nusišovė. Lenkia pūčkas, riktavoja. Išgėrė ir peilį leñkas, tuo [j] puls muštis. <br/>5. <span class="explanation">drabužio, odos ir pan. kraštą pariesti: </span> Reikia rankovių galus lenkt, jau atspurę. Sijonas per ilgas, reikia leñkt. <br/>6. <span class="explanation">einant aplink, supti, siausti: </span> Iš lieknų pakapėse išeidavo keistos žmogystos, keistos, baltos, už rankų pasiėmusios, lenkė visą pilį ir dainavo. <br/>7. <span class="explanation">einant daryti vingį, lanką, sukti į šalį: </span> Gavau leñkti didelį vingį, dėl to ir pavėlavau. Lenkiau kelią nu šaligatvio – girti virsdami eina. <span class="explanation">krypti: </span> Saulė jau lenkės į vakarus. O diena buvo pradėjusi vakarop lenktis. <br/>8. <span class="explanation">nuo ritės (špūlės) siūlus vynioti, vyti ant lankčio, krijo ar kito kurio prietaiso: </span> Leñk gijas ant lankčio. Verpalus nuo špūlės leñkti. Motina skubinai lenkė špuoles. Vaiku tebebūdama, lenkė gijas, drožė skalas. O ką mes ar aus, kad verpt ir leñkt nenorėjo. Tuojau sėdo jos verpt, kitos – lenkt – tik tolkų prikabino pilną klėtį. Mes verpiam, o Jurgis špūles leñkia. <br/>9. <span class="explanation">gerti: </span> Taurelę išmoko lenkti kaip trisdešimt metų karčemoje sėdėjęs. Jis lenkia iš paties [butelio] ir kiša kaimynui. Ant alkūnės pasirėmęs sėdi rūstas, nešnekus; vien iš boso pasisėmęs lenkia midaus puodukus. Nutraukęs nuo lentynos, savo mylimą baltakę lenkė lenkė lenkė… kol nė lašo nebeliko. Leñk burnikę ir pats, tokiame šaltė [je] pareis ir tau. Lenk <span class="explanation"> (srėbk) </span> lapus, daugiau nieko nebus. <br/>10. <span class="explanation">stengtis paveikti, įtikinti, kreipti norima kryptimi: </span> Kai kunigui nepavyko, vieną vėlų vakarą atėjo lenkti Namiejūno liaudininkai. Bet lenkiamas ir nepalenkiamas, žudomas ir vis gyvas lietuvis sėjo savo sėklą. Nelenkęs iš anksto, kur tu ją, žmogus, suvaldysi paskui. Gal tasai statumas lenkė silpnesnės valios vaikus. Kalbėdamas apie savo tautiečius, aš švelninau jų ydas ir kiekvieną daiktą lenkiau į geresnę pusę. Žmones, terpu savęs nesutinkančius, veda ir lenkia vienybėn. Tolei lenk vaiką, kolei lenkiamas. Vaikas yra lenkamuoju ir mokomuoju. Ir lenkė jopi savo susimilimą (Ir pakreipė jopi savo loską). \| Ir mane pradėjo lenkti į miegą <span class="explanation"> (apėmė miegas) </span>. Mane vis labiau lenkia miegas. Jie galiausiai šimtais ir tūkstančiais tiesospi lenkėsi. <br/>11. <span class="explanation">pavijus pro šalį eiti, lėkti ar važiuoti: </span> Visada reikia lenkti kitą važiuotoją iš kairės kelio pusės. Ar tu jį lenksì važiuodamas? Bėgau lauką, lenkiau krūmą, tariau, bene išbėgsiu. Tas žirgelis juodbėrėlis bėgdamas vėjelį lenkia, o jo aukso packavėlės in padanges žemę mėto. \| Sesuo seserį leñkia <span class="explanation"> (jaunesnė pirma išteka už vyresnę) </span>. Diena lenkė dieną <span class="explanation"> (greit bėgo laikas) </span>. Darbas darbą lenka. Geras žodis su tiesa nesilenkia. <br/>12. <span class="explanation">būti pranašesniam kuo: </span> Ar tu žinai, kad jis dabar tave leñkia? Savo vystymosi tempu apskritai mūsų pramonė lenkia ir pralenkia kapitalistinių šalių pramonės vystymąsi. <br/>13. <span class="explanation">praleisti: </span> Vieną dieną nešu pieną, kitą lenkiù. Kai bulves sodinam, tai vieną vagą vis leñkiam. Mikelionį sykį reikėtų leñkt, o sykį važiuot <span class="explanation"> (siųsti su pastote) </span>. <br/>14. <span class="explanation">išskirti: </span> </span> Be tavęs, tave lenkus. Nei vienas žmogus, lenkus … Jėzų Christų. <br/>15. <span class="explanation">apeiti ką vengiant susitikti, šalintis ko: </span> Jei tikrai gaila, nelenk manęs, kartais gerą žodelį duok, o aš tamstai dėkinga būsiu. Nors ir labiausiai skubinosi, lenkė kelio, by tik neit pro aukštus pilies rūmus. Ilžė seniai ieškojo progos [pasikalbėti], bet Barbė lenkė ją, kur ir kaip tiktai galėjo. Juk kokia ožka yra ir Domicė, o Petras anos leñkti neturia ko. Leñk tam berazumiui kelią. Eisiu kalneliu ir pakalnelėms, lenksu piktą vyrelį. To saugotųsi ir lenktų. Vakare kur eidama, neminėk žvėries, kad reikia, lenkiamu susakyk <span class="explanation"> (ne tiesiog, švelnesniu vardu pavadink) </span>. Aš lenkiuos nuo josios, t. y. šalinuos. Nieko nebijojau: visi manęs lenkės. Simanas buvo rimtas, mažakalbis, paprastai lenkėsi žmonių. Lenkėsi jisai plačių ir gilių upių, lenkėsi kiek galėdamas. Lenkiaũs iš kelio. Visi jo bijodavo ir iš tolo lenkdavos. Pati, rimta moteriškė būdama, lenkdavos barnių. Šitokių žmonių lenkis kaip ugnies užkritimo. Blogų žmonių lenkis iš tolo. Nesilenk, tai visur užkliūsi. Nepirkęs neleñksys <span class="explanation"> (reiks pirkti) </span>. Oi lenkias lenkias giedra saulelė juodųjų debesėlių. Mokėk, dukryte, bernelių lenktis. Taip tu lenksies anytėlės, kaip ugnelės kibirkštėlės. Sparčiais darbeliais, meiliais žodeliais tai motinėlės lenkis. Lenkiasi tų žodžių, bevelydamas tylėt, negi niekus kalbėt. Durniaus lenksies, daugiau laimėsi. Girto ir su šieno vežimu lenkis. Mėšlo leñkis ne dėl baimės – dėl smarvės. Kaip velnias kryžiaus jis manęs lenkiasi. <span class="explanation">praeiti nepalietus ko, praleisti ką: </span> Baras su visais, nė vieno nelenk [ia]. Visus reikia kviest, nė vieno negali leñkt. Mirtis nelenkia nei seno, nei jauno. Jos čerkele neleñkia. Gerdami gerkit, leiskit aplinkui, nelenkit manę, vargo sesulės. Saulė ir kelmo neleñkia <span class="explanation"> (visiems lygiai šviečia) </span>. Nė vieno medelio saulė nelenkia. <br/>16. <span class="explanation">gerbti, godoti, stengtis įtikti: </span> </span> Marti turia didelę aplanką, žėdną vyresnį turia lenkti, klausyti. Motynėle mano mylimoji, įkalbinėjai man nuo širdies: tėvus lenkti, klausyti. Dabar aš anus lenkù, o paskuo ant piršto suvyniosu. Kad jau reik gyventi, reik leñkti. Anytą lenksi ir šeimą dengsi, o pati jauna kasdien verksi. Rasim … jauną dukrytę beverpiančią, seną močiutę belenkiančią. Nieks nelenks mane jauną meiliuoju žodeliu. Mylėti ir lenkti prigimtą kalbą yra tai doro žmogaus priedermė. Lenk saulę ir mėnesį, o žvaigždes pasaučiai. Tegu … vienas kitą šėnavojas, vienas kito lenkias. <span class="explanation">daryti ką sau palankų, gerintis kam: </span> Ir kalvį reikėjo leñkti <span class="explanation"> (pavaišinti, papirkti) </span>. <br/>17. <span class="explanation">teikti pagarbą, sveikinti: </span> Labai žemai lenkiúos, nusižeminęs sveikinu, siunčiu labas dienas. Jam <span class="explanation"> (prieš jį) </span> reikia lenktis. Vėliavos prieš vieną kitą lenkėsi, sveikinosi. Nesilenksi prieš juos ir negarbinsi. Ko aš turiu uodegai lenktis, tai geriau galvai. Aukšta panelė prieš visus lenkiasi. <br/>18. <span class="explanation">ginti, saugoti: </span> Dieve leñk nuo tokios nelaimės! Pažaras buvo, kaimynai degė, Dievas leñkė, mes nesudegėm. Kad tik Dievas lenktų! Girioj tik šermukšnio lazda telenks nuo piktųjų. O kaip brolį, teip lenk jį. Lenkiuosi, saugausi, serguosi. <br/><b> aũsį leñkti</b> <span class="explanation">klausyti, būti paklusniam: </span> Lenksi ausį savo prisakymump ir sergėsi visų jo įstatymų. <br/><b>Diẽve leñk!</b><br/>1. <span class="explanation">ne, jokiu būdu!: </span> Dieve leñk aš jos nepjausiu! <br/>2. <span class="explanation">baisu!: </span> Leñk Dieve, tę velnias sėdi kampe. Leñk Dieve, šiandiej kaip nuslapatojau. <br/><b>keliùs leñkti</b> <span class="explanation">klauptis: </span> Savo kamarėlėj lenkė kelius prieš visų karalių Karalių. <br/><b>gálvą leñkti</b><br/>1. <span class="explanation">sveikinti: </span> Pro šalelę praeidama, man galvelę lenkė. <br/>2. <span class="explanation">teikti pagarbą: </span> Visa liaudis su didžia meile lenkia galvą savo rašytojai Žemaitei. Lenkiau galvelę palei žemelę tėveliui motinėlei. Gal tau, motinele, nelenkė galvelės, nepakėlė kepurelės? Tėvui, močiutei reiks galvelę lenktie, broliams, seselėms „sudievu“ sakytie. Prieš žiliausią plauką galvos nelenki! <br/><b>liežùvį leñkti</b> <span class="explanation">mokyti kitaip kalbėti: </span> Mokyklos jau lenkia liežuvį. <br/><b>nùgarą leñkti</b> <span class="explanation">būti nuolankiam, paklusniam: </span> Nuo pat jaunystės ji lenkė savo nugarą eksploatatoriams buožėms. Dorą giria, prieš sukčių nugarą lenkia. <br/><b>sáulės lankčiù leñktis</b>. <span class="explanation">iš tolo vengti. </span> <br/><b>šìrdį leñkti</b> <span class="explanation">stengtis paveikti, patraukti į ką: </span> Širdį lenkti ant ko. Lenkei širdį kai nendrelę prie širdies girtuoklio. Ydant širdį … ant ko lenktų. <br/><b>antleñkti, </b>-ia, añtlenkė. <br/>1. <span class="explanation">užlenkti: </span> Kalvis antlenka pryšnagį ant nago, kad pasaga nenuslystum. <br/>2. <span class="explanation">uždėti lanką, apjuosti lanku. </span> <br/>3. <span class="explanation">lenkiant pritaisyti ką: </span> Rankeną reik antsileñkti dalgiuo. Kampiną antsilenka dalgiuo tik varstuo <span class="explanation"> (vasarojui) </span>. <br/>4. <span class="explanation">užsikvempti, pasilenkti ant ko: </span> Senelė, antsilenkusi ant jo, klausosi, ar jis jau [miega]. Ta pana antsileñkusi par langą šnekas su kitais. Atvertė kūlį ir antsilenkė paveizėti, kas ten po kūlio. <br/><b>apleñkti, </b>-ia, àplenkė. <br/>1. <span class="explanation">aplink apjuosti, lanku apsupti: </span> Apleñkti kubilą su lanku. Lanką aplink kibirą apleñkti. Nuvežiau pas kalvį, kad apleñktų <span class="explanation"> (apkaustytų) </span> man vežimą. Patvoriais vyšnių, slyvų krūmais kaip vainiku sodnas aplenktas. [Laumės] apsirėdžiusios baltais, plonai aplenkiančiais liemenį rūbais. <span class="explanation">apdengti, apdėti kuo iš visų pusių: </span> Apleñk knygą, tai apdarai nepliš. Apsileñk knygas – nes baigi jau suteršti. <br/>2. <span class="explanation">nuleisti žemyn, nusvyrinti: </span> Rūtele mano, žalioji mano, o kam apvytai, žalia būdama, oi kam aplenkei žalias šakeles. Jeigu sniegas medžius aplenkia – bais mirs žmonės. <br/>3. <span class="explanation">apeiti, apjoti, apiplaukti, apvažiuoti aplink, norint ko išvengti: </span> Dvaro užvis neužkenčiu ir aplenkiu jį iš tolo kaip širšių lizdą. Prijodavo pelkių, raistų, ramių ežerėlių, o Šarka visur aplenkdavo ir vėl jodavo ta pačia linkme. Mes šešiese paspėjome dar sušokti į laivę ir laimingai aplenkėme uolą. Su tinklu àplenkė kliūtą, kad neužkliūtum tinklas. \| Ir levita, kaip atėjo ant tos vietos, išvydęs jį aplenkė. Nori nenori, o balą reikia apleñkti. Dėl ko kiekvienas ant kelio akmenį aplenkia?. Apsilenkiù klaną. Reikia blogo žmogaus apsileñkt. Kad aš tavę apsilenkęs <span class="explanation"> (neėmęs, nevedęs), </span> būčia kitą išsirinkęs. Nuej [o] brolelis šienelio kirstie, apsilenkdamas tą papartelį. <br/>4. <span class="explanation">praeiti, pravažiuoti pro šalį, neužsukus kur, nepastebėjus, nepalietus ko, nedavus kam ko: </span> Neaplenkia nei vieno fabriko, dirbtuvės; iš visur kviečia savo draugus, šaukia gatvėn ir vėl eina toliau – ramiai, rimtai, iškilmingai. Tamsta kieminėjai vienur ir kitur, o Dusetas apilenkei. Bet laimė, – ji veik visados aplenkdavo šį krantą. Ir aplenks mane mirtis, ir kulka nelies. Tą klausimą jūs aplenkiate iš tolo. Kažin kaip čia aplenkė [lietus], kaip marti su dovenoms. Tave visi svečiai apleñks <span class="explanation"> (neaplankys) </span>. O kam juos àplenkei <span class="explanation"> (išskyrei, praleidai), </span> reikėjo ir jiem duot žinią. Žada mane kaimynėlis stikleliu apleñkti. Teaplenkia mane tas kielichas. Apšluosiu kojas, brolys <span class="explanation"> (pajaunys) </span> su dovana apleñks. Neapleñk manęs šluodama, ba paskui marti su dovanom apleñks. \| Kiek čia yr aplenktų̃ <span class="explanation"> (praleistų, nepaliestų) </span> dalykų toj pasakoj [je], visos nebatminu. Kai kokį žodį àplenkiau <span class="explanation"> (praleidau) </span>. Aplink serga, ir mūsų neapleñks. Aplenkęs ausies sudėjimo smulkmenas, pasakysiu tik tiek, jog jos viduje yra bubinėlis. Saulė ir kelmo neapleñkia, o tu ir savųjų sutikti nenori. Saulė kelmo neapleñkia, kaip čia gali žmogų apleñkt. Neaplenk vieškelio dėl kelelio mažo. <br/>5. <span class="explanation">greičiau einant, važiuojant… palikti kitą užpakaly savęs: </span> Jis pirma iš namų išėjo, o aš aplenkiau ir pirma į miestą nuėjau. Tą kumelę nedaug kas aplenkia. Šiemet tu manęs nebeaplenksi [lenktynėse]. Tikrovė aplenkia svajones. Šlubis, pirma eidamas, nesidavė apsilenkti. <br/>6. <span class="explanation">būti greitesniam, pranašesniam; greičiau padaryti ką už kitą: </span> Iš pradžių linai lėtai auga, užtat piktžolės gerokai juos aplenkia. Pagarsėjo kaip neaplenkiama darbininkė. Aš, jaunesnė, àplenkiau seserį <span class="explanation"> (pirma ištekėjau) </span>. Aplenkiau ką kuomi. <br/>7. <span class="explanation">einant priešingomis kryptimis, nesusitikti: </span> Apsilenkėm – aš vienu keliu ėjau, jis kitu. Aš vis laukiu, kada ją sutiksiu, o mūsų jau seniai apsìlenkta. <br/>8. <span class="explanation">išskirti: </span> </span> Visi mokytiniai, aplenkus Joną. <br/>9. <span class="explanation">apsaugoti, apginti: </span> Ogi dabar, aplenk Dieve, kad primanytų, tai viens kitą pražudytų. <br/>10. <span class="explanation">nesilaikyti ko, nutolti nuo ko: </span> O tu pabandyk apsilenkti su pareiga, ir išlįsi kaip yla iš maišo. Aš tenai su teisybe apsilenkiau. <br/><b>atleñkti, </b>-ia, àtlenkė. <br/>1. <span class="explanation">sulenktą atitiesti arba atgal lenkti: </span> Atgal àtlenkiau gelžį įlinkusį. Vinis su àtlenkta galvele. Tuoj pečiai atsilenkė ir rankos pakilo. Perdien roviau neatsilenkdamà. Dirba neatsileñkdamas. Kap sudegėm, tai sunku atsileñkt <span class="explanation"> (prasigyventi) </span> per kiek metų. <br/>2. <span class="explanation">atlošti, atlaužti: </span> Pamatė jo rankoje atlenktą peilį. Atlenkiamas <span class="explanation"> (lenktinis) </span> peilis. Atlenktu briauningu įbėgo pri pačios. Veidrodis kartais įtaisomas ir atlenkiamame stalelio blate. Atsilenkė peilį ir susigalando į bato aulą. \| Ir davė jam lazdelę, sakydamas: „prijojęs vartus ar tvorą, pamosuok su ja – vartai atsidarys, tvoros atsilenks“. <span class="explanation">atversti: </span> Atlenkę lapą, pamatysime jį gražiai išmargintą. <br/>3. <span class="explanation">atraityti: </span> Kailiniai sujuosti, apikaklė pastatyta, tik jos kraštai atlenkti, kad nekliudytų pypkei. <br/>4. <span class="explanation">lanku atsitolinti, saugantis ko, nenorint susidurti su kuo; šalintis, vengti ko: </span> Kam tenka žiemą pro tuos ežerokšnius važiuoti, tai gerokai toli nuo jų atsilenkia. Jų marti nemėgsta bartis, ji gatava musės atsileñkti. Šunio pasiutusio atsileñk. Girto žmogaus atsileñk, tai būsi protingesnis. Tu atsilenksi karštos ugnelės. Kaip atsilenkia mėnuo saulelės, saulelė debesėlių, taip atsileñksiu tavęs, berneli, tavo rūsčios širdelės. Dukružėle mano, lelijėle mano, tu mokėk atsilenkti jaunųjų mošelių. Ir visi mano artimieji praeit atsilenkdami, manęs biedno vengdami. Atsilenkia nuog įstatymo <span class="explanation"> (nevykdo, nesilaiko) </span>. Teatsilenkia nuog pikto, o tedaro ger. Ir pėdų atsileñk. Blogo šunies kaip nors gali atsilenkt, o žmogaus blogo neatsilenksi. Durniaus atsilenkęs – kaip dešimt nuveikęs. Kad savo ligą žinotum, už mylios atsilenktum. <br/>5. <span class="explanation">atsakyti, pridurti: </span> Karalienė atlenkė, kad Marė esanti atsigimusi į Šalteikių giminę tik išvaizda. Vyresnieji ale ir dar atlenkė…. Ale berods čia reik vėl atlenkti, kad negalima visiems senųjų pabarimams klausyti. <br/>6. <span class="explanation">gerbti, godoti, stengtis įtikti: </span> </span> Seniau atsleñkdavo vyresnio, o dabar žvėrys, ne vaikai. <br/><b> añtra atleñkus</b> <span class="explanation">kitu požiūriu, antra vertus: </span> O antra atlenkus, juk sesuo, mokės atsibarti. <br/><b>rañką atleñkti</b> <span class="explanation">padaryti kokį darbelį: </span> Tingi ranką atlenkti <span class="explanation"> (durų neuždaro) </span>. <br/><b>sáulės lanksmù (lankčiù) atsileñkti</b> <span class="explanation">iš tolo vengti: </span> Kad būč žinojęs tokią mergelę …, būč atsilenkęs saulelės lanksmu. Kad jis žinotų, saulės lankčiu atsilenktų nuo tokios bjaurybės. <br/><b>su atlenktaĩs galaĩs</b> <span class="explanation">užtektinai, su viršum: </span> Man tų septynių rub. vienam valgiui per mėn [esį] su atlenktais galais užtenka. Kelnės išeis iš tos medžiagos su atlenktaĩs galais, aš manau, kad išeis dar ir šalbierka. <br/><b>įleñkti, </b>-ia, į̃lenkė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti lanko formos, netiesų, įgaubti: </span> Gelžį į̃lenkiau į vidų. Įlenkiau lazdą (geležinę) ir nebegaliu ištiesti. Lapai tribriauniais pamatais, skiauterėtomis nugarėlėmis, įlenktais paviršiais, statūs. Raštuota įlenktais kampais kepuraitė. Vertė ir su piktumu ant krūtinės užklaupė ir du šonkaulius į̃lenkė. Kenkles įleñkęs lindo vel [nia] s į pušales. Įlanka yra vieta, kur upė (jūra) įsilenkus. <br/>2. <span class="explanation">pasilenkti: </span> Šulnin insleñkęs žiūri ir juokias. Pjovėja kai insìlenkė <span class="explanation"> (susilenkusi įniko) </span> pjaut, tai, kol nenupjovė, neatsilenkė. <br/>3. <span class="explanation">paraityti, patrumpinti: </span> Tai nieko, kad ilgas, gali gi inleñkt <span class="explanation"> (palenkti, patrumpinti drabužį) </span>. <br/>4. <span class="explanation">įsivynioti, įsivyti: </span> Į tinklo mezgamąją šeivą gijas įsilenkti. <br/>5. <span class="explanation">įgerti: </span> Į̃lenka ir anie, tik girti nerodos. <br/><b>išleñkti, </b>-ia (ìšlenkia), ìšlenkė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti lanko formos, išgaubti: </span> Jis išvydo artinantis prie jo neregėto didumo bjaurią būtybę ir mojuojant išlenktą kardą. Kiškis išlenkė nugarą ir kūrė dar smarkiau. Arklys, išlenkęs gražų juodą kaklą, ėjo žingine. Dėmių takai mūsų reginyje tuomet atrodo išlenkti į pietų pusę. Šoniniai lapai išilgai išsilenkę laivelio pavidalu. <span class="explanation">palenkti, nulenkti: </span> Uosio kuolus išlaužė, ievos tvoras išlenkė, žolynėlius išmynė. Rūtelės iškirsčiau, lelijas išlenkčiau, kad aš savo bernužį kasdien pamatyčiau. <span class="explanation">iškloti kuo visą: </span> Išleñkti reikia krežį sviestiniu popieriu, jei nori, kad pirktų uogas. <span class="explanation">išsikišus persisverti, pasilenkti: </span> Pamatė iš [traktoriaus] kabinos išsilenkiantį su raktų dėže Gatulį. Išsilenkęs žiūri, kur tie nuėjo. Išsìlenkiau pro duris <span class="explanation"> (išsikišau) </span>. <br/>2. <span class="explanation">lenkiant padaryti, pagaminti: </span> Pavažas ìšlenka. Tekinius iš vieno medžio išlenka. Aš iš viršūnėlės lingelę išlenksiu, o iš pašaknėlės lovelę padirbsiu. Išsìlenkiau lanką (iš vinkšnos). <br/>3. <span class="explanation">pavijus pro šalį praeiti, pralėkti, pravažiuoti, pralenkti: </span> Anas visus savo arkliu išlenkė. Kokiu geru arkliu tai anas važiuojant visus išleñks. <span class="explanation">būti greitesniam, pranašesniam, viršyti kitus: </span> Nuoširdžiai dirbo ir pavijo pirmuosius darbinykus, išlenkė juos. Tai tu jį ìšlenkei: jam [gimė] mergička, o tau sūnus. <br/>4. <span class="explanation">prasikeisti susitikus: </span> Duryse susitiko su Edvardu ir, vienas kitam nepasakę nė žodžio, išsilenkė. Gal nežinai, katra puse išsileñkt reikia! <br/>5. <span class="explanation">apeiti aplink, norint nesusitikti, išvengti ko: </span> Tokio žmogaus geriau viškai išsileñkt, nesusitikt. Neišsìlenkė giedri saulelė juodojo debesėlio, neišsilenksì, jauna mergele, manęs jauno bernelio. Vai kaip man išsilenkt senos anytos? Aš išsilenkiau visokių šalelių, neišsilenkiau našlelio rankelės. Aš išsilenkiu <span class="explanation"> (išsisuku, išvengiu) </span> su atsakymais. I eisva pri Želvėnės, be to neišsilenksva. <br/>6. <span class="explanation">išsukti: </span> Išlenkti iš kelio. Ir išlenkė iš ano kelio, kurį prisakiau jiemus. Ko teip bėgi ir kodėl iš kelio išsilenkei? <br/>7. <span class="explanation">išvaryti, išginti: </span> Tuoj tave pro duris lauk išleñksiu. <br/>8. <span class="explanation">išvyti, išvynioti: </span> Išlenk siūlus į sruogas iš špūlių. Būk geras, išlenk špuoleles – mun reik verpti. Išlenk špulią ant rekečio. <br/>9. <span class="explanation">išgerti: </span> </span> Vasaris į užgėrimą atsakė ir išlenkė savąjį iki dugno. Mokėjo jis prisuokti burnelę išlenkti. Šis, paėmęs stiklelį, klukš ir išleñks. <br/><b>nuleñkti, </b>-ia (nùlenkia), nùlenkė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti nulinkusį, netiesų: </span> Nekabink tiek daug ant vieno kablio – nuleñksi. Nulenk vinį žemyn, kad nekliūtų. Vaisiai nulenkė šakas. Rūtele žalioji, vai kam nulenkei aukso viršūnėlę? Te nulenkė tvoreles nuo šviesiųjų kardelių. Kad man skauda petį, kur karvė nùlenkė <span class="explanation"> (išnarino) </span>. Nukrypstu, nusilenkiu, nusisveriu. Laikas, sūnau, miežiai pjautie, varpos nusleñkę. <span class="explanation">baigti lenkti žemyn (statinę, leidžiant iš jos alų): </span> Ir paskutinę bačką jau nulenkiau <span class="explanation"> (buvo jau leidžiant palenkiama, o dabar visai pasibaigė – nebebėga) </span>. <br/>2. <span class="explanation">lenkiant pasigaminti: </span> Nusilenkė iš geležies tokią lazdą, kuri svėrė dvylika birkavų. <br/>3. <span class="explanation">žemyn nuleisti: </span> Ėjo susimąstęs, nulenkęs galvą. Nulenkė mano galvelę gailių dirgėlėlių vainikėlis. Tas žmogus eina, galvą nuleñkęs. Antanukas ištiesė rankutes ir, sugriebęs nusilenkusios prie jo senelės kaklą, apkabino ir pabučiavo. Martynas nusilenkia veidu ties mažiuku. \| Nusilenkė lig žemės vakaro šešėliai. Palūkėkim iki dienai nusilenkus <span class="explanation"> (pasibaigus) </span>. <br/>4. <span class="explanation">palenkti galvą ar liemenį, teikiant pagarbą, sveikinant: </span> Ponas pamislijo, kad čia koks karalius atvažiuoja, pasuko į šalį, nusiėmė kepurę ir žemai nusilenkė. Galvos nepramuši, senam žmogui nusilenkdamas. Gal tu iš vieno kaulo, kad nusilenkti negali. Kam aš turiu kojoms lenktis, aš galiu galvai nusilenkt. Aukšta merga, ilga kasa, kas prieina, tam nusilenkia. <br/>5. <span class="explanation">nusileisti, paklusti kam, nusižeminti: </span> Lietuvos liaudis niekad nenusilenkė buržuazijos diktatūrai. Tik žodį tark – prie tavo kojų nusilenks pasaulis. Nusilenks žaibai tau, vėtra kelią duos tau! Jijė nenoria nusilenkti prieš anytą. Dar ne vienas čia apsiverks, kol nusilenkt mane privers. <br/>6. <span class="explanation">nuvyti, nuvynioti siūlus nuo ritės ant lankčio: </span> Verpalus nuo špūlės nulenkti. Jau visos špulios priverptos, reikia nuleñkti. Atsinešk lenktuvą ir nuleñk špulias – nebeturiu kur verpt. Reikia siūlai nuo ragočiaus nulenkt. <br/>7. <span class="explanation">įtikti kam, gerbti, godoti: </span> Sunku aną nuleñkti, tokį pikčiurną. Nemokėjo marti tėvų nuleñkti, dėl to ir geros dienos nematė. Kad aš netylėčia, nenusileñkčia, nesugyventume. Vyresnio nenusilenkiau. <span class="explanation">padaryti sau palankų, patraukti į savo pusę, prisigerinti: </span> Vienu tuo paminėjimu nulenkdavo motiną. Jei nori iš jo ką gero gauti, turi jį nuleñkti. Jį reikia pirma kuo nuleñkt, paskui prašyt. Aš močiutę nulenksiu: jai ugnelę sukursiu. Nulenk seną tėtušėlį ir senąją matušėlę – pažadės dukrelę. Aš šunelius nulenksiu: strypų glėbį pririnksiu. Vilkas ateidamas, aviną nešdamas teisėjui nulenkti. Rasi uošvelę nenulenkiamą, rasi mošelę neprikalbamą. Rasi anytą nepermanytą ir šešurėlį nenulenkiamą. Nenulenkste to pono jaučiu nei avinu. Seno paklausysiu, mažo nusileñksiu, būsiu slauna panytėlė, kad ir našlaitėlė. Mes vis jos nusilenkiam, tai ji mums ir gera. O kaip aš įtiksiu senai anytėlei? Kaip nusilenksiu jaunų mošelių? <br/>8. <span class="explanation">patenkinti kuo: </span> Duok ko nors gardesnio širdelei nulenkti. Ligonis niekuo nebenusileñkia: nei vištiena, nei arbata <span class="explanation"> (viskas negardu) </span>. Aš tuo valgymu nebenuslenkiù <span class="explanation"> (man nebetinka) </span>. Nei kuo nusileñkt be mėsos. Iš kurgi par mane bus sveikata, kad aš valgymu nenusilenkiù. Dabar tavim Petronėlė nusilenkia, su tavim širdį atsigauna. <br/>9. <span class="explanation">nukreipti, pašalinti: </span> Vagių užpuolimą ir ugnį nulenkei. Nulenk nuo manęs visus niekingus ir nederingus žodžius bei darbus. Bandę kiti Europos viešpačiai karą nulenkti. <span class="explanation">išvengti, apsisaugoti: </span> Mokėk nusilenkti dagilio šakelės. Tas nusilenkia piktybių. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi ir smertis nenusilenkiama pripuolusi. Nusilenkė <span class="explanation"> (pasislėpė) </span> nuog minios. <br/>10. <span class="explanation">nugerti: </span> Nulenkęs ligi pusės, susiraukęs pildė stiklelį. <br/><b> ausìs nuleñkti</b> <span class="explanation">išklausyti: </span> Nulenk ausis tavo balsop maldosp mano. Klausyk, duktė, o veizėk ir nulenk ausį tavo. <br/><b>ausìs nuleñkti</b> <span class="explanation">nusikreipti nuo ko, neišklausyti: </span> Nuo tūlo savo veidą paslepi, savo ausis nulenki ir jam kaip ir pakalą prigręži. <br/><b>gálvą nuleñkti</b><br/>1. <span class="explanation">paklusti, nusižeminti: </span> Lietuvių tauta nenulenkė galvos prieš engėjus. <br/>2. <span class="explanation">numirti: </span> </span> Vargo vargo ir nùlenkė galvą. <br/>3. <span class="explanation">prisiglausti kur, gauti pastogę: </span> Ir neturėjo kur galvos savos nulenkt. <br/><b>nuleñkti lañką (dū̃šią) </b> <span class="explanation">numirti: </span> </span> Jau man šiemet kad nepriseit lanką nulenkti. Aš zara dūšelę nulenksiù nuog tokios buities. <br/><b>ragùs nuleñkti</b>. <span class="explanation">palaužti puikybę: </span> Teismas jam galia nuleñkt ragùs. <br/><b>strė́nas nuleñkti</b>. <span class="explanation">kailį išperti, primušti: </span> Aš tau strė́nas nuleñksu. Pajus mano tėvas, nuleñks tavo strė́nas, bėk, bėk, bėk, berneli. Kur tu imsi ne savo, potam kas nors strėnas nulenks. <br/><b>šìrdį nuleñkti</b> <span class="explanation">nustoti mylėti: </span> Jos meilės minėdams, taip graudžiai verksiu, kol savo širdužę nuo jos nulenksiu. Nulenkė širdį savo. <br/><b>žõdį nuleñkti</b> <span class="explanation">užsileisti kalboje: </span> Jei vienas antram nenorės žodžio nulenkti, iš to pasidarys rūstybė, užgauliojimai. Dideliai stragi yra, žodžio nenùlenka: pasakai vieną žodį – ana dešimtį. <br/><b>paleñkti, </b>-ia (pàlenkia), pàlenkė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti kiek nulinkusį: </span> Karklelius aš palenksiu. Palenksiu beržą braškantį, pakarsiu šelmį bernelį. Aukšti kalneliai neperlipami, drūti medeliai nepalenkiami. Ei, augo augo žalias klevelis, šakeles palenkdamas. Lenk medį, kol jaunas; kai pasenės, nebepaleñksi. Suaugusio medžio nebepaleñksi. Pasìlenkia šakas ir skina grūšas. Nusieičiau į girelę, pasilenkčiau sedulėlę. <span class="explanation">padaryti sulinkusį: </span> Jos ir jaunõs buvo pàlenktos kojos. Reikia liežuvis paleñkt <span class="explanation"> (sunku ištarti) </span>. Tada berželis pasìlenkė, važelis pasidirbo. Suminkštintas ragas pasilenkdavo. <br/>2. <span class="explanation">lenkiant pagaminti, padaryti: </span> Pakirsk medžio ir palenk lanktį, nes be lankčio nėra ant ko meta. Sulaužei man važelį, eik dabar palenk. Iš viršūnelės palenks lanktelį, iš tvirtumelės padirbs lovelę. Lapė nuejo miškan i gieda: „Sviru lingu medeliai, pasleñkte lapei rateliai“. <br/>3. <span class="explanation">lenkiant patrumpinti: </span> Siuvėjas palenkė švarko rankoves. Paleñk man kelnes, ba per ilgos. Suknelė ilga, reikia iš apačios palenkt. Senyn žmogus eini vis mažyn: visi sijonai man jau per ilgi, reikia pasileñkt. <br/>4. <span class="explanation">žemyn nuleisti, pakreipti: </span> Čionai pabalę rugiai stovėjo, palenkę sunkias savo varpas. Gal tu vilko kaulo, kad galvos palenkti negali? Tai gražiai bėgo bėras žirgelis, galvelę palenkdamas. Kėlėsi prieš juos ir palenkė veidą savo žemėsp. Palenk savo ąsotį, kad aš atsigerčiau. Ans pasilenkęs sėdi. Per dieną pasilenkusi linksojau, linus raudama. Juodu susėdo šalimais ir pasilenkė vienas prie kito. Marytė pasilenkė to daiktelio ir suriko iš džiaugsmo. Man tik kapt už sprando, kad aš nei pasileñkt, nei atsistot negaliu. Pasilenkai <span class="explanation"> (pasilenk) </span> ir išsiimkai iš burnos. \| Nepajuto, kaip jam diena praslinko, o kad jau saulė buvo gerai pasilenkusi į vakarus, jis pasimislijo grįžti namo. Ir kaip anys … atėjo, pasilenkusi buvo diena. Pasilenkė (kloniojos) ponui žemėspi. Nepasilenk šis, it mietą prarijęs. Kaip kaulą pilvo gale turėdamas, nepasilenka. Ar pilve kaulas išaugo, kad negali pasilenkti? Kol didžiasis pasileñks, mažasis ir pagaus. <br/>5. <span class="explanation">patraukti į kieno pusę, paveikti: </span> Jis mėgino palenkti į save kovotojus. Galų gale jei ne Skrodskis, jis duotųsi palenkiamas ir sutiktų dukterį už Petro leisti. Buvo tai nuolaidus žmogus, bet kovoje – kietas ir nepalenkiamas. Jos balsas palenkė jį į dorybės kelią. Ji visų širdis į save palenkė. Iš pradžių jai nesisekė skaityti, bet paskui knyga į save palenkė. Nieks neprisipiršo, nepalenkama buvo. Jis janją po savim pàlenkė. Prašymais … palenkt negalėjo. Kas palenkė <span class="explanation"> (nuteikė) </span> girininką, tas gavo miško. Jauną mošulę gal palenksì. Kai paaugs vaikas, nebepaleñksi <span class="explanation"> (nebepriveiksi) </span>. Palenkt piktop. Ach duktė mano, visiškai palenkei mane ir esi terp tų, kurie drumsčia mane. Jis turįs po jo vyriausiąja valdžia pasilenktis <span class="explanation"> (pasiduoti) </span>. <br/>6. <span class="explanation">paskirti: </span> Amerikoje Pranas Krukelis visą savo gyvenimą palenkia vienam dalykui – doleriams dirbti. <span class="explanation">pajungti: </span> Palaidi gyvenimo faktai čia nebuvo palenkti vieningai idėjinei ir kompozicinei minčiai. <br/>7. <span class="explanation">išgerti: </span> </span> Išsitraukęs buteliuką, palenkė porą klukšnių. Palenk stiklelį, nėkas nenutiks. <br/><b> aũsį paleñkti</b> <span class="explanation">paklausyti: </span> Reikoje palenk manęsp ausį tavo.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antlenkti

#