antlįsti

lį̃sti, leñda, liñdo.

1. smigti, terptis į vidų: An minkštą žemę lengviai leñda baslys. Atbukus adata nèlenda [siuvant]. Šitos šukos niekai – į galvą (į plaukus) nèlenda. Žemė kieta, žagrė visai nèlenda (negali paarti) . Višta riebi – pirštai leñda. Lenda it šaps į uodegą. Miške gimęs ir augęs, išėjęs ant lauko, į žemę leñda. Kišk, kur nèlenda.

2. skverbtis, eiti į vidų ar iš vidaus: Kurmis leñda an urvą. Iš avilio pradėjo lį̃sti bitės. Straigės lindo į savo namelius. Skylė tokia didelė, jog ir aš galiu lį̃sti. Kurgi lendi kaip pelė? Žuvelė pati, vizgindama uodegą, lindo į tinklą. Leñd (lįsk) iš rankovės! Rudenį vabzdžiai leñda į žemę. Ne tik žmonės, bet ir šunes lindo į pastoges. Truputį oru pasidžiaugęs lindau į lovą. Žvirbliai lenda į langus priš speigą. Lį̃sti pro langą. Karklynan lįsma, žvirblius baidysma. Lįsčiau karklyną, bene padvėsčiau. Nuo saulės lendu in vandenį, nuo lietaus – po stogu. Na, sako, jau bus gana praustis, lįsk laukan! Jonkelis leñdamasis (toks liaudies šokis) . Lenda kaip yla iš maišo. Lenda kai maišan. Lenda it erkė po odos. | Sniegas kruopeliais pro mažiausią plyšelį lindo (sprausdamasis biro, krito) į vidų. Aš nežinau, koks iš jo žmogus: tik iš vargo išlindo ir vėl vargan lenda. Nelįsk an skolą, paskui neišsimokėsi. | Vargas pradėjo kas dieną drąsiau lįsti per apiplyšusius stogus gryčion. Jau lenda saulutė į žemę (leidžiasi) . Rytą paskėliau – da tik saulė lindo (tekėjo) . Miškai ir kalvos lenda (ryškėja) pro rūkus. Bėda viena per duris eina, kita – par langus lenda. Gyvas į žemę nelįsi. Vietos nebeturiu, o gyvent reik: gyvas į žemę lįsk – neįlį̃si. Bėda tai bėda, bet vis į žemę nelįsi. Nors tu gyvas žemės [na] lįsk, kai valgyt nori. Nors į žemę lįsk! (nėra kur dėtis) . Lieps ugnėn lįst, ar lįsi? Lįsk vabalo blauzdon. Nelįsk į grambuolį, nes jis, į mėšlą lįsdamas, ir tave įtrauks. Ir katinas, peleną pridergęs, lenda į kampą. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų. Ginas, net akys leñda iš kaktos. Jai jau per šonus imą pinigai lįsti (daug jų turinti) . Neduok Dieve į jo skūrą lįst (jo vietoje būti) . Gyva mėsa į skūrą lenda. Šen liñdo, ten liñdo, klėtin be rakto įlindo. skverbiantis nemaloniai veikti, erzinti: Krienai leñda į nosį. Dūmai ėsdavo akis, lįsdavo į gerklę. O balsas toks spiegiantis, tiesiog per ausis lenda. To smarvė labai galvon leñda. Toks šiandie šaltas oras, taip lenda į žmogų. imti. Kai lyja, miegas leñda. Dieną prismiegi, tai kurgi ir belįs miegas naktį. Pradeda miegas lįsti – benkiav (baikiva) pasakas. ateiti į galvą, prisiminti: Kai jas. imi pasakot, tai viena paskui vieną leñda (ateina į galvą) .

3. duotis įmauti, įauti, įverti ir pan.: Nèlenda batai – maži. Jeigu tik lį̃s batai, tai ir aš važiuosiu. Man su dviem autais leñda. Tau nelįs mano kaliošai. Ale toj nauja kepurė tai jau nelį̃s an galvos. Adata labai plonutė – siūlas nelįs.

4. būti gerai valgomam (esant apetitui): Tas kumpis labiau lenda – kaip tas medus. Sausas valgis nė lį̃st nèlenda. Duonelė, kad ir ašakota, lenda, lyg būtų su medum aptepta. Man šiandie kažkodėl valgymas visiškai nelenda. Kad užkandas geriaus lįstų, gerkles gėrimais vilgė. Padirbus leñda užvalgyti. Atsikėliau, neliñdo valgyti. Kad gardu viskas, kad lenda, kaip už ausies! Valgis nebetelpa, degtinė nebelenda. Leñda, nei sudieu nesako.

5. brautis, veržtis, eiti kur: Lįsì nelįsì – vis tiek neleisiu. Stui, nešvankėli, nelį̃sk, kur lį̃sti netinka. Nemato pavojaus, o lenda kaip mažas vaikas. Sušalęs nelį̃sk į ugnį – susirgsi. Nelįsk arti prie šunies, dar įkąs. Neik prie mašinos, gali ranką įkišt, nelįsk, kur nereikia. Turbūt sviete vietos neradai, lindęs čia į tą peklą, mūsų dvarą. Vištos leñda lesti. Gal perekšlę vištą turi? Mano neleñda perėt. Kur jo galva buvo lįst tokion vieton? Varai – tai čia liñdus [karvė],
tai čia (neina tiesiai) . Pirma tėvo nelįsk: niekas nepagirs, o papeiks kiekvienas. Kaip neleisi, jei par pagalį leñda. Ko čia lendi kaip musia an medų! Ar sakai, ar nesakai, vis lenda ir lenda kaip šuva. Kaip bulba leñda per arimą. Lenda kap smala. Lenda kaip akis išdegęs. Pats lenda bėdai į nagus. Jie lenda kakta kaip tas jautis – pamato kalnelį ir mauroja. Šen liñdęs, ten liñdęs – bene briaukšterės kas par nosį. Lenda kaip (kap) kiaulė į bulves. Lenda kaip kiaulė žirniuos. Leñda kaip kiaulė per akis. Neturi gėdos, lenda kaip kiaulė kitiems už akių. Nespėjo išlipti iš lovos, ir lenda kaip paršas prie stalo. Lenda kaip vagis in lašinius. Lenda (painiojasi) kaip šuva po kojom. Su savo banda (bandu), kur noriu, tę lendu. Še mušk, še nelenda. pasidėti, rasti vietą: Po tokios gėdos nežino, kur lį̃sti (dingti) . Kur toks žmogus tura lį̃sti, nieko nemokėdamas dirbti?

6. kištis, dalyvauti (kur nereikia): Lenda ne į savo reikalus. Nebūt liñdęs an tas muštynes, nebūt pats gavęs.

7. kibti, įkyriam būti; įkyriai meilintis: Vaikas taip pristojo ir lenda kaip musės prieš lietų. Grasink jį nuo savęs, kad jis nelįstų prie tavęs. Ko in mane lendi? Nelįsk! Pasižabojo vaikinas, pri Marikės lį̃sdamas (gavo vesti) . Prigavai mane, sutrypei gyvenimą, tai ko dar lendi? Kad ir tos mergos leñda smirdėdamos (labai kimba prie vaikinų), o paskui graudoja.

8. lipti, kopti: Diedas lindo per pupą ir inlindo dangun. Lįsk ant arklio ir jok. Leñd (lįsk) , Maria, vagonan, ko stovi! Reikė [jo] ant pečio lįsti – pečius kūrentas. Lįsk iš beržo.

9. eiti, važiuoti: Likit sveikos! Aš jau lendù! Lenda diedukelis giria, arklyną pasikinkęs.

10. dygti, kaltis: Diegai pinavijų iš žemės rausvomis galvutėmis lenda. Mūsų rugiai jau lenda. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? Kad pradeda alksnio lapeliai lį̃sti – vijūnai neršta. | Rauplės lenda iš kūno.

11. dubti, klimpti: Čia labai žemė leñda – kai eini, kojos veliasi. Visur šlapia, žemė leñda. Ant liūno leñda (liūnas nekelia) . Kojos lenda purvynan.

12. tilpti, išsitekti: Viską, kas lindo į lagaminą ir turėjo bent kiek didesnės vertės, Marija Jakovlevna išsivežė. Į tą puodą negalėtų tilpti viena tavo koja, tai kaip galėjo lįsti visas kūnas? Koks čia maišas, bene čia daug lįs! Kiek tan aruodan leñda javų? Neliñdom visi į vežimą, tai likau namie. Avižos šiton šalinukėn nelį̃s. Buvom keturiolika dūšių, stalan nelį̃sdavom. Čia apie pusantro viedro gangreit leñda. Kilion (į kilogramą) mažai pamidorų leñda. Nebèlendu į tuos kailinius. Ar būt daugiau kiaušinių neliñdę [po višta] ? Tas prisikrovė, kiek tik an vežimų lindo, ir važiuoja. Storas – ką tik per duris leñda. Kur jai leñda [valgyti]. Še butelį, galėsi ryt, kiek tik tau lįs. Kur te tau tas ir miegas lenda! Aš giesmių mokėjau – tai maišan nelįstų (labai daug) .
ãkys leñda ima pavydas žiūrint: Leñda visiem ãkys an mano telyčią.
diedaĩ leñda į kampùs temsta: Jau diedaĩ į kampùs leñda.
gróbas leñda į gróbą; . labai norisi valgyti: Bičiuli, valgyti didei noriu – grobas į grobą lenda.
į akìs lį̃sti

1. būti įkyriam, įgristi: Nelį̃sk man į akìs! Kaip kuisis į akis lenda. Ko lendi į akis kaip musė! Turėčiau gėdėtis žmonėms į akis lįsti. Aš nenoriu lį̃st akýsan.

2. rodytis: Prisisprogus (prisigėrus) pradeda šmėklos lįsti į akis.

3. patraukti dėmesį: Tiesa ing akis lenda.

4. apimti. Miegas į akis lenda. Besėdant leñda miegas į akìs. Pradėjo snaudulys į akis lįsti.
į gálvą lį̃sti

1. kilti mintyje, sąmonėje: Tos liūdnos mintys vis jam lindo į galvą. Alkanam visi velniai į galvą lenda.

2. duotis išmokti, atminti: Jam viskas gerai leñda į gálvą. Į galvą niekas nelindo. Bet ar gali lįsti mokslas į galvą, kuri nuolat galvoja apie tai, kiek tėvas uždirbs, ką nupirks valgyti.
į sùbinę (į úodegą) lį̃sti. pataikauti: Pirma į uodegą lindo, o pasku nebenori nieko padėt. Lį̃sk lį̃sk jam į úodegą – pamatysi, kaip bus! Nelį̃sk marčiai į sùbinę – būsi nėko vieto [je].
į žẽmę lį̃sti mirti: Mes jau pasenę, veik lįsime į žemę.
kíek leñda iki valiai: Čia jis galėjo rėkti, kiek jam lindo, bet jo niekas negirdėjo. Gali kiek lenda skųstis. Visi buvo krūvoj ir galėjo kiek tik lenda išsišnekėti. Davė mušė, kiek tik jai lindo. Paimk pantį ir duok, kíek tik leñda. Miegu, kíek man leñda.
po óda (
po skūrà) lį̃sti įkyrėti, primygtinai ko prašant: Nelįsk man po oda, aš laiko neturiu. Lįsk tu jam po skūra.
po velė́na lį̃sti mirti: Jei jau taip, tai geriau lįsti po velėna!
ubagaĩ leñda į kertès temsta: Ubagai į kertes lenda.
už akių̃ lį̃sti

1. užeiti priešais: Stok iš eilės, nelįsk už akių! Tose platybėse nėra ko kitam už akių lįsti.

2. norėti daryti tai, ką kitas anksčiau ketino daryti: Sakau sykį, sakau antrą: nelį̃sk man už akių̃ [prie vaikino],
ka nepakliūni!
antlį̃sti, añtlenda, antliñdo. aptikti, atrasti: Añtlenda viską, negali nė siūlų paslėpti nu vaikų. Ir antliñdo jis mano kirvį kamaroje.
aplį̃sti, àplenda, apliñdo. lendant aplink apeiti, apšliaužti: Pasieniais aplink visą šieną apliñdo. Jis spėjo aplįsti krosnį ir dabar jau prie antrosios užkrosnio angos. Kasiausi ir rankom ir kojom, ligi aplindaũ.
atlį̃sti, àtlenda, atliñdo.

1. lendant, skverbiantis ateiti, atkakti, atšliaužti: Visa pasišiaušusi [pelytė] atlindo į priešakį. Matai, kur atlindo per šiaudus. Tik iš anapus krūmų atlenda vežimas.

2. atgal grįžti lendant, šliaužiant: Pralindęs pro tvorą atlį̃sk: jei nebeatlį̃si, nebeaugsi. Visaip landžiojo o landžiojo, o vis nepataikė atlįsti. atgal įlįsti: Lytaus nėra – žolelė vėl į žemę atliñdo. Rauplės atlenda į kūną. Keikestis pro burną išlenda, pro nosį atlenda.

3. neprašomam, nelaukiamam ar nekenčiamam ateiti: Àtlenda į trešnes didžiausias pulkas paukščių kaip debesys. Ka susitaikei su juo, tai jis pradės atlį̃st. Kad kas nereikalingas atlindęs beskaitant neužkluptų. Tyli kap kiaulė, į svečius atlindus. Šįryt išvijau jį iš trobos – atsilindo, matai, pasišnekėti.
įlį̃sti, į̃lenda, įliñdo.

1. įsmigti: Man rakštis įliñdo an koją. Kartu vilkosi įlindusi jos. krūtinėn strėlė.

2. į vidų, į siaurą vietą, į tankmę įeiti, įsiskverbti: Priėdė, atsigėrė ir įlindo į plyšį. Straigė nušliaužė nuo radasto ir įlindo į samanas. Viename mūšyje įlindo iš baimės į balą. O jei noras pasiuostyt – įlendi į jauną beržynėlį. Kalnas apaugęs neįlendamu mišku. Anas, rugiuosna anlindęs, pranyko kaip ugnėn. Tu, svotuli, kur dingai, ar į šiaudus įlindai? Įlindau terp vyrų [susirinkime]. Pro duris pataisėm katei, šuniui įlendamą [tarpelį]. Įliñdo kaip žuvis į váržą. Kas [ne] įeit pro angą ing gardą avių, bet inlenda kur kitur, tasai vagis yra. Antliñdo (įlindo) blusa nosin. Saulė į debesį įliñdo (užslinko debesis) . Takelis įlindo į pakrantės krūmus. Dalgiai inliñdo in rugius (prasidėjo rugiapjūtė) . | Įlindau aš į tą žemelę iki kaklo ir užmiršau, kada diena, kada naktis. Tarp jo gyvenimo ir mužikų, kurių tarpan jis įlindo (prie kurių pritapo), buvo didžiausias skirtumas. | Rauplės įlenda į kūną. Mokslas paaugusims nebįlenda (sunkiai išmokstama) . Dievas žino, kas jam tada įliñdo (ką jis sugalvojo) . Ką dabar darysi, gyvas į žemes neįlį̃si. Dangus aukštai – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi. Be muilo įlindo, bet atgalio neišlindo. Gi ne maišas – neįlįsi (sunku žmogų pažinti) . Į vidų nei vienam žmogui negal įlįsti. Miške gimęs, miške augęs, išėjo į lauką ir įlindo į žemę. Aš įsilįsiu į jaučio ausį. Lapė, žąsį pasivogus, įsilindo į karklyną. Miške įsilindusi, visus iš namų veda. apsirengti, užsivilkti: Juozas išeiginę sermėgą nusivilko ir, į kailinius įlindęs, išbėgo paskui tėvą. Dabar jau nebereikia tau gėdytis įsilįsti į tėvo kailinius.

3. dingti, prapulti, nežinia kur būti: Tu taip įlendi, kad tavęs joks velnias negali rasti. Niekur negalima rasti, įlindo kaip į peklą. pasidėti, rasti vietą: Na, kur tu, vargšeliau, įlį̃si!

4. įsimesti, prikibti. Koki liga įliñdo. Rankon grižas įlindo. Inlindo šonan sopelė, nežinau ir iš ko. Kažkas įlindo an koją – trečia diena gelia. Įliñdo kas širdin ir sopa.

5. įknibti, įsigilinti į ką: Į knygą įlindęs mūkso seniukas. Įliñdus i įliñdus knygos [na] (skaito ir skaito) .

6. dažnai ar ilgai kur būti, nuolat lankytis: Jis tame kieme įliñdęs. Jūs vis pas mane įliñdę (nuolat ateinate, skolinatės) . Anas te kai velnias peklon – inlindęs ir inlindęs. Pas Marcinkevičius įlindęs visą laiką i da šieno negavo. | Barometras lietuj įlindęs (rodo lietų) .

7. įsibrauti, įsiveržti kur: Vagies įlįsta (įsivogta) klėtin ir viskas išvogta. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus. Įlindo kaip kiaulė, pabuvo kaip žmogus. | Jis norėjo įlįsti į tą vietą (gauti tą tarnybą) . Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi. Įsilindo į vaikų namus.

8. pakliūti, patekti į sunkią padėtį: Ot įlindo mergelė, močios neklausydama (pakliuvo į bėdą) . Į šią bėdą įlindau per savo kvailystę. Bene iš savo noro arba iš savo valios įlindo [į kalėjimą] ? Sukčius suprato, kad jis pats įlindo (įkliuvo) . Visi [vaikai] inliñdo labai. Įliñdo į skolas lig ausų. | Į banką reikė [jo] įlį̃sti (įsiskolinti) . Petras Gerklys įsilindęs į skolas. Už neteisingą prisiegą būtų įsilindus pusėtinai.

9. įlipti, įkopti: Inlį̃sk ąžuolan ir šauk mus. Kytrieji nuejo į butą, o durnesnis įsilindo į medį. Pasivalgos, įsìlendas pradėm į lovą i gulia. Pasikark į šakalį įsilindęs.

10. įeiti: Daržan kruopą (truputį) iñlendu paravėt – žolė auga. Inlįsiù savo gryčelėn (įeisiu gyventi) . | Jau metuos gerai anliñdę (įmetėję) .

11. įklimpti, įsmukti: Itoj balaitėj lig kelelių iñlendi.

12. pratilpti, pralįsti: Kiti judamieji bokštai buvo tokie aukšti, kad negalėjo įlįsti pro miesto vartus.

13. tilpti, sueiti: Vėl šimtas įlindo (kaštavo) .
į ãkį įlį̃sti patikti: Levutė tikrai įlindo jam į akį. Įlindo mums į akį ant sienos toks įstabus paminklas.
į akìs įsilį̃sti įkyrėti kam, nuolat lįsti prie ko: Jis man vis į akis įsilindęs ir įsilindęs.
į gálvą (galvõn) įlį̃sti įstrigti į sąmonę, į atmintį: Ta mintis jam įlindo į galvą. Bala žino, kas jam į galvą įlindo (ką jis sugalvojo) . Noroms nenoroms galvon įlenda klausimas: o kame gi lietuviai? Mįslės kokios galvõn inliñdo.
į šìrdį įlį̃sti

1. įeiti į žmogaus vidų, jį pažinti: Negaliu į jo širdį įlįst.

2. patikti: Prievarta į širdį neįlįsi. Petrui Vyturytė buvo į šìrdį įliñdus.
skūrõn įlį̃sti būti kieno vietoje: Ka vyras inlistų̃ moterų skūrõn, tai žinotų [, kaip sunku moterims].
kíek įlį̃s užtektinai, smarkiai: Inpilsme jam, kiek inlįs.
išlį̃sti, ìšlenda, išliñdo.

1. prasikišti, pasirodyti kam lendančiam, pereinančiam per ką: Vinis kiaurai per sieną išliñdo. Vinutė išliñdo per padą [bato] – koją duria. Išdžiūvus klijams, žirklėmis nukerpame išlindusius siūlus, nereikalingus užlankų kraštus. Žiūrėk, vaikui vė punkis (snarglys) išliñdo. Ir išlindo kaip pavasaryje kuolas iš žemės. | Kelnės iš vienšalio audeklo, alkūnės išlindusios (rankovės ties alkūnėmis kiauros) . Tada apsiženysi, kap galva išlįs kap klupstis (nupliks) . Išlį̃s yla iš maišo (išeis aikštėn pikti darbai, paaiškės žmogaus būdas ir pan) . Kad tau kiaurai išlį̃stų! išdygti, prasikalti: Išlindo barzdelė, ūsiukai prasikalė. Kvietys išlindo (išplaukėjo), ir tuoj žydi.

2. išeiti aikštėn kur lindėjusiam, buvusiam; išeiti, prasisprausti pro siaurą vietą: Ėgi barsiukas bėga, išlindęs iš landos. Šiandien Deveikos bitelės pirmąkart išlindo iš avilio. Straigė pusiau išlindo iš kaušelio. Koks gali būti tavo autoritetas, jeigu tu atrodai lyg pro kaminą išlindęs. Panėręs už penkiolikos sieksnių iš vandens beišlindo (išnėrė) . Kvailys jos kelio pasiklausė ir išlindo iš užkrosnio. Pačiute, širdute, išlįsk iš maišo. Kažin, ar ana. neišlįs par aptvarą? Išlindęs iš miško, pamatė Mykolas gimtąjį kaimelį. Apsidairykite aplinkui, išlįskite iš kabineto į gatvę. Visas dulkėtas, kap iš peludės išlindęs. Dvokia kap iš tvarto išlindęs. Išlindo kaip Pilypas iš kanapių. Išliñdo kaip meška iš širto. Po tokios speiguotos žiemos pavasaris kaip iš maišo išlįs (staiga atšils) . Nedėk jo kišenėn, ba išlįs (negirk iš anksto) . Nedėk ausin – išlįs. Iš savo kailio neišlįsi. Valgo kaip iš badų išlindęs (daug, godžiai) . Tau ir akes išlįs nuo darbo! Kad tau akys per pakaušį išlįstų! Lekiu išsižiojęs, akys išlindo (išsprogo), a nepamatysiu jį. Didi išmintis pro mažą gerklę išlenda. Išlįs jiem per abu galu šitie pinigai. Subata pro pėtnyčią išlindo (apatiniai drabužiai prasikišo pro viršutinius) . Kai jauna buvau, rože žydėjau; kai pasenau, akis įgijau ir pati pro jas išlindau. Stuba su svečiais pro langus išlindo. Aš pro čia (pro tvorą) išsilįsiu.

3. išsiveržti, išsibrauti iš kur nors: Tiek buvo suspaudę žmonės, led išlindaũ iš vidurio. Išlį̃sti pro mišką (išsitarpuoti tarp medžių be kelio, išvažiuoti) . Takeliais ìšlendi, ir tiek. Viedmorius perkrimto sau kelią išlį̃st, išliñdo ir vėl paskum juos vejasi. Išliñdo saulytė raudona raudona, ir vėl debesin. Anksti išlindo mėnulis. Iš miško išlindo ilgi tamsūs šešėliai ir plačiai uždengė rugių lauką.

4. atsirasti: Nežinosi, iš kur koks darbas tau išlįs. Vieną bėdą nustūmei, žiūrėk, jau kita išliñdo. Gal kuomet išlįs valandikė ir pasilsėti. Išliñdo kelios saulėtos dienos. Ne just nejuntas, kaip tas smertis ìšlenda.

5. išeiti iš sunkios padėties, išsisukti: Atrodė, kad šį kartą tikrai praloš, bet išlindo. | Jis niekaip negalėjo iš skolų išlįsti.

6. išlipti, iškopti iš kur nors: Tokia diena yra, aš negaliu iš lovos išlįst. Anas ažturėj arklį, išliñdo iš vežimo ir nuej [o].

7. užlipti, užkopti ant ko nors: Išlindo in tvarto dangčio. Išsipėriau in palų išlindęs.

8. išeiti kur nors: Čia kur (netoli) bobutė žolė̃s išliñdo, tai greit pareis. Arklį uždarė, pats išliñdo kur. išeiti už vyro, ištekėti: Nora tos mergos prisitaisyti, išlį̃sti.
į áikštę išlį̃sti paaiškėti: Tikrai, paslapčių valdžia negalėjo išlaikyti – vis kas nors išlįsdavo į aikštę.
iš po ragãžės išlį̃sti. Mergaitė džiaugiasi, kad iš po ragažės išlindo.
per akìs (pro pakáušį, pro vir̃šų galvõs) išlį̃sti suteikti daug vargo: Šitas užudarbis tau per akis išlįs. Žemė per akìs išliñdo. Maniežas man par pakáušį išliñdo (reikia vis taisyti ir taisyti) . Itiej interesai tai išlindo man pro viršų galvos.
su nósimi išlį̃sti laimingai išeiti, neprakišti: Nežinia dar šiemet, kap su nósia išlį̃sim.
paišlį̃sti, paìšlenda, paišliñdo. daugelyje vietų išlįsti: Smegenai paišliñdę.
papaišlį̃sti, papaìšlenda, papaišliñdo. daugeliui išlįsti: Sutemus papaišliñdo vitvisi.
nulį̃sti, nùlenda, nuliñdo.

1. nusmigti: Rods, tiesiai kišiau adatą, ale kažkur nuliñdo. Kiaurai žemės nuliñdo (prasmego) .

2. lendant kur nusigauti, patekti į siaurą, ankštą vietą: Paspartutas ko nenulindo kiaurai pro skylę. Lapinas nulindo krūmuosna. Sesuo su Levuku nulindo užkrosnin ir žiūrėjo iš ten į mane kaip du įgąsdinti žvėriukai. Piemuo nulindo prie mūrio ir smalsiai spoksojo į svečią. Todėl tykojau tyloms, už durų nuliñdęs, kad pamatyčiau ben, kaip ponai mūs čestavojas. Nulįsiù nulįsiù rugiais, i niekas neras. Tokie grybai i ligoniui gerai nuryt: paspaudei, i nuliñdo.

3. nugrimzti: Baisus šlapumas – nùlenda arkliai lig pilvui. Seniai tokia brada buvo: kur stojies, ten ir nulendi pusėn blauzdų. Geležinė kumelė nulindo balelėn, penki vilkai traukė, penki palaukė.

4. pasislėpti, dingti: Kur tu nulindai, Karoli? Vaikas, mačiau, ėjo in tvartą – kažno kur nuliñdo.

5. nueiti, nuvažiuoti: Nulindau in Liškiavą iš Lazdijų. Nuleidžiau kaip šuo uodegikę ir nulindáu numo. Išlįsi iš vakaro, tai pernakt nulįsì. Jis mėgėjas kur nueit, nulį̃st. Viens nùlenda kur grybaut, kits kitur. nueiti kur nepageidaujamam: Jie niekad kitų nepamylia, o pas kitus nùlenda.

6. nulipti, nukopti: Nulindo Lapinas nuo pečiaus, raudonas kaip burokas, uždegtas. Nulį̃sk nuog arklio. Nulindo any nuog lokių. Nuliñdo tėvas nuog to ogero (kumelio) žemyn.

7. įlipti, įkopti: Nulindo ãny kaminan trijosa. Tada anas nuliñdo in medžiagos (į medį) .

8. nutirpti, nušilti: Sniegas nuliñdo. Kol sniegas nulį̃s, tai bėdos pro viršų galvos išlįs.

9. nuslinkti: Iš vargo ir nelaimių jo plaukai nuog galvos nuliñdo.
palį̃sti, pàlenda, paliñdo.

1. po kuo nors įsmigti: Rakštys po nagu paliñdo.

2. po apačia kur patekti: Šuva po suolu paliñdo. Palį̃sk paklėtėn pažiūrėtų, ar nėr kiaušinių. Ji an kožnos lovelės padėjo po pyragą ir marškinius, o jinai paliñdo pečelin. Vilkas paliñdęs po tus medžius. Nuo giltinės po puodu nepalį̃si. Žąsinas pasilindo į pakrosnę. Anys buvo žemėj pasiliñdę. Aš pasilindaũ po ta valčia.

3. pakliūti po kuo: Girtas būdamas po arkliais palindo (suvažinėjo) . Bežiopsodamas nepalįsk po mašina.

4. įsimesti. Dieglys man po krūtine paliñdo, nė atsidvėsti nebegaliu.

5. prikibti prie ko: Tik palįsk, tai tuoj gausi! Palindai ir gavai. Tegu tik jis pàlenda in mane!
į akìs palį̃sti prikaišioti: Kap pati palį̃s in akìs.
po rañkomis palį̃sti sutrukdyti, užbėgant už akių: Tą arklį būtau aš nupirkęs, tik jis man po rañkom paliñdo (kitas nupirko) .
po velė́na (žemýna) palį̃sti mirti: Po žemyna palindo. Po velė́na paliñdo.
padlį̃sti, pàdlenda, padliñdo.

1. prilįsti: Regi gi – šėtonas padliñdo.

2. įlipti: Padleñd in medžiagos (į medį) , pasdair, kur dūmai eima.
parlį̃sti, par̃lenda, parliñdo.

1. giliai nulįsti, nugrimzti: Baslys parliñdo į žemę. Liepė išverst akmenį didžiulį, katras tenai gulėjo parliñdęs par pusę žemėn. [Ąžuolų kelmai] žemė̃s parliñdę. Jam kai davė per pečius, jis parliñdo žemėn lig krūtinei. Griekuos parliñdę, varguos paskendę. Iš kur jis duos tuos tūkstančius, kad jis pats skoloj parliñdęs. Anas skolõs [na] parliñdo.

2. lendant, skverbiantis grįžti atgal.

3. pareiti, parvykti šiaip taip: Tas naktibalda parliñdo namo jau švintant.
pérlįsti.

1. išlįsti kiaurai per ką, persmigti: Vinis pérlindo per sieną.

2. pereiti per ką lendant, skverbiantis: Perlendu per tvorą. Parlindo jis par apačią. Krūmas išaugo taip tankus, jog joks gyvolis, žvėris ar žmogus negali perlįsti per jį. Neparlendamose medėse negalėjo suvokti kaltinykų. Šonūse [motinos] narvelio išpjaukiat kelis tarpelius, bet teip aukštus, kad bitė negalėtų parlįsti. Ot audeklas, kad gali šuo perlįsti (retas, prastas) .

3. giliai nuklimpti, įgrimzti: Arklys pérlenda, ale ne kiaurai. Tas Zinius perlindęs į skolą, prasigėręs. | Tiek metų, o dar į kuprą neperlindau (nesusimečiau, nesulindau) .
pralį̃sti, pràlenda, praliñdo.

1. išlįsti, prasiskverbti pro ką: Suaugo tokia tankynė, kad nė žmogus negali pralįst. [Pro spragą] ir jis pats pralenda, ir dar kitiems palieka, kad taip pat pralįstų. [Tamsiose giriose] nei žmogus nepraeina, nei žvėris nepralenda. Pro tiltą pràlenda laivai. Vežimas vos tiktai pro vartus praliñdo ir apvirto. Keliu reikėjo lįstinai pralįsti. Jo vaikas kažkaip praliñdo [į kitą klasę]. Aš toks nekabus ant to darbo, kad tik pralįsti. Kur protingas pralįs, ten kvailas nuklimps. Be gėdos lenda, bet ir pralenda.

2. pro šalį praeiti: Vos pralindaũ pro šalį. Mokėsi, kaip nepastebėtam pralįsti pro kalakutą ir žąsiną.

3. parlįsti, įklimpti: Gyvenom gerai, pakol į skolą nepraliñdom. Vyras visiškai pralindęs skolose, degtinėj.
prilį̃sti, prìlenda, priliñdo.

1. daug prismigti ko: Nenešiok pėdų, prilįsì akuotų.

2. daug sulįsti: Pro urvą prilindo pelių. Musių kad priliñdo į butelį! Blusų prilįsi, negulėk aslo [je].

3. daug pritekti, prisikimšti ko: Šaknis kelmo prilindo žemės, t. y. prižeibėjo, prismego. Dantys varškės prilindę. Pilna gerklė prilindo dulkių.

4. daug prisigrūsti ko: Traukinys sausakimščiais prilindęs žmonių. Visi langai prilindę vaikų. Nebėr vietos i pas juos: pilna priliñdę (apsigyvenę) visokių sesučių, visokių bugalterkų.

5. prisiskverbti, prisibrauti, prisigauti, prieiti prie ko: Žmonės kimšosi, stumdėsi, kiekvienas norėjo arčiau prilįsti. Apstojo žmonės vežimą, negaliu prilį̃sti. braunantis, lendant pasiekti: Tas vaiks pradėjo lįsti dar toliau ir prilindo kitus tokiuos vaikus.

6. prieiti prie ko, norint ką gauti: Jis moka prilį̃sti ir prie aukštų viršinykų.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antlisti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>lį̃sti, </b>leñda, liñdo. <br/>1. <span class="explanation">smigti, terptis į vidų: </span> An minkštą žemę lengviai leñda baslys. Atbukus adata nèlenda [siuvant]. Šitos šukos niekai – į galvą <span class="explanation"> (į plaukus) </span> nèlenda. Žemė kieta, žagrė visai nèlenda <span class="explanation"> (negali paarti) </span>. Višta riebi – pirštai leñda. Lenda it šaps į uodegą. Miške gimęs ir augęs, išėjęs ant lauko, į žemę leñda. Kišk, kur nèlenda. <br/>2. <span class="explanation">skverbtis, eiti į vidų ar iš vidaus: </span> Kurmis leñda an urvą. Iš avilio pradėjo lį̃sti bitės. Straigės lindo į savo namelius. Skylė tokia didelė, jog ir aš galiu lį̃sti. Kurgi lendi kaip pelė? Žuvelė pati, vizgindama uodegą, lindo į tinklą. Leñd <span class="explanation"> (lįsk) </span> iš rankovės! Rudenį vabzdžiai leñda į žemę. Ne tik žmonės, bet ir šunes lindo į pastoges. Truputį oru pasidžiaugęs lindau į lovą. Žvirbliai lenda į langus priš speigą. Lį̃sti pro langą. Karklynan lįsma, žvirblius baidysma. Lįsčiau karklyną, bene padvėsčiau. Nuo saulės lendu in vandenį, nuo lietaus – po stogu. Na, sako, jau bus gana praustis, lįsk laukan! Jonkelis leñdamasis <span class="explanation"> (toks liaudies šokis) </span>. Lenda kaip yla iš maišo. Lenda kai maišan. Lenda it erkė po odos. \| Sniegas kruopeliais pro mažiausią plyšelį lindo <span class="explanation"> (sprausdamasis biro, krito) </span> į vidų. Aš nežinau, koks iš jo žmogus: tik iš vargo išlindo ir vėl vargan lenda. Nelįsk an skolą, paskui neišsimokėsi. \| Vargas pradėjo kas dieną drąsiau lįsti per apiplyšusius stogus gryčion. Jau lenda saulutė į žemę <span class="explanation"> (leidžiasi) </span>. Rytą paskėliau – da tik saulė lindo <span class="explanation"> (tekėjo) </span>. Miškai ir kalvos lenda <span class="explanation"> (ryškėja) </span> pro rūkus. Bėda viena per duris eina, kita – par langus lenda. Gyvas į žemę nelįsi. Vietos nebeturiu, o gyvent reik: gyvas į žemę lįsk – neįlį̃si. Bėda tai bėda, bet vis į žemę nelįsi. Nors tu gyvas žemės [na] lįsk, kai valgyt nori. Nors į žemę lįsk! <span class="explanation"> (nėra kur dėtis) </span>. Lieps ugnėn lįst, ar lįsi? Lįsk vabalo blauzdon. Nelįsk į grambuolį, nes jis, į mėšlą lįsdamas, ir tave įtrauks. Ir katinas, peleną pridergęs, lenda į kampą. Dirbk, kad akys lįstų, ėsk, kad pilvas plyštų. Ginas, net akys leñda iš kaktos. Jai jau per šonus imą pinigai lįsti <span class="explanation"> (daug jų turinti) </span>. Neduok Dieve į jo skūrą lįst <span class="explanation"> (jo vietoje būti) </span>. Gyva mėsa į skūrą lenda. Šen liñdo, ten liñdo, klėtin be rakto įlindo. <span class="explanation">skverbiantis nemaloniai veikti, erzinti: </span> Krienai leñda į nosį. Dūmai ėsdavo akis, lįsdavo į gerklę. O balsas toks spiegiantis, tiesiog per ausis lenda. To smarvė labai galvon leñda. Toks šiandie šaltas oras, taip lenda į žmogų. <span class="explanation">imti</span>. Kai lyja, miegas leñda. Dieną prismiegi, tai kurgi ir belįs miegas naktį. Pradeda miegas lįsti – benkiav <span class="explanation"> (baikiva) </span> pasakas. <span class="explanation">ateiti į galvą, prisiminti: </span> Kai jas. imi pasakot, tai viena paskui vieną leñda <span class="explanation"> (ateina į galvą) </span>. <br/>3. <span class="explanation">duotis įmauti, įauti, įverti ir pan.: </span> Nèlenda batai – maži. Jeigu tik lį̃s batai, tai ir aš važiuosiu. Man su dviem autais leñda. Tau nelįs mano kaliošai. Ale toj nauja kepurė tai jau nelį̃s an galvos. Adata labai plonutė – siūlas nelįs. <br/>4. <span class="explanation">būti gerai valgomam (esant apetitui): </span> Tas kumpis labiau lenda – kaip tas medus. Sausas valgis nė lį̃st nèlenda. Duonelė, kad ir ašakota, lenda, lyg būtų su medum aptepta. Man šiandie kažkodėl valgymas visiškai nelenda. Kad užkandas geriaus lįstų, gerkles gėrimais vilgė. Padirbus leñda užvalgyti. Atsikėliau, neliñdo valgyti. Kad gardu viskas, kad lenda, kaip už ausies! Valgis nebetelpa, degtinė nebelenda. Leñda, nei sudieu nesako. <br/>5. <span class="explanation">brautis, veržtis, eiti kur: </span> Lįsì nelįsì – vis tiek neleisiu. Stui, nešvankėli, nelį̃sk, kur lį̃sti netinka. Nemato pavojaus, o lenda kaip mažas vaikas. Sušalęs nelį̃sk į ugnį – susirgsi. Nelįsk arti prie šunies, dar įkąs. Neik prie mašinos, gali ranką įkišt, nelįsk, kur nereikia. Turbūt sviete vietos neradai, lindęs čia į tą peklą, mūsų dvarą. Vištos leñda lesti. Gal perekšlę vištą turi? Mano neleñda perėt. Kur jo galva buvo lįst tokion vieton? Varai – tai čia liñdus [karvė], tai čia <span class="explanation"> (neina tiesiai) </span>. Pirma tėvo nelįsk: niekas nepagirs, o papeiks kiekvienas. Kaip neleisi, jei par pagalį leñda. Ko čia lendi kaip musia an medų! Ar sakai, ar nesakai, vis lenda ir lenda kaip šuva. Kaip bulba leñda per arimą. Lenda kap smala. Lenda kaip akis išdegęs. Pats lenda bėdai į nagus. Jie lenda kakta kaip tas jautis – pamato kalnelį ir mauroja. Šen liñdęs, ten liñdęs – bene briaukšterės kas par nosį. Lenda kaip (kap) kiaulė į bulves. Lenda kaip kiaulė žirniuos. Leñda kaip kiaulė per akis. Neturi gėdos, lenda kaip kiaulė kitiems už akių. Nespėjo išlipti iš lovos, ir lenda kaip paršas prie stalo. Lenda kaip vagis in lašinius. Lenda <span class="explanation"> (painiojasi) </span> kaip šuva po kojom. Su savo banda (bandu), kur noriu, tę lendu. Še mušk, še nelenda. <span class="explanation">pasidėti, rasti vietą: </span> </span> Po tokios gėdos nežino, kur lį̃sti <span class="explanation"> (dingti) </span>. Kur toks žmogus tura lį̃sti, nieko nemokėdamas dirbti? <br/>6. <span class="explanation">kištis, dalyvauti (kur nereikia): </span> Lenda ne į savo reikalus. Nebūt liñdęs an tas muštynes, nebūt pats gavęs. <br/>7. <span class="explanation">kibti, įkyriam būti; įkyriai meilintis: </span> Vaikas taip pristojo ir lenda kaip musės prieš lietų. Grasink jį nuo savęs, kad jis nelįstų prie tavęs. Ko in mane lendi? Nelįsk! Pasižabojo vaikinas, pri Marikės lį̃sdamas <span class="explanation"> (gavo vesti) </span>. Prigavai mane, sutrypei gyvenimą, tai ko dar lendi? Kad ir tos mergos leñda smirdėdamos <span class="explanation"> (labai kimba prie vaikinų), </span> o paskui graudoja. <br/>8. <span class="explanation">lipti, kopti: </span> Diedas lindo per pupą ir inlindo dangun. Lįsk ant arklio ir jok. Leñd <span class="explanation"> (lįsk) </span>, Maria, vagonan, ko stovi! Reikė [jo] ant pečio lįsti – pečius kūrentas. Lįsk iš beržo. <br/>9. <span class="explanation">eiti, važiuoti: </span> Likit sveikos! Aš jau lendù! Lenda diedukelis giria, arklyną pasikinkęs. <br/>10. <span class="explanation">dygti, kaltis: </span> Diegai pinavijų iš žemės rausvomis galvutėmis lenda. Mūsų rugiai jau lenda. Ką sakė apynelis, iš žemelės lįsdams? Kad pradeda alksnio lapeliai lį̃sti – vijūnai neršta. \| Rauplės lenda iš kūno. <br/>11. <span class="explanation">dubti, klimpti: </span> Čia labai žemė leñda – kai eini, kojos veliasi. Visur šlapia, žemė leñda. Ant liūno leñda <span class="explanation"> (liūnas nekelia) </span>. Kojos lenda purvynan. <br/>12. <span class="explanation">tilpti, išsitekti: </span> Viską, kas lindo į lagaminą ir turėjo bent kiek didesnės vertės, Marija Jakovlevna išsivežė. Į tą puodą negalėtų tilpti viena tavo koja, tai kaip galėjo lįsti visas kūnas? Koks čia maišas, bene čia daug lįs! Kiek tan aruodan leñda javų? Neliñdom visi į vežimą, tai likau namie. Avižos šiton šalinukėn nelį̃s. Buvom keturiolika dūšių, stalan nelį̃sdavom. Čia apie pusantro viedro gangreit leñda. Kilion <span class="explanation"> (į kilogramą) </span> mažai pamidorų leñda. Nebèlendu į tuos kailinius. Ar būt daugiau kiaušinių neliñdę [po višta] ? Tas prisikrovė, kiek tik an vežimų lindo, ir važiuoja. Storas – ką tik per duris leñda. Kur jai leñda [valgyti]. Še butelį, galėsi ryt, kiek tik tau lįs. Kur te tau tas ir miegas lenda! Aš giesmių mokėjau – tai maišan nelįstų <span class="explanation"> (labai daug) </span>. <br/><b> ãkys leñda</b> <span class="explanation">ima pavydas žiūrint: </span> Leñda visiem ãkys an mano telyčią. <br/><b>diedaĩ leñda į kampùs</b> <span class="explanation">temsta: </span> </span> Jau diedaĩ į kampùs leñda. <br/><b>gróbas leñda į gróbą; </b>. <span class="explanation">labai norisi valgyti: </span> Bičiuli, valgyti didei noriu – grobas į grobą lenda. <br/><b>į akìs lį̃sti</b><br/>1. <span class="explanation">būti įkyriam, įgristi: </span> Nelį̃sk man į akìs! Kaip kuisis į akis lenda. Ko lendi į akis kaip musė! Turėčiau gėdėtis žmonėms į akis lįsti. Aš nenoriu lį̃st akýsan. <br/>2. <span class="explanation">rodytis: </span> Prisisprogus <span class="explanation"> (prisigėrus) </span> pradeda šmėklos lįsti į akis. <br/>3. <span class="explanation">patraukti dėmesį: </span> Tiesa ing akis lenda. <br/>4. <span class="explanation">apimti</span>. Miegas į akis lenda. Besėdant leñda miegas į akìs. Pradėjo snaudulys į akis lįsti. <br/><b>į gálvą lį̃sti</b><br/>1. <span class="explanation">kilti mintyje, sąmonėje: </span> Tos liūdnos mintys vis jam lindo į galvą. Alkanam visi velniai į galvą lenda. <br/>2. <span class="explanation">duotis išmokti, atminti: </span> Jam viskas gerai leñda į gálvą. Į galvą niekas nelindo. Bet ar gali lįsti mokslas į galvą, kuri nuolat galvoja apie tai, kiek tėvas uždirbs, ką nupirks valgyti. <br/><b>į sùbinę (į úodegą) lį̃sti</b>. <span class="explanation">pataikauti: </span> Pirma į uodegą lindo, o pasku nebenori nieko padėt. Lį̃sk lį̃sk jam į úodegą – pamatysi, kaip bus! Nelį̃sk marčiai į sùbinę – būsi nėko vieto [je]. <br/><b>į žẽmę lį̃sti</b> <span class="explanation">mirti: </span> </span> </span> Mes jau pasenę, veik lįsime į žemę. <br/><b>kíek leñda</b> <span class="explanation">iki valiai: </span> Čia jis galėjo rėkti, kiek jam lindo, bet jo niekas negirdėjo. Gali kiek lenda skųstis. Visi buvo krūvoj ir galėjo kiek tik lenda išsišnekėti. Davė mušė, kiek tik jai lindo. Paimk pantį ir duok, kíek tik leñda. Miegu, kíek man leñda. <br/><b>po óda (</b><br/><b>po skūrà) lį̃sti</b> <span class="explanation">įkyrėti, primygtinai ko prašant: </span> Nelįsk man po oda, aš laiko neturiu. Lįsk tu jam po skūra. <br/><b>po velė́na lį̃sti</b> <span class="explanation">mirti: </span> </span> </span> Jei jau taip, tai geriau lįsti po velėna! <br/><b>ubagaĩ leñda į kertès</b> <span class="explanation">temsta: </span> </span> Ubagai į kertes lenda. <br/><b>už akių̃ lį̃sti</b><br/>1. <span class="explanation">užeiti priešais: </span> Stok iš eilės, nelįsk už akių! Tose platybėse nėra ko kitam už akių lįsti. <br/>2. <span class="explanation">norėti daryti tai, ką kitas anksčiau ketino daryti: </span> Sakau sykį, sakau antrą: nelį̃sk man už akių̃ [prie vaikino], ka nepakliūni! <br/><b>antlį̃sti, </b>añtlenda, antliñdo. <span class="explanation">aptikti, atrasti: </span> Añtlenda viską, negali nė siūlų paslėpti nu vaikų. Ir antliñdo jis mano kirvį kamaroje. <br/><b>aplį̃sti, </b>àplenda, apliñdo. <span class="explanation">lendant aplink apeiti, apšliaužti: </span> Pasieniais aplink visą šieną apliñdo. Jis spėjo aplįsti krosnį ir dabar jau prie antrosios užkrosnio angos. Kasiausi ir rankom ir kojom, ligi aplindaũ. <br/><b>atlį̃sti, </b>àtlenda, atliñdo. <br/>1. <span class="explanation">lendant, skverbiantis ateiti, atkakti, atšliaužti: </span> Visa pasišiaušusi [pelytė] atlindo į priešakį. Matai, kur atlindo per šiaudus. Tik iš anapus krūmų atlenda vežimas. <br/>2. <span class="explanation">atgal grįžti lendant, šliaužiant: </span> Pralindęs pro tvorą atlį̃sk: jei nebeatlį̃si, nebeaugsi. Visaip landžiojo o landžiojo, o vis nepataikė atlįsti. <span class="explanation">atgal įlįsti: </span> Lytaus nėra – žolelė vėl į žemę atliñdo. Rauplės atlenda į kūną. Keikestis pro burną išlenda, pro nosį atlenda. <br/>3. <span class="explanation">neprašomam, nelaukiamam ar nekenčiamam ateiti: </span> Àtlenda į trešnes didžiausias pulkas paukščių kaip debesys. Ka susitaikei su juo, tai jis pradės atlį̃st. Kad kas nereikalingas atlindęs beskaitant neužkluptų. Tyli kap kiaulė, į svečius atlindus. Šįryt išvijau jį iš trobos – atsilindo, matai, pasišnekėti. <br/><b>įlį̃sti, </b>į̃lenda, įliñdo. <br/>1. <span class="explanation">įsmigti: </span> Man rakštis įliñdo an koją. Kartu vilkosi įlindusi jos. krūtinėn strėlė. <br/>2. <span class="explanation">į vidų, į siaurą vietą, į tankmę įeiti, įsiskverbti: </span> Priėdė, atsigėrė ir įlindo į plyšį. Straigė nušliaužė nuo radasto ir įlindo į samanas. Viename mūšyje įlindo iš baimės į balą. O jei noras pasiuostyt – įlendi į jauną beržynėlį. Kalnas apaugęs neįlendamu mišku. Anas, rugiuosna anlindęs, pranyko kaip ugnėn. Tu, svotuli, kur dingai, ar į šiaudus įlindai? Įlindau terp vyrų [susirinkime]. Pro duris pataisėm katei, šuniui įlendamą [tarpelį]. Įliñdo kaip žuvis į váržą. Kas [ne] įeit pro angą ing gardą avių, bet inlenda kur kitur, tasai vagis yra. Antliñdo <span class="explanation"> (įlindo) </span> blusa nosin. Saulė į debesį įliñdo <span class="explanation"> (užslinko debesis) </span>. Takelis įlindo į pakrantės krūmus. Dalgiai inliñdo in rugius <span class="explanation"> (prasidėjo rugiapjūtė) </span>. \| Įlindau aš į tą žemelę iki kaklo ir užmiršau, kada diena, kada naktis. Tarp jo gyvenimo ir mužikų, kurių tarpan jis įlindo <span class="explanation"> (prie kurių pritapo), </span> buvo didžiausias skirtumas. \| Rauplės įlenda į kūną. Mokslas paaugusims nebįlenda <span class="explanation"> (sunkiai išmokstama) </span>. Dievas žino, kas jam tada įliñdo <span class="explanation"> (ką jis sugalvojo) </span> </span>. Ką dabar darysi, gyvas į žemes neįlį̃si. Dangus aukštai – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi. Be muilo įlindo, bet atgalio neišlindo. Gi ne maišas – neįlįsi <span class="explanation"> (sunku žmogų pažinti) </span>. Į vidų nei vienam žmogui negal įlįsti. Miške gimęs, miške augęs, išėjo į lauką ir įlindo į žemę. Aš įsilįsiu į jaučio ausį. Lapė, žąsį pasivogus, įsilindo į karklyną. Miške įsilindusi, visus iš namų veda. <span class="explanation">apsirengti, užsivilkti: </span> Juozas išeiginę sermėgą nusivilko ir, į kailinius įlindęs, išbėgo paskui tėvą. Dabar jau nebereikia tau gėdytis įsilįsti į tėvo kailinius. <br/>3. <span class="explanation">dingti, prapulti, nežinia kur būti: </span> Tu taip įlendi, kad tavęs joks velnias negali rasti. Niekur negalima rasti, įlindo kaip į peklą. <span class="explanation">pasidėti, rasti vietą: </span> </span> Na, kur tu, vargšeliau, įlį̃si! <br/>4. <span class="explanation">įsimesti</span>, prikibti</span>. Koki liga įliñdo. Rankon grižas įlindo. Inlindo šonan sopelė, nežinau ir iš ko. Kažkas įlindo an koją – trečia diena gelia. Įliñdo kas širdin ir sopa. <br/>5. <span class="explanation">įknibti, įsigilinti į ką: </span> Į knygą įlindęs mūkso seniukas. Įliñdus i įliñdus knygos [na] <span class="explanation"> (skaito ir skaito) </span>. <br/>6. <span class="explanation">dažnai ar ilgai kur būti, nuolat lankytis: </span> Jis tame kieme įliñdęs. Jūs vis pas mane įliñdę <span class="explanation"> (nuolat ateinate, skolinatės) </span>. Anas te kai velnias peklon – inlindęs ir inlindęs. Pas Marcinkevičius įlindęs visą laiką i da šieno negavo. \| Barometras lietuj įlindęs <span class="explanation"> (rodo lietų) </span>. <br/>7. <span class="explanation">įsibrauti, įsiveržti kur: </span> Vagies įlįsta <span class="explanation"> (įsivogta) </span> klėtin ir viskas išvogta. Įlindo kažkoks niekšas į kišenę ir nujojo pinigus. Įlindo kaip kiaulė, pabuvo kaip žmogus. \| Jis norėjo įlįsti į tą vietą <span class="explanation"> (gauti tą tarnybą) </span>. Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi. Įsilindo į vaikų namus. <br/>8. <span class="explanation">pakliūti, patekti į sunkią padėtį: </span> Ot įlindo mergelė, močios neklausydama <span class="explanation"> (pakliuvo į bėdą) </span>. Į šią bėdą įlindau per savo kvailystę. Bene iš savo noro arba iš savo valios įlindo [į kalėjimą] ? Sukčius suprato, kad jis pats įlindo <span class="explanation"> (įkliuvo) </span>. Visi [vaikai] inliñdo labai. Įliñdo į skolas lig ausų. \| Į banką reikė [jo] įlį̃sti <span class="explanation"> (įsiskolinti) </span>. Petras Gerklys įsilindęs į skolas. Už neteisingą prisiegą būtų įsilindus pusėtinai. <br/>9. <span class="explanation">įlipti, įkopti: </span> </span> Inlį̃sk ąžuolan ir šauk mus. Kytrieji nuejo į butą, o durnesnis įsilindo į medį. Pasivalgos, įsìlendas pradėm į lovą i gulia. Pasikark į šakalį įsilindęs. <br/>10. <span class="explanation">įeiti: </span> Daržan kruopą <span class="explanation"> (truputį) </span> iñlendu paravėt – žolė auga. Inlįsiù savo gryčelėn <span class="explanation"> (įeisiu gyventi) </span>. \| Jau metuos gerai anliñdę <span class="explanation"> (įmetėję) </span>. <br/>11. <span class="explanation">įklimpti, įsmukti: </span> Itoj balaitėj lig kelelių iñlendi. <br/>12. <span class="explanation">pratilpti, pralįsti: </span> Kiti judamieji bokštai buvo tokie aukšti, kad negalėjo įlįsti pro miesto vartus. <br/>13. <span class="explanation">tilpti, sueiti: </span> Vėl šimtas įlindo <span class="explanation"> (kaštavo) </span>. <br/><b> į ãkį įlį̃sti</b> <span class="explanation">patikti: </span> </span> Levutė tikrai įlindo jam į akį. Įlindo mums į akį ant sienos toks įstabus paminklas. <br/><b>į akìs įsilį̃sti</b> <span class="explanation">įkyrėti kam, nuolat lįsti prie ko: </span> Jis man vis į akis įsilindęs ir įsilindęs. <br/><b>į gálvą (galvõn) įlį̃sti</b> <span class="explanation">įstrigti į sąmonę, į atmintį: </span> Ta mintis jam įlindo į galvą. Bala žino, kas jam į galvą įlindo <span class="explanation"> (ką jis sugalvojo) </span> </span>. Noroms nenoroms galvon įlenda klausimas: o kame gi lietuviai? Mįslės kokios galvõn inliñdo. <br/><b>į šìrdį įlį̃sti</b><br/>1. <span class="explanation">įeiti į žmogaus vidų, jį pažinti: </span> Negaliu į jo širdį įlįst. <br/>2. <span class="explanation">patikti: </span> </span> Prievarta į širdį neįlįsi. Petrui Vyturytė buvo į šìrdį įliñdus. <br/><b>skūrõn įlį̃sti</b> <span class="explanation">būti kieno vietoje: </span> Ka vyras inlistų̃ moterų skūrõn, tai žinotų [, kaip sunku moterims]. <br/><b>kíek įlį̃s</b> <span class="explanation">užtektinai, smarkiai: </span> Inpilsme jam, kiek inlįs. <br/><b>išlį̃sti, </b>ìšlenda, išliñdo. <br/>1. <span class="explanation">prasikišti, pasirodyti kam lendančiam, pereinančiam per ką: </span> Vinis kiaurai per sieną išliñdo. Vinutė išliñdo per padą [bato] – koją duria. Išdžiūvus klijams, žirklėmis nukerpame išlindusius siūlus, nereikalingus užlankų kraštus. Žiūrėk, vaikui vė punkis <span class="explanation"> (snarglys) </span> išliñdo. Ir išlindo kaip pavasaryje kuolas iš žemės. \| Kelnės iš vienšalio audeklo, alkūnės išlindusios <span class="explanation"> (rankovės ties alkūnėmis kiauros) </span>. Tada apsiženysi, kap galva išlįs kap klupstis <span class="explanation"> (nupliks) </span>. Išlį̃s yla iš maišo <span class="explanation"> (išeis aikštėn pikti darbai, paaiškės žmogaus būdas ir pan) </span>. Kad tau kiaurai išlį̃stų! <span class="explanation">išdygti, prasikalti: </span> Išlindo barzdelė, ūsiukai prasikalė. Kvietys išlindo <span class="explanation"> (išplaukėjo), </span> ir tuoj žydi. <br/>2. <span class="explanation">išeiti aikštėn kur lindėjusiam, buvusiam; išeiti, prasisprausti pro siaurą vietą: </span> Ėgi barsiukas bėga, išlindęs iš landos. Šiandien Deveikos bitelės pirmąkart išlindo iš avilio. Straigė pusiau išlindo iš kaušelio. Koks gali būti tavo autoritetas, jeigu tu atrodai lyg pro kaminą išlindęs. Panėręs už penkiolikos sieksnių iš vandens beišlindo <span class="explanation"> (išnėrė) </span>. Kvailys jos kelio pasiklausė ir išlindo iš užkrosnio. Pačiute, širdute, išlįsk iš maišo. Kažin, ar ana. neišlįs par aptvarą? Išlindęs iš miško, pamatė Mykolas gimtąjį kaimelį. Apsidairykite aplinkui, išlįskite iš kabineto į gatvę. Visas dulkėtas, kap iš peludės išlindęs. Dvokia kap iš tvarto išlindęs. Išlindo kaip Pilypas iš kanapių. Išliñdo kaip meška iš širto. Po tokios speiguotos žiemos pavasaris kaip iš maišo išlįs <span class="explanation"> (staiga atšils) </span>. Nedėk jo kišenėn, ba išlįs <span class="explanation"> (negirk iš anksto) </span>. Nedėk ausin – išlįs. Iš savo kailio neišlįsi. Valgo kaip iš badų išlindęs <span class="explanation"> (daug, godžiai) </span>. Tau ir akes išlįs nuo darbo! Kad tau akys per pakaušį išlįstų! Lekiu išsižiojęs, akys išlindo <span class="explanation"> (išsprogo), </span> a nepamatysiu jį. Didi išmintis pro mažą gerklę išlenda. Išlįs jiem per abu galu šitie pinigai. Subata pro pėtnyčią išlindo <span class="explanation"> (apatiniai drabužiai prasikišo pro viršutinius) </span>. Kai jauna buvau, rože žydėjau; kai pasenau, akis įgijau ir pati pro jas išlindau. Stuba su svečiais pro langus išlindo. Aš pro čia <span class="explanation"> (pro tvorą) </span> išsilįsiu. <br/>3. <span class="explanation">išsiveržti, išsibrauti iš kur nors: </span> Tiek buvo suspaudę žmonės, led išlindaũ iš vidurio. Išlį̃sti pro mišką <span class="explanation"> (išsitarpuoti tarp medžių be kelio, išvažiuoti) </span>. Takeliais ìšlendi, ir tiek. Viedmorius perkrimto sau kelią išlį̃st, išliñdo ir vėl paskum juos vejasi. Išliñdo saulytė raudona raudona, ir vėl debesin. Anksti išlindo mėnulis. Iš miško išlindo ilgi tamsūs šešėliai ir plačiai uždengė rugių lauką. <br/>4. <span class="explanation">atsirasti: </span> Nežinosi, iš kur koks darbas tau išlįs. Vieną bėdą nustūmei, žiūrėk, jau kita išliñdo. Gal kuomet išlįs valandikė ir pasilsėti. Išliñdo kelios saulėtos dienos. Ne just nejuntas, kaip tas smertis ìšlenda. <br/>5. <span class="explanation">išeiti iš sunkios padėties, išsisukti: </span> Atrodė, kad šį kartą tikrai praloš, bet išlindo. \| Jis niekaip negalėjo iš skolų išlįsti. <br/>6. <span class="explanation">išlipti, iškopti iš kur nors: </span> Tokia diena yra, aš negaliu iš lovos išlįst. Anas ažturėj arklį, išliñdo iš vežimo ir nuej [o]. <br/>7. <span class="explanation">užlipti, užkopti ant ko nors: </span> Išlindo in tvarto dangčio. Išsipėriau in palų išlindęs. <br/>8. <span class="explanation">išeiti kur nors: </span> Čia kur <span class="explanation"> (netoli) </span> bobutė žolė̃s išliñdo, tai greit pareis. Arklį uždarė, pats išliñdo kur. <span class="explanation">išeiti už vyro, ištekėti: </span> Nora tos mergos prisitaisyti, išlį̃sti. <br/><b> į áikštę išlį̃sti</b> <span class="explanation">paaiškėti: </span> Tikrai, paslapčių valdžia negalėjo išlaikyti – vis kas nors išlįsdavo į aikštę. <br/><b>iš po ragãžės išlį̃sti</b>. Mergaitė džiaugiasi, kad iš po ragažės išlindo. <br/><b>per akìs (pro pakáušį, pro vir̃šų galvõs) išlį̃sti</b> <span class="explanation">suteikti daug vargo: </span> Šitas užudarbis tau per akis išlįs. Žemė per akìs išliñdo. Maniežas man par pakáušį išliñdo <span class="explanation"> (reikia vis taisyti ir taisyti) </span>. Itiej interesai tai išlindo man pro viršų galvos. <br/><b>su nósimi išlį̃sti</b> <span class="explanation">laimingai išeiti, neprakišti: </span> Nežinia dar šiemet, kap su nósia išlį̃sim. <br/><b>paišlį̃sti, </b>paìšlenda, paišliñdo. <span class="explanation">daugelyje vietų išlįsti: </span> Smegenai paišliñdę. <br/><b>papaišlį̃sti, </b>papaìšlenda, papaišliñdo. <span class="explanation">daugeliui išlįsti: </span> Sutemus papaišliñdo vitvisi. <br/><b>nulį̃sti, </b>nùlenda, nuliñdo. <br/>1. <span class="explanation">nusmigti: </span> Rods, tiesiai kišiau adatą, ale kažkur nuliñdo. Kiaurai žemės nuliñdo <span class="explanation"> (prasmego) </span>. <br/>2. <span class="explanation">lendant kur nusigauti, patekti į siaurą, ankštą vietą: </span> Paspartutas ko nenulindo kiaurai pro skylę. Lapinas nulindo krūmuosna. Sesuo su Levuku nulindo užkrosnin ir žiūrėjo iš ten į mane kaip du įgąsdinti žvėriukai. Piemuo nulindo prie mūrio ir smalsiai spoksojo į svečią. Todėl tykojau tyloms, už durų nuliñdęs, kad pamatyčiau ben, kaip ponai mūs čestavojas. Nulįsiù nulįsiù rugiais, i niekas neras. Tokie grybai i ligoniui gerai nuryt: paspaudei, i nuliñdo. <br/>3. <span class="explanation">nugrimzti: </span> Baisus šlapumas – nùlenda arkliai lig pilvui. Seniai tokia brada buvo: kur stojies, ten ir nulendi pusėn blauzdų. Geležinė kumelė nulindo balelėn, penki vilkai traukė, penki palaukė. <br/>4. <span class="explanation">pasislėpti, dingti: </span> Kur tu nulindai, Karoli? Vaikas, mačiau, ėjo in tvartą – kažno kur nuliñdo. <br/>5. <span class="explanation">nueiti, nuvažiuoti: </span> Nulindau in Liškiavą iš Lazdijų. Nuleidžiau kaip šuo uodegikę ir nulindáu numo. Išlįsi iš vakaro, tai pernakt nulįsì. Jis mėgėjas kur nueit, nulį̃st. Viens nùlenda kur grybaut, kits kitur. <span class="explanation">nueiti kur nepageidaujamam: </span> Jie niekad kitų nepamylia, o pas kitus nùlenda. <br/>6. <span class="explanation">nulipti, nukopti: </span> Nulindo Lapinas nuo pečiaus, raudonas kaip burokas, uždegtas. Nulį̃sk nuog arklio. Nulindo any nuog lokių. Nuliñdo tėvas nuog to ogero <span class="explanation"> (kumelio) </span> žemyn. <br/>7. <span class="explanation">įlipti, įkopti: </span> </span> Nulindo ãny kaminan trijosa. Tada anas nuliñdo in medžiagos <span class="explanation"> (į medį) </span>. <br/>8. <span class="explanation">nutirpti, nušilti: </span> Sniegas nuliñdo. Kol sniegas nulį̃s, tai bėdos pro viršų galvos išlįs. <br/>9. <span class="explanation">nuslinkti: </span> Iš vargo ir nelaimių jo plaukai nuog galvos nuliñdo. <br/><b>palį̃sti, </b>pàlenda, paliñdo. <br/>1. <span class="explanation">po kuo nors įsmigti: </span> Rakštys po nagu paliñdo. <br/>2. <span class="explanation">po apačia kur patekti: </span> Šuva po suolu paliñdo. Palį̃sk paklėtėn pažiūrėtų, ar nėr kiaušinių. Ji an kožnos lovelės padėjo po pyragą ir marškinius, o jinai paliñdo pečelin. Vilkas paliñdęs po tus medžius. Nuo giltinės po puodu nepalį̃si. Žąsinas pasilindo į pakrosnę. Anys buvo žemėj pasiliñdę. Aš pasilindaũ po ta valčia. <br/>3. <span class="explanation">pakliūti po kuo: </span> Girtas būdamas po arkliais palindo <span class="explanation"> (suvažinėjo) </span>. Bežiopsodamas nepalįsk po mašina. <br/>4. <span class="explanation">įsimesti</span>. Dieglys man po krūtine paliñdo, nė atsidvėsti nebegaliu. <br/>5. <span class="explanation">prikibti prie ko: </span> Tik palįsk, tai tuoj gausi! Palindai ir gavai. Tegu tik jis pàlenda in mane! <br/><b> į akìs palį̃sti</b> <span class="explanation">prikaišioti: </span> Kap pati palį̃s in akìs. <br/><b>po rañkomis palį̃sti</b> <span class="explanation">sutrukdyti, užbėgant už akių: </span> Tą arklį būtau aš nupirkęs, tik jis man po rañkom paliñdo <span class="explanation"> (kitas nupirko) </span>. <br/><b>po velė́na (žemýna) palį̃sti</b> <span class="explanation">mirti: </span> </span> </span> Po žemyna palindo. Po velė́na paliñdo. <br/><b>padlį̃sti, </b>pàdlenda, padliñdo. <br/>1. <span class="explanation">prilįsti: </span> Regi gi – šėtonas padliñdo. <br/>2. <span class="explanation">įlipti: </span> Padleñd in medžiagos <span class="explanation"> (į medį) </span>, pasdair, kur dūmai eima. <br/><b>parlį̃sti, </b>par̃lenda, parliñdo. <br/>1. <span class="explanation">giliai nulįsti, nugrimzti: </span> Baslys parliñdo į žemę. Liepė išverst akmenį didžiulį, katras tenai gulėjo parliñdęs par pusę žemėn. [Ąžuolų kelmai] žemė̃s parliñdę. Jam kai davė per pečius, jis parliñdo žemėn lig krūtinei. Griekuos parliñdę, varguos paskendę. Iš kur jis duos tuos tūkstančius, kad jis pats skoloj parliñdęs. Anas skolõs [na] parliñdo. <br/>2. <span class="explanation">lendant, skverbiantis grįžti atgal. </span> <br/>3. <span class="explanation">pareiti, parvykti šiaip taip: </span> Tas naktibalda parliñdo namo jau švintant. <br/><b>pérlįsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išlįsti kiaurai per ką, persmigti: </span> Vinis pérlindo per sieną. <br/>2. <span class="explanation">pereiti per ką lendant, skverbiantis: </span> Perlendu per tvorą. Parlindo jis par apačią. Krūmas išaugo taip tankus, jog joks gyvolis, žvėris ar žmogus negali perlįsti per jį. Neparlendamose medėse negalėjo suvokti kaltinykų. Šonūse [motinos] narvelio išpjaukiat kelis tarpelius, bet teip aukštus, kad bitė negalėtų parlįsti. Ot audeklas, kad gali šuo perlįsti <span class="explanation"> (retas, prastas) </span>. <br/>3. <span class="explanation">giliai nuklimpti, įgrimzti: </span> Arklys pérlenda, ale ne kiaurai. Tas Zinius perlindęs į skolą, prasigėręs. \| Tiek metų, o dar į kuprą neperlindau <span class="explanation"> (nesusimečiau, nesulindau) </span>. <br/><b>pralį̃sti, </b>pràlenda, praliñdo. <br/>1. <span class="explanation">išlįsti, prasiskverbti pro ką: </span> Suaugo tokia tankynė, kad nė žmogus negali pralįst. [Pro spragą] ir jis pats pralenda, ir dar kitiems palieka, kad taip pat pralįstų. [Tamsiose giriose] nei žmogus nepraeina, nei žvėris nepralenda. Pro tiltą pràlenda laivai. Vežimas vos tiktai pro vartus praliñdo ir apvirto. Keliu reikėjo lįstinai pralįsti. Jo vaikas kažkaip praliñdo [į kitą klasę]. Aš toks nekabus ant to darbo, kad tik pralįsti. Kur protingas pralįs, ten kvailas nuklimps. Be gėdos lenda, bet ir pralenda. <br/>2. <span class="explanation">pro šalį praeiti: </span> Vos pralindaũ pro šalį. Mokėsi, kaip nepastebėtam pralįsti pro kalakutą ir žąsiną. <br/>3. <span class="explanation">parlįsti, įklimpti: </span> Gyvenom gerai, pakol į skolą nepraliñdom. Vyras visiškai pralindęs skolose, degtinėj. <br/><b>prilį̃sti, </b>prìlenda, priliñdo. <br/>1. <span class="explanation">daug prismigti ko: </span> Nenešiok pėdų, prilįsì akuotų. <br/>2. <span class="explanation">daug sulįsti: </span> Pro urvą prilindo pelių. Musių kad priliñdo į butelį! Blusų prilįsi, negulėk aslo [je]. <br/>3. <span class="explanation">daug pritekti, prisikimšti ko: </span> Šaknis kelmo prilindo žemės, t. y. prižeibėjo, prismego. Dantys varškės prilindę. Pilna gerklė prilindo dulkių. <br/>4. <span class="explanation">daug prisigrūsti ko: </span> Traukinys sausakimščiais prilindęs žmonių. Visi langai prilindę vaikų. Nebėr vietos i pas juos: pilna priliñdę <span class="explanation"> (apsigyvenę) </span> visokių sesučių, visokių bugalterkų. <br/>5. <span class="explanation">prisiskverbti, prisibrauti, prisigauti, prieiti prie ko: </span> Žmonės kimšosi, stumdėsi, kiekvienas norėjo arčiau prilįsti. Apstojo žmonės vežimą, negaliu prilį̃sti. <span class="explanation">braunantis, lendant pasiekti: </span> Tas vaiks pradėjo lįsti dar toliau ir prilindo kitus tokiuos vaikus. <br/>6. <span class="explanation">prieiti prie ko, norint ką gauti: </span> Jis moka prilį̃sti ir prie aukštų viršinykų.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antlįsti

#