.
lýgti, -sta, -o.
1. tartis dėl kainos, derėti perkant, parduodant: Lygo keliose vietose, pagaliau nupirko jauną ožkutę su šviežiu pienu. Aš važiuodamas lygau arklį. Sakyk, kiek prašai, o tada imsiu lygti. Turu jautį lygstamą, greitai parduosu.
lygtinaĩ. Nelygtinaĩ pasako, t. y. nereik lygti, vienkart pasako, kiek reik mokėti už jeib ką. Kaip čia perkami sūriai, lygtinai ar nelygtinai? Sakyk nelygtinai. Vos imdavo statinėti savo margąsias klumpes, būriai žmonių, žiūrėk, nė valandos netrukus išgrobstydavo jas, nesilygdami su seniu. O penkios kapeikos ar negana? – lygstuos. Aš nenoriu su tavimi lýgties, kaulyties. Dėl rublio tiek lýgstas – sušilo supluko visa. Bet ką darysi: senatvė – ne draugas, su ja nesilygsi.
2. tartis, derėtis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Jis lýgsta algos pagal savo norą, o jamui duoda pagal jo darbą. Kitims metams algos lygti nebereikės, tik prydų kailinius duosi. Aną lýgo už vaikį. Metai lygtì buvo lig Kalėdų, ne lig Naujų metų. Turiu darbininką lýgstamą, bet branginas, vargu eis. Aš jau nebesu pusmergė ir paviržio nebelýgstuos. Atejus čėsuo lýgties, Mykolas nieko neprašė už procę. Tankiai šeimynysčiai, lygdamys su ūkininkais algą, išrokuo [ja] sau keletą dienų šienpjūtė [je].
3. lažybų eiti, lažintis. . O aš sakau, kad rytoj bus gražus oras, eiva lygtis. Liuob lýgsis vaikiai, katras išneš duobos ardą. Rūgštinis. – Nerūgštinis! – Nu lýkiavos!
4. būti lygiam, susilyginti: Džiaugsmas tam anam nelygsta.
antlýgti. lygstant išsiderėti, gauti: Antlygti norėjau, bet pirklys nėko nepridėjo.
aplýgti. beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Aplygo karvę.
atlýgti
1. užmokėti, atsiteisti, atlyginti: Už tą darbą ar kiek atlýgo ar neatlýgo, tai nežinau.
2. darytis nelygiam: Žmonės vėl pradėtų atlýgti.
įlýgti
1. beveik sutarti, suderėti dėl kainos perkant: Drabužius buvau įlygęs, bet kitas pagrobė.
2. sutarti derantis dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Įlygtà buvo į sutartį kumiečiuo visokio javo. Įlygo laikyti vaiką iki Kalėdų, o dabar, kai jau atganė, nelaiko. Eidamas šlūžyti, visumet liuob įsilygti, kad šventas Jonas (Jono šventė) būtų man išeinamas.
išlýgti
1. sutarti dėl kainos perkant.
2. tariantis išsiderėti, išreikalauti: Jie. … dar išlygt norėjo, kad visai Dievo žodžio šuilėse nebturi mokinama būt. Išsilygau, kad muni vaikai muno iškaršintų. sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Gaspadorius, lygdamos su vaikiu, išlygo, jog vaikis tura kasdiena rytmetį sumalti po puspūrį rugių. Vasarai yra vienas berniukas išlygtas arkliams žiūrėti. Išsilygęs esu tris išeitamas dienas mėnesė [je]. Aš buvau didelį pasėlį išsilygęs.
nulýgti
1. nuderėti perkant: Aš nulýgau, kad mažiau mokėtumei, t. y. nuderėjau. Ką nulýgsi, tas paliks kišenė [je]. Ką nulygsi – nemokėsi. Prekės [kainos] nenulýgstamos. Aš esu nenulýgstamas (nenuolaidus) – mun neparsakysi. Gal nusilýgsi kiek.
2. laimėti lažybas: Nulygau tave, muno viršus.
palýgti. paderėti kainą: Pirksi – nepirksi, o palygti galima. Palygau – be penkių auksinų neduoda. Palýgsiu, gal pigiau nupirksiu.
pielýgti. prilygti 1: Pasenęs, surukęs, jau žemei pylýgsti i da eisi į miestą.
prilýgti
1. pasidaryti, būti lygiam su kuo, susilyginti: Taigi matai, kaip žmogiškas trumpintelis amžis žydinčioms ir krintančioms prilýgsta žolelėms. Sūnus tėvui neprilýgęs. Ar aš prilygau puikiais rūbužėliais? … Ar aš prilygau kojų žingsnužėliais, baltų rankų darbeliais? Sako … aitvarą matęs, kurio galva katės galvos didumui prilygo. Visame turėjo broliamus prilygt. Suskaityk žvaizdes, jei gali: tavo vysius prilygs anas skaitliumi. Penkiolikos šešiolikos metų vaikai yra jau pusberniai, jau nori į suaugusius prilygti. Ausys ragų neprilygsta (silpnas negali stipriam priešintis) .
prilygtinaĩ. prilýgtinai: Ką marmorui prilýgtinai (taip, kaip marmurą) marginti.
2. susilyginti einant, pasivyti: Aš da jo nebuvau prilýgęs, kai jis parvirto.
3. pritikti, prisiderinti, pritapti prie ko: Tu prilygsti prie visų, t. y. pritinki. Aš neprilygstu prie seserėlių, verkiu kas dieną kai gegužėlė. Nėra vietos tarp jaunųjų; neprilygsti pri senųjų. Kad labai rūstas mano tėvelis, aš neprilýgsiu nė prie bernelio. Ir prilygo bernužėlis prie mano šalužės, ir nuėmė vainikėlį kaip rūtų raselę. Piršau, sakiau, gerai giminei prilýgsi. O kaip tu prilygai grynūsius mieželius, tu, apyneli, vaidužį padarei.
4. išsirinkti, pamilti; vesti: Kam tu prilygai vargo bernelį. Prilýgau tokią [žmoną],
dabar galėsiu vargti visą amželį. O kad prilygau tą šelmį bernelį, po mano langu rožė palinko. Žmones neprilýgo gerus (pateko pas negerus žmones), šiap galėtų gyvent. Velyk būčia nė negimus, negu jauna ženyjusis, nė pijoką prilygusi. Jau aš prilygau marčių suolelį ir šilkų nuometėlį. Turėdams metų arti šimtą kokį, prilýgau stoną moterų visokį.
5. sutarti, suderėti užmokestį už darbą, samdos sąlygas: Aš jam tebuvau prilygęs darbą, ne ką kitą, ir dirbti pajėgiu. Skuode prilygau vaikį. Prilygtas buvo paviržis po metų galo. Prilýgsu veršelį, avelę paganyti. Buvo prilygtà kumiečiams atsikelti trečią valandą. Gaspadorius prilygo Augėsei ir šventas dienas kelti.
prilygtinaĩ. Ūkininkas gavo berną prilygtinaĩ. Jis prisilýgo šimtą rublių piningais ir arklius virbams parsivežti. Esu prisilygęs linų dėl verpsenos.
sulýgti
1. suderėti (perkant, parduodant): Žmogus sulygo ožiuką ir nupirko. Už tą darbą sulygome trisdešimt rublių. Sulýkiam po trisdešimt penkias kapeikas literį.
2. sutarti, suderėti dėl užmokesčio už darbą, dėl samdos sąlygų: Baigti sulýgtą darbą. Susirado vežiką, tačiau nepavyko su juo sulygti. Pagaliau abi studentės sulygo kambariuką galiniame Šviesos gatvės name. Pagyręs dailidę, apsimokėjo, kiek buvo sulygta. Jonukas buvo sulygtas (pasamdytas) bandą ganyti. Ar sulygai vaikį (pasisamdei) ? Tam žmogui užmokėjo visus sulygtūsius piningus. Su darbinykais sulygo po grašį ant dienos. Antanas susilýgo šimtą rublių algos. Susilýgau už mergę Svirbūtėse.
3. susilažinti: Galime sulýgti, kad tu neparneši. Nė sulygęs nerasi kelį par tas girias. Anuodu susilygos, kas galės šarpiau siūti. Tai jie susilygo iš dvidešimts dolerių ir pusę bačkos alaus. Aš susilygau su savo broliu, kad parodysiu ženklą jo žmonos.
4. sutikti, sugyventi: Heretikai ir kiti piktadėjos … patys tarp savęs niekad sulygt negali.
5. susiderinti, susitaikyti: Motė … su vyru savuoju tesulygsta. Sulyk su broliu.
6. būti lygiam su kuo, prilygti kam: Su tokiu žmogum sulýgt negali. Dainavimas – sulygstąs lakštingalų balsams. Nesulygstu jam. Toksai tat skarbas, su kuriuo visi to svieto skarbai negal sulygti. Ir nėra … tokio, kurs sulygtų darbuose tau. atitikti ką, sutapti su kuo: Antras priežodis … mažu kuo tuo pirmu nesulygstąs (ne suligstas) (nedaug kuo tesiskiria) . Kas vėl gražiai sudera ir sulygsta su pranašavimais aukščiaus paminėtais.
7. prilygti 3: Kad ir sugrįši pas motinelės, bet nesulygsi su sesereliums.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.