antmauti

máuti, -na (-ja), móvė

1. ką ant ko dėti ar nuo ko nuimti traukiant, smaukiant, velkant: Vienas máuna žiedus ant piršto, o kitas kailius ant kailmaučio. Máuna ratą ant ašies. Mauk pavalkus ir kinkyk arklį. Juk tu muni pjausi, juk tu kailį muno máusi. Bebalnodamas kamanom movė. Mauk arklį, reik joti į miestą. Jis savo gyvenime batų ant kojų nemóvė (batų neturėjo) . Į laivelį sėsdamas, kepurelę maudamas, – jau sudievu, mergele. Motina vaikui kelnes máuna. Seg nuo galvos vainikėlį, maun nuo pirštelio žiedelį. Mauk nuo rankos pirštinėles, mazgok bliūdus, torielkėles. Sustingusi žemė ėmė žiemos skrandą nuo savęs mauti. Kumele gimusi, pavalkais nemauta neliksi. Čia bus tau kaip kelnias per galvą mautis (niekaip nepadarysi) . Ar nevažiuosi, kad jau pirštines maunies (nusimauni) ? Kuom aš máučiaus, kuom aš vilkčiaus, kad rankų neturėčia i darbo nemokėčia! slinkti, smukti: Kaip pažiūriu į pakaušį, visi plaukai maunas.

2. verti, smeigti ant ko: Dar tu savo kvailą galvą neši máut ant to kuolo (nori būti nužudytas) . Plūkienė nulipa nuo priebučio ir mauna puodynes ant tvoros.

3. skubiai eiti, bėgti, važiuoti: Kalvis movė pro duris. Buza, nežinodamas kur dingti, mauna pro langą. Kad móvė vyras, tai móvė, tik kulnai sumirgėjo. Kur pats taip greit máuji dabar? Máuk tiesiai per girią, ir gana. Máuna nė neatsigręždamas. Máunu tiesiog, vis bus arčiau. Išvažiuosi par mišką, ir mauk tiesiai! Kad móvė nusigandęs, nė padujų nebeliko. Še pačiūžas, ir máuk ant ledo. Ka [d] móvė šuo į kojas, pradėm numiriau iš išgąsčio. Máuna kaip peklą uždegęs (greitai bėga) . šiaip smarkiai ką daryti: Tas vėjas iš ten máuna (pučia) . Turėjo madą: pirštus liuob máus i máus į rinkį (suks) . pulti, kristi: Ką aš mausiu į tą balą kai žalioji varlė. Arklys meta dantis, nenumeta, dantys nemaunas žemėn, reik nudaužti.

4. mesti: Máuk vieną į tolį. | O pupas jau reik máuti į daržą – jau supuvo tame bliūde.

5. mušti, skelti, duoti, kirsti, smogti kam nors: Motyna pripuolusi movė jam su kumsčia į kuprą, su skara per galvą. Maučiau vienu kumščiu į pilvą, antru į kuprą, ir tuoj paliktumei kaip lendrė tiesus. Kaip máusiu, t. y. suduosiu! Kad máusiu į kramę, ir apsiputosi! Tylėk, kad máusiu į dantis – apsilaižysi! Kad móvė ausin, tai net atvirto. Tik móvei snukin, daugiau nieko! Nelįsk – kad mausiu pašonėn, tai išsitiesi!

6. durti, smeigti: Bulius móvė su ragu į krūtinę. Kad movė su peiliu į šoną, tuoj žmogus nuvirto. staiga pakišti: Ta boba, kai supyksta, tuojau špygą mauna (kiša) į panosę.

7. stumti, versti: Móvė an galvos nu trepių. Varlė vienas esi – kad mausu į ežerą. Máuna žemė [n].

8. greitai gerti, valgyti; ėsti: Na, ko snopsai, mauk (gerk) dar! Mes nemovėme vieną stiklą po kito, o gėrėme dailiai prisisveikindami. Tas jau máuna (valgo) . Pūkš, pūkš, ka máuna arkliai burokus. Máuna máuna, pry šėpo atsistojusi, ir da sakos neėdusi.

9. nemandagiai sakyti, drėbti, rėžti: Máuna duktė motynai į akis. Kad máus kokį žodį, tai nežinai, ką atsakyti. Máuk, ką tik bežinai. Nemáuk (nekalbėk) jau tu man, aš geriau žinau.

10. įveikti kalboje; sakyti ką, kad nedrįstų daugiau kalbėti: Tai mauna jį – nė išsižiot neduoda.

11. apgauti, apgaudinėti: Jau tave visi móvė ir maũs. Tos bendrovės kad máuja, tai máuja žmones (brangiai ima, lupa) .

12. debesimis trauktis, niauktis: Dangus máunas, reikia šienas kluonan nešt.
ant nãgo máuti neduoti savarankiškumo, tvarkyti: Ant nãgo máun savo vyrą smarki pati.
ant nýkščio máuti juoktis, tyčiotis: Tie jų vaikai išdykę – visus, kas tik papuola, máuna ant nýkščio.
Diẽvas máunasi kélnėm (kélnes) . Visi nutyla – Diẽvas kélnias máunasi. Tyli, lygiai Diẽvas kélnėm máunas.
káilį (skū̃rą) máuti mušti, perti: Jeigu vyrą gluosniuosi, tai nemaũs tau káilį. O tas vyras, parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą mauna.
į ãkį máuti išjuokti, tyčiotis prie žmonių: Nemauk į akį!
antmáuti.

1. užmauti 1: Antmáuti batus ant kojų. Vaikuo reik šiltą kepurę antmáuti. Vaikuo kokius dryžius antmáus (užvilks), i viskas. Apaukiat teipogi jam kojas ir antmaukiat žiedą ant jo piršto. An ašies ančmáuna tekinį. Ančmáus ant kaklo butelkos grobą paėmę ir kiš meisą su pirštu. I leisiu žirgelį į žalią lanką, antmausiu žiedelį ant baltų rankų. O kur aš antmausiu aukso žiedelį?. Gal ans pats antsimáuti šiltą kepurę tas vaikas. Sigitas, ant galvos kutotą šalmą antsimovęs, tarp kitų atsistojo. Ančsimáuti reik pirštinę.

2. užnešti ant viršaus: Ar tu antmóvei ant trobos tų skurlių kokią naštą?

3. užlipti: Movė ir antsimóvė an butuko viršaus.
apmáuti.

1. aptraukti, užvilkti ką kuo, uždėti ką kam ar ant ko: Apmáuk kepurę jamui ant galvos. Apmáuk žiedą ant piršto. Ir arklys jo buvo apmautas pavalkais, kaip kadaise buvo apmovęs Poviliokas savąjį, jodamas pas Komarą kalamaškos. Motina vaikui rankutes apmovė pirštinėlėm. Vaiką kiti kelnėm apmáuna, kol dar pats neapsimáuna. Apmovusys baltais marškiniais. Vaiką apmovė luobu (smarkiai išbėrė) . Apsimovęs kepurę, išėjo pro duris. Apsimáuk žiedu. Saliūnininkas jau dairėsi į merginą, kuri buvo apsimovusi aiškiai raudonomis kojinėmis. Atvirai griebti mužikui už sprando, girdi, ponai nebeturi drąsos, tad kaip vilkai, apsimovę avies kailiu, gerinasi prie žmonių. Tėvai, apsmáuk gražesnėm kelniom. Eina apsimovęs savo darbo klumpėm. Pasišėriau sau žirgelį, apsimóviau kamanėlėm. Apsimauk žiedelį ant bevardžio piršto. Visokių [rado] rūbų: i apsvilkt, i apsmáut.

2. apgauti, apsukti: Apkrovęs šimtais tą savo pajuodėlę, iškiš kam nors, apmaus dorą vaikį. Kas jį skriaus! Jis patsai visus apmaus! Argi tu nejunti, kad tave apgavo kaip kvailį, apmovė kaip supuvusį kelmą? [Vilius] ne kartą apmaudavo vokietukus. Aš taip neduosiu save apmauti. Ans tujau prysitaisęs apmáuna žmogų. Jei ir tokį apmautų, kas bebūtų. Na, ką – apmóvė jau tave tie nevidonai? Neapmáusi tu manęs, aš žinau, kiek kainuoja. Apmóvė an dešim rublių. Apmóvė kai šiltą vilną. Apmóvė kap lapė varną. Apmóvė kai čebatą. Apmóviau kaip Dieve padėk. Kaip kartais mes apsimauname! Pirkdamas arklį, apsimóviau – nemaniau, kad su dusuliu. Visa gerai žinotum, tai niekur neapsimáutum. Ben rozą ir tu apsmóvei.

3. apvežti, apkrėsti: Apmáusiu tą dirvą mėšlais ir pasėsiu rugius.

4. apsiniaukti: Dangus apsmáuna iš visų pusių, ilgai palis. Vakar kai apsmóvė, tai ir šiandien nėr giedros.

5. apsiteršti: Vaikas visas apsimovęs begulįs.
akìs apmáuti apgauti: Neduokis akis apmauti.
kaĩp maišù apmáuti (apsimáuti) apgauti (apsigauti): Apmovė muni kaip maišu. Apsmóvė kai maišu.
atmáuti

1. numauti, nusmaukti: Atmauna aukso žiedelį. Atmáusiu kelnes ir įkirsiu par sėstuvą. Atsimóvė boba andaroką ir perbrido skersai upę. Reikia atsimáuti (atsiraityti) kelnios, ba čia šlapia bala.

2. greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Atmóvė visas sušilęs, sukaitęs, kaip šunų vytas. Atmóviau stačiai par girią. Atmáuna kaip jautis par avižas. Per pusę valandos ir atmaũs [autobusas]. Ir čia smarvė atsimóvė (atslinko) .

3. įkirsti, suduoti, primušti: Aš jam kai atmóviau, tai anas migt i ažmigo.

4. griežtai ir piktai atsakyti, atkirsti: Aš nieko nesakiau, tik atmóviau. Pats dirbk! – piktai atmovė pusbernis šeimininkui.

5. atlaupti, atplėšti, atskirti (didelį gabalą): Ir kelionei šį tą įsikišti davė: man beišeinant atmovė pati ministerienė keptos veršienos gabalą, duonos baltytelaitės kaip saulė. Jis man kad atmóvė didelę riekę duonos. Kaip užkabino karvė ragu, teip ir atmóvė lūpą. Kap griebė, tai visą skverną man atmovė. | Atmóvė (atskaitė) penkioleka rublių iš algos.

6. atnešti, atvežti: Anąsyk padejavau, kad neturiu obuolių, tuoj čielą maišą atmóvė. Atsimóviau namo maišą burokų. | atsiųsti: Nestrošykias, atmáus dar tų laiškų.

7. atsigerti: Atsimovę dar degtinės.
įmáuti

1. įkišti: Brolis įmóvė koją į batą. Ar tu įmáutum į muno batus? Sutinęs pirštas, negaliu rankos pirštinėn įmáuti. Bernas įmovė arklį į plėškę. | Įmaus [klumpes] į purvyną, tai ir po gražumo. Jis koją įmovė į vandenį, dabar ir vaikščio [ja] visą dieną šlapias. Diselys įmautas į šlaunis. O tos rankos – kartys bus įmautos žieduosna. Greitai įsimáuk batais ir bėk kieman. Bet kai ji pakilo ir norėjo įsimauti šlepetes, dešinės kojos šlepetės neberado. Įsimóviau į kaliošus. Pats įsimovė širmąjį į pavalkus ir išjojo pūdymų arti.

2. greitai įeiti, įbėgti, įsigauti kur nors: Tas raitelis įmóvė tiesiai į kiemą. Iš strioko įmoviau į pačią medžio viršūnę. Jau karvės gal klaiman įmóvė.

3. įstengti, galėti greitai eiti, bėgti: Tai tu gerai įmáuji!

4. bėgant, lekiant atsitrenkti į ką: Sunkvežimis įmovė į medį.

5. įkristi: Movė ir įmóvė į vandenį.

6. įkaušti, įgerti: Šįvakar jis iš miesto įmóvęs parvažiavo.
išmáuti

1. maunant ištraukti: Išmáuk pirštines iš ūšmalų ir padžiauk. Man nepatinka per galvą išmaunama bliuskelė. Nebišmáuna rankų iš uzbono. Anos šalies svotas palindo pasuolin, pagavo pelytę, išmovė skūrytę. Turėjo išmautą kalaviją rankoj savo. Kaip tavo vardas? – Vardas – rankovė, pavardė – išmóvė. Koja iš bato išsimovė. Išsimovė kap inkstai iš taukų. Viduriai išsimóvė laukan, ir padvėsė karvė. | Galva didelė – toks šuva neišsimaũs [pririštas]. Nusiaurinai kaklą prakirpt, suknelė neišsimauna per galvą. Išsimáuti yra išsikamaruoti.

2. greitai išeiti, išbėgti, išjoti, išvažiuoti: Niekas nepasakys, kad, viską pametęs, pirmutinis išmoviau! Čia nebebūsiu, kaip tik užaugsiu, tuojau šmaukšt ir išmausiu. Jis sėdo ant arklio ir išmovė. Išmovėm pėsti į Plungę. Spėjai išmáut pro duris, būtum susigriebęs (gavęs pylos) ! Tiesiai par girią išmóviau. Atsikėlė svečias ir išmóvė, nė sudiev nepasakęs. Arklys išpuolė iš staldžio ir išmovė į laukus. Vaikai išmóvė į mokyklą. Šaltis išmáuna (pasišalina) [per plyšius]. Kur tas Algiukas išsimóvė?

3. išvaryti, išgrūsti: Aš tave išmáusiu lauk. Ar aš neišmáusu tų musų̃ pro duris?!

4. išdaužti, išmušti: Išmóvė langą su šlėga i nubėgo į sodną.

5. išgerti, išmaukti: Išmóvę po trejetą taurelių, brauksime namo. Išgeriu, išmauju. Dėl drąsos dar išmáusiu burną. Išmovė du tris stikliukus ir, žiūrėk, vos ant kojų laikosi. Išmoviau porą maukų degtinės. Visą puodą išmóviau. Duok, tuoj visą išmáusiu lig dugnio. Kur jam tiek ir pareina: tris stiklines išmovė nė neatsikvėpdamas. Išmáuk po maulę (po stiklelį) vyno.

6. išdurti: Ko tik akį neišmóvei besišvaistydamas. | Traukis šalin, ba su brūzgais rietus išmáusiu (išdursiu, subraižysiu) !

7. ištraukti, pavogti: Man keturis rublius išmóvė.

8. išplauti: Karštas [v] anduo bet ką išmáuna. Kai pavirinau rūbus su šarmu, tuoj išsimóvė sutros.

9. išvartoti: A seniai nupirkau svarą sukraus, ir jau visą išmovė.
numáuti

1. nuimti ką nuo ko traukiant, smaukiant: Nuimu, numauju. Akį nuo virbalo numáuti. Šeškui kailį numóvė. Lapelę papjovė, skūrelę numovė. Žiūrėkit, kaip žievė lupasi: vienu patraukimu visą šakelę numoviau. Ans numovė batus nu kojų i bėga. Numaũs kelnes, t. y. nukelnės. Tik numóviau apinasrį, arklys kad movė. Grįžo kumelės numauti (apynasrį nuimti) . Žmogų sutikę, turia numauti kepurę. Šįmet avietės didelės, numáuji kai kepurę. O aš numoviau aukso žiedelį nuo baltųjų rankelių. Kas jam taip pirštą numóvė (odą nutraukė) ? Numóviau (nugydžiau) niežus su raskiloms, rasose volojaus. Kas gi bus tuos pavalkus numóvęs (pavogęs) ? Numóvė jį raupais kaip ierką. Nusimovęs kepurę, kratydamas nuo jos vandenį, šnekėjo. Įeidamas užmiršo nusimauti klumpius. Arklys nusimóvė apinasrį ir pabėgo. Nuėjęs pažiūrėk, ar arkliai nenusimovė abrakinių. Nusimáuk kelnes. Kap šoko vilkas, nuo uodegos skūra nusmóvė. Nusimauk tu tą žiedą, insidėk in kišenių. Nuo jo vežėčių nusimovė vienas ratas. Man nuo akių lyg maišas nusimovė (akys prašvito, paaiškėjo kas) .

2. smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti, nudumti: Numóviau pas juos tiesiai par girią. Tiesiai par kalnalį numóvė. Kaip aždrožiau, tai movė ir numóvė per mišką. Jis numóvė ir numóvė – griebk atsiraitęs! Numovė kaip zuikis, muni pamatęs. Kur ans dabar nusimóvė?

3. apgauti, apmauti: Tarėsi jį numáut, bet nepasisekė. Kvaily, tave numóvė jis kaip vaiką. Dėlto anas mane numóvė su šituo arkliu. Tas yr vel [nia] s – numáut tik nori. Kam turtą išgauti, išsukti, ką numáuti. Numóvė kaip šiltą vilną. Tai jau kiek kartų nusmóvė su šitais arkliais ir da maža.

4. nudurti: Už sykio kiaulę numóviau, į pat širdį. Su peiliu movė ir numóvė aną.
káilį numáuti labai išperti, išpliekti: Vagį kai pagaus, tai ir káilį numaũs. Įleisi man karves į bulves – kailį numausiu!
káukę numáuti. demaskuoti ką nors, į dienos šviesą išvilkti.
kélnes numáuti.

1. apgauti: Bet tu su juo prasidėk, jis tau ir kẽlines numaũs. Mieste moka kélnes numáuti – ir eik nė gėręs, nė valgęs.

2. įvaryti į bankrotą: Tai ką tau, kaimyn, remontas kélnes numóvė?
kélnes nusimáuti. bankrutuoti, nusmukti: Nusimóvė vyrutis kélnes su malūnu.
pamáuti

1. užtraukti, uždėti, užsmaukti ant ko: Kailius pamáuk ant kailmaučio. Pamóvė naujus ratus pasturgaly. Puodus pamóvė ant statinių. Pamáuk bričkelę (ratus ant ašių užmauk), jei nenori ratais važiuot. Kluonu dūlino senis Ančiulis, pasimovęs ant rankos tuščias rezgines. Pasimáuk važiuodamas geresnius ratus, ė tai išsiskirs ant kelio. užmauti apynasrį: Nei arklio pagauti, nei jo pamauti. Ji. labai anksti buvo pamauta į pakinktus. Kumelaitė pusantrų metų, o da nepamaujamà. Pamáuk bėrį ir pažabok. Te (imk) brizgilus – kol aš išpančiosiu [arklį],
tu pamáuk. Jam žirgelius pašersiu, kamanėlėmis pamausiu. Pagirdei žirgelį gailiom ašarėlėm, pamovei žirgelį šilkų kasnykėliais. Pažeboju, pamauju apinasrį. Pasimauk kumelį ir nerk pas mane. Ką pasimáuna, tuo ir važiuoja. Pasimauk arklį an brizgilo ir parvesk numie. Pasimovė jis tą kumeluką ir veda. įgriebti, priveikti, paimti į savo rankas: Jau jį tas sukčius pasimóvė. Boba vyrą pasimóvė (vyras turi klausyti jos) . Dabar aš jį tai pasimoviau su vekseliais. truputį kilstelėti (maunant): Pasmovė kelnes. Klausyk klausyk, ponas! – pasakė žydas, pasimovęs (pasiraitojęs) rankoves ir eidamas prie jo išskėstom rankom. apsivilkti: Vyrai blizguliavo mėlynais kaškietais, kirto akis milais, dryžuotais ir languotais, kitas jau ir pirktinėm plonybėm pasimovęs, po kaklu skersai ruožuotą raištį pasikabinęs.

2. pasmeigti: Ant aksties pamauta žuvis. Prieš liepsną kepė pamautą ant iešmo gabalą mėsos. Tu žalty! Ant šakalio pamausiu! Juozapas ryšį verpalų, pamovęs ant lazdos, užsivertė sau ant kupros. Tą neša, ant šakės pamóvę. Jį pamovė ant durtuvų ir iškėlė. Bešokdamas par torą, buvo pasimovęs ant tvoros. Krisdamys ant basliais, tyčiomis įkaltais, pasimovė.

3. greitai nueiti, pabėgti: Pamatėm, kad lauksargis ateina, ir mes pakrūmėm pamóvėm su visom kliūgom (vytelėmis) .

4. galėti išgerti (svaigiųjų gėrimų): Anie abudu pamauną̃, greit neapsigers.

5. smarkiai padirbėti, paplušėti: Lig pusdienėlio pamausiu ir, aš misliju, tą žemę subaigsiu arti.

6. nusiųsti: Du laišku pamóviau. Pasiutęs tų vaikų mylėjimas: paprašo katras – še, šimtus ir pamóvusi.

7. pakišti, duoti: Pamóvė po penkdešimtę, ir paleido. parodyti: Kitą sykį jei paleis liežuvį, pamausiu špygą ėmusi. Pamáuna kūlokus po barzda, ir tylėk. pasakyti: Pamóviau teisybę į akis.
ant liežùvio [gálo] pamáuti (pasimáuti) apšnekėti: Ana turia tą žmogų ant liežuvio galu pamovusi. Klebono panelę buvo pamovę ant liežuvio. Ana ant liežuvio mane pasimovusi, t. y. pasikandusi, vis kalba apie mane negerai.
parmáuti

1. greitai pareiti, parbėgti: Kastis parmáun dalgiu nešinas po pjovimo. Per laukus, per dirvas tiesiai ir parmóviau. Aplei pusiaunaktį parmovė iš vakarelio. Lig Šukiškių parmóviau kaip raitas. Parmóviau čia tiesiai par laukus. Girdu, ans ir parmáuna kaip vė [ja] s.

2. parsiųsti: Parmóvė šimtą rublių.
pérmauti

1. perdurti, perverti: Šake koją pármovė. Mane su peiliu vos nepármovė. Norėjo ponaitį nuo durtuvo dengti, ir kartu juodu tas durtuvas permovė. Jis peiliu ranką pérmovė. Aš niekaip nepermaunu šito glėbio šakėm, ir baigta. Parmauti ragotinėmis, kūlvertiniais žemyn rietėjo. Jautis savo smailiais ragais parmovė skrandį drybsančiam liūtui. Veršis kaip šoko per tvorą ir pérsimovė ant kuolo.

2. smarkiai suduoti, peršerti: Landžiok landžiok, kol kas pagaliu parmaus. Parmovė kaip šunį pagaliu, ir tiek.

3. greitai pereiti, perbėgti, perplaukti: Na, to tikrai pikta dvasia negriebs – jis permaus ežerą kaip lydeka! Karvė pérmovė per ežias ir sumaišė mergaitės kvietkus. Kas man su tokiais aulais ir per balą pérmaut – negi sušlapsi! Kulka pármovė kiaurai.

4. kitus užsimauti (batus, pirštines ir kt): Persimoviau kitus batus. Parėjau šlapias, sausom kelnėm parsimoviau. Suadysiu kojines, galėsi persimauti.
pramáuti

1. maunant nepataikyti, pro šalį prakišti: Išplovė puodynę, movė ant baslio ir pramovė pro šalį.

2. šiek tiek atmauti: Paguldė lovin, kelnias pramóvė, duos rykščių.

3. pradurti, praverti: Vienas kitą gal peiliu pramáut. Man kaklą peiliu pramóvė an veseilios. Vaistai pramóvė valgyti (sukėlė apetitą) .

4. numesti pro šalį, nepataikyti metant: Ale tai pramóviau pro šalį.

5. pralaimėti, prakišti, prarasti: Anas gal dar ir taip daug kur pinigėlių pramáuna. Gal čia ir bus kiek mano pramauta. Jis pramóvė su toms byloms. Kaip greit gautas, taip pramáutas. Ana pati sako, kad prasimóvus, kol (dėl ko) už Jono nėjus.

6. pragerti: Šiandie daug pinigo pramóviau.

7. greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti: Pramóvė pro šalį, nė gero žodžio nepasakė. Pramóviau pro patį arklio paskuigalį. Neinu į kalbas, maunu pramáunu pro šalį.
primáuti

1. daug užmauti: Primaučiau (prisiaučiau) pančekų ir eičiau.

2. pripilti: Primáuk pilną kubilą vandens. Kad primóvė pieno pilną bliūdą. priteršti: Vaikas primóvė kelnaites.

3. daug prigerti, nusigerti: Teip primóvė, kad nepastovi.

4. prisikišti, prisikimšti: Įeita (įeina) į klėtį ir prisimáuna pilnas kišenes obulų. Prisimóvusi pilną burną, pradėm nė žodžio nebepasako.

5. daug prieiti, priskristi: Kap atdarei langą, tai ir primóvė musių kap iš rankovės. užsipildyti kuo prasiskverbiančiu, lendančiu: Tėvas paliko duris atdaras, ir primóvė trobą dūmų.

6. greitai prieiti, pribėgti prie ko: Primóviau prie ežero, ir nebėr kur eina – visur balos, miškai.

7. priteisti: Ir primóvė mun skolą. Ir primóvė mun penkias dienas atsėdėti.
sumáuti

1. uždėti, užmauti: Zovieckai sumáuti ant kriūkų. Sutarti žodeliai, sumauti žiedeliai su tuo jaunu berneliu, su tėvelio sūneliu. Eina abu, kišenėsa rankas susmóvę. Susmóvė arklius (apynasriais apmovė) ir nujojo. Ji. tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė an šieno kūgio ir ėda. sukišti vieną į kitą: Dvejas pirštines sumóviau.

2. pasmeigti ant ko: Ans sumóvė meisą ant aksčių del padžiovimo.

3. subesti, suvaryti: Sumáuna visą gembę į žemę, nė ištraukti negal. Kai raktelė [jo] peiliu, i sumóvė lig kriaunim. Sumóvė (suleido injekcijomis) kiek tų vaistų ir išgydė.

4. supilti: Į kubilą penkis viedrus vandenio sumóvė. Į šulnį kitus vaistus sumóvė (dezinfekavo) . Susimovė pinigus į kišenę.

5. suduoti, sukirsti: Ar nesiliausi žlembti?! Kaip sumausiu į sprandą, tai bent turėsi už ką! Jam sumoviau kumštimi į nugarą. Gerai į kuprą sumóvė ir paleido. Sumáusu gerai į kramę, tūkart išmanysi savo!

6. greitai sueiti, subėgti, sulįsti: Sumáuta arklių vikuos, ir ėda. Sumóvė vyrai gryčion, gal sušiltų. Velniukai, baisiai išsigandę, į čia pat stovinčią statinę sumauna.

7. sugerti, suvalgyti: Didelis bankietas buvo, daug arelkos sumóvėm. Sumovė tokį bryzą duonos ir da neprikiša savo peklinės (pilvo) . Susimáukiam (išgerkime) po burną.

8. sukirsti kalboje: Sumóvė aną taip, kad tas nė žiopt. Taip sumóviau, kad nieko nebegalėjo atsakyt. Tai bent vyras! Tą vyruką taip sumóvė, kad jis net kaist pradėjo. Ot sumoviau, kad ir vieno žodžio neatsikirto. Sumóvė ožio ragan (visiškai) . Broleli, aną sumovė kaip šiltą vilną. sukirsti per egzaminus: Nepavyko išlaikyti egzaminai – tuojaus iš karto sumovė, ir baigta. patekti į nepatogią būklę, susikompromituoti: Susimoviau par kalbas. Ir aš susmóviau (neįstengiau ko padaryti, apsijuokiau), net sarmata. Su tais teismais aš viškum susimóviau, geriau būčia nepradėjęs bylinėtis. | Tai reikė [jo] man tep susmaut (subankrutuoti) .

9. sugadinti: Tokį gerą peilį sumóvė. | Jis turėjo tik sumáutus (suplyšusius) kaliošus. Merga yra ko pažiūrėti, o už tokio sumáuto (prastos išvaizdos, menko proto) vyro ištekėjo.
užmáuti

1. ką ant ko užtraukti, užsmaukti, uždėti: Uždemi, užmauju kirvį, kūjį ant koto. Užvalkalą užmauti. Ratą užmauti. Kaukę užmáuti. Pirštinę ant rankos užmáuk. Jis tuojau suras virvutę avelei ant kaklo užmauti. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Neužmausi aukso žiedo ant baltų rankelių! Primušk gromatelę pri skrynės viršeliaus, užmauk žiedą ant rankelių. Sunku užmáut batą ant kojos. Užmauk jam pirštines ant ausų, tai bus tikras asilas. Užmoviau užmoviau šilkų kamanėles, užmoviau. Kad pyliau su krumpliu, tuoj antakį užmóviau (smūgiu uždėjau) . Arkliui rodo avižas, kol apinasriu užmáuna. Užmovė durniui sijoną ant galvos (dar labai jauną ar mulkį apvesdino) . Jis užsivilkdavo gražią mantiją, užsimaudavo plačias turkiškas kelnes ir geltonas šlepetes. Eik, užsimáuk vyžas, eik vėl pas Bleberį slūžyt. Kailinius užsivilkęs, pirštines užsimóvęs, tai jau gali kentėti. Batus tik šventą dieną galėjai užsimáuties.

2. užsmeigti: Užmauju ant iešmo. Slieką užmauti.

3. užeiti, užsukti kur: Anas, kada tik eina pro šalį, vis pas mus ažmáuna.

4. užduoti, užkirsti: Užmóvė gerai su pagaliu, ir pakrito vištelė. Užmovė lazda per kuprą. Kad ažmóvė per srėbtuvę! Užmóviau su laza šunie par galvą, ka apsiramintų.

5. užpilti: Kaži kokį maurą pliūpt ir užmóvė ant mano mėsos. Užmóvė tiek lytaus, kad niekur išbristi nebgal.

6. užgerti: Užmóvęs arelkos, gali kalnus versti – šilta, gera. Užsimóviau spirito, nebijau nė speigo.

7. užvesti (kalbą): Užmóvė savo kalbą, neleido nė mun šnekėti. skaudžiai pasakyti, užkirsti: Kaimynai tujau užmóvė, kokia ana. Kaip su šūdu užmóvė marčiai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>máuti, </b>-na (-ja), móvė<br/>1. <span class="explanation">ką ant ko dėti ar nuo ko nuimti traukiant, smaukiant, velkant: </span> Vienas máuna žiedus ant piršto, o kitas kailius ant kailmaučio. Máuna ratą ant ašies. Mauk pavalkus ir kinkyk arklį. Juk tu muni pjausi, juk tu kailį muno máusi. Bebalnodamas kamanom movė. Mauk arklį, reik joti į miestą. Jis savo gyvenime batų ant kojų nemóvė <span class="explanation"> (batų neturėjo) </span>. Į laivelį sėsdamas, kepurelę maudamas, – jau sudievu, mergele. Motina vaikui kelnes máuna. Seg nuo galvos vainikėlį, maun nuo pirštelio žiedelį. Mauk nuo rankos pirštinėles, mazgok bliūdus, torielkėles. Sustingusi žemė ėmė žiemos skrandą nuo savęs mauti. Kumele gimusi, pavalkais nemauta neliksi. Čia bus tau kaip kelnias per galvą mautis <span class="explanation"> (niekaip nepadarysi) </span>. Ar nevažiuosi, kad jau pirštines maunies (nusimauni) ? Kuom aš máučiaus, kuom aš vilkčiaus, kad rankų neturėčia i darbo nemokėčia! <span class="explanation">slinkti, smukti: </span> Kaip pažiūriu į pakaušį, visi plaukai maunas. <br/>2. <span class="explanation">verti, smeigti ant ko: </span> Dar tu savo kvailą galvą neši máut ant to kuolo <span class="explanation"> (nori būti nužudytas) </span>. Plūkienė nulipa nuo priebučio ir mauna puodynes ant tvoros. <br/>3. <span class="explanation">skubiai eiti, bėgti, važiuoti: </span> Kalvis movė pro duris. Buza, nežinodamas kur dingti, mauna pro langą. Kad móvė vyras, tai móvė, tik kulnai sumirgėjo. Kur pats taip greit máuji dabar? Máuk tiesiai per girią, ir gana. Máuna nė neatsigręždamas. Máunu tiesiog, vis bus arčiau. Išvažiuosi par mišką, ir mauk tiesiai! Kad móvė nusigandęs, nė padujų nebeliko. Še pačiūžas, ir máuk ant ledo. Ka [d] móvė šuo į kojas, pradėm numiriau iš išgąsčio. Máuna kaip peklą uždegęs <span class="explanation"> (greitai bėga) </span>. <span class="explanation">šiaip smarkiai ką daryti: </span> Tas vėjas iš ten máuna <span class="explanation"> (pučia) </span>. Turėjo madą: pirštus liuob máus i máus į rinkį <span class="explanation"> (suks) </span>. <span class="explanation">pulti, kristi: </span> Ką aš mausiu į tą balą kai žalioji varlė. Arklys meta dantis, nenumeta, dantys nemaunas žemėn, reik nudaužti. <br/>4. <span class="explanation">mesti: </span> Máuk vieną į tolį. | O pupas jau reik máuti į daržą – jau supuvo tame bliūde. <br/>5. <span class="explanation">mušti, skelti, duoti, kirsti, smogti kam nors: </span> Motyna pripuolusi movė jam su kumsčia į kuprą, su skara per galvą. Maučiau vienu kumščiu į pilvą, antru į kuprą, ir tuoj paliktumei kaip lendrė tiesus. Kaip máusiu, t. y. suduosiu! Kad máusiu į kramę, ir apsiputosi! Tylėk, kad máusiu į dantis – apsilaižysi! Kad móvė ausin, tai net atvirto. Tik móvei snukin, daugiau nieko! Nelįsk – kad mausiu pašonėn, tai išsitiesi! <br/>6. <span class="explanation">durti, smeigti: </span> Bulius móvė su ragu į krūtinę. Kad movė su peiliu į šoną, tuoj žmogus nuvirto. <span class="explanation">staiga pakišti: </span> Ta boba, kai supyksta, tuojau špygą mauna <span class="explanation"> (kiša) </span> į panosę. <br/>7. <span class="explanation">stumti, versti: </span> Móvė an galvos nu trepių. Varlė vienas esi – kad mausu į ežerą. Máuna žemė [n]. <br/>8. <span class="explanation">greitai gerti, valgyti; ėsti: </span> Na, ko snopsai, mauk <span class="explanation"> (gerk) </span> dar! Mes nemovėme vieną stiklą po kito, o gėrėme dailiai prisisveikindami. Tas jau máuna <span class="explanation"> (valgo) </span>. Pūkš, pūkš, ka máuna arkliai burokus. Máuna máuna, pry šėpo atsistojusi, ir da sakos neėdusi. <br/>9. <span class="explanation">nemandagiai sakyti, drėbti, rėžti: </span> Máuna duktė motynai į akis. Kad máus kokį žodį, tai nežinai, ką atsakyti. Máuk, ką tik bežinai. Nemáuk <span class="explanation"> (nekalbėk) </span> jau tu man, aš geriau žinau. <br/>10. <span class="explanation">įveikti kalboje; sakyti ką, kad nedrįstų daugiau kalbėti: </span> Tai mauna jį – nė išsižiot neduoda. <br/>11. <span class="explanation">apgauti, apgaudinėti: </span> Jau tave visi móvė ir maũs. Tos bendrovės kad máuja, tai máuja žmones <span class="explanation"> (brangiai ima, lupa) </span>. <br/>12. <span class="explanation">debesimis trauktis, niauktis: </span> Dangus máunas, reikia šienas kluonan nešt. <br/><b> ant nãgo máuti</b> <span class="explanation">neduoti savarankiškumo, tvarkyti: </span> Ant nãgo máun savo vyrą smarki pati. <br/><b>ant nýkščio máuti</b> <span class="explanation">juoktis, tyčiotis: </span> Tie jų vaikai išdykę – visus, kas tik papuola, máuna ant nýkščio. <br/><b>Diẽvas máunasi kélnėm (kélnes) </b>. Visi nutyla – Diẽvas kélnias máunasi. Tyli, lygiai Diẽvas kélnėm máunas. <br/><b>káilį (skū̃rą) máuti</b> <span class="explanation">mušti, perti: </span> Jeigu vyrą gluosniuosi, tai nemaũs tau káilį. O tas vyras, parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą mauna. <br/><b>į ãkį máuti</b> <span class="explanation">išjuokti, tyčiotis prie žmonių: </span> Nemauk į akį! <br/><b>antmáuti</b>. <br/>1. užmauti 1: Antmáuti batus ant kojų. Vaikuo reik šiltą kepurę antmáuti. Vaikuo kokius dryžius antmáus <span class="explanation"> (užvilks), </span> i viskas. Apaukiat teipogi jam kojas ir antmaukiat žiedą ant jo piršto. An ašies ančmáuna tekinį. Ančmáus ant kaklo butelkos grobą paėmę ir kiš meisą su pirštu. I leisiu žirgelį į žalią lanką, antmausiu žiedelį ant baltų rankų. O kur aš antmausiu aukso žiedelį?. Gal ans pats antsimáuti šiltą kepurę tas vaikas. Sigitas, ant galvos kutotą šalmą antsimovęs, tarp kitų atsistojo. Ančsimáuti reik pirštinę. <br/>2. <span class="explanation">užnešti ant viršaus: </span> Ar tu antmóvei ant trobos tų skurlių kokią naštą? <br/>3. <span class="explanation">užlipti: </span> Movė ir antsimóvė an butuko viršaus. <br/><b>apmáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">aptraukti, užvilkti ką kuo, uždėti ką kam ar ant ko: </span> Apmáuk kepurę jamui ant galvos. Apmáuk žiedą ant piršto. Ir arklys jo buvo apmautas pavalkais, kaip kadaise buvo apmovęs Poviliokas savąjį, jodamas pas Komarą kalamaškos. Motina vaikui rankutes apmovė pirštinėlėm. Vaiką kiti kelnėm apmáuna, kol dar pats neapsimáuna. Apmovusys baltais marškiniais. Vaiką apmovė luobu <span class="explanation"> (smarkiai išbėrė) </span>. Apsimovęs kepurę, išėjo pro duris. Apsimáuk žiedu. Saliūnininkas jau dairėsi į merginą, kuri buvo apsimovusi aiškiai raudonomis kojinėmis. Atvirai griebti mužikui už sprando, girdi, ponai nebeturi drąsos, tad kaip vilkai, apsimovę avies kailiu, gerinasi prie žmonių. Tėvai, apsmáuk gražesnėm kelniom. Eina apsimovęs savo darbo klumpėm. Pasišėriau sau žirgelį, apsimóviau kamanėlėm. Apsimauk žiedelį ant bevardžio piršto. Visokių [rado] rūbų: i apsvilkt, i apsmáut. <br/>2. <span class="explanation">apgauti, apsukti: </span> Apkrovęs šimtais tą savo pajuodėlę, iškiš kam nors, apmaus dorą vaikį. Kas jį skriaus! Jis patsai visus apmaus! Argi tu nejunti, kad tave apgavo kaip kvailį, apmovė kaip supuvusį kelmą? [Vilius] ne kartą apmaudavo vokietukus. Aš taip neduosiu save apmauti. Ans tujau prysitaisęs apmáuna žmogų. Jei ir tokį apmautų, kas bebūtų. Na, ką – apmóvė jau tave tie nevidonai? Neapmáusi tu manęs, aš žinau, kiek kainuoja. Apmóvė an dešim rublių. Apmóvė kai šiltą vilną. Apmóvė kap lapė varną. Apmóvė kai čebatą. Apmóviau kaip Dieve padėk. Kaip kartais mes apsimauname! Pirkdamas arklį, apsimóviau – nemaniau, kad su dusuliu. Visa gerai žinotum, tai niekur neapsimáutum. Ben rozą ir tu apsmóvei. <br/>3. <span class="explanation">apvežti, apkrėsti: </span> Apmáusiu tą dirvą mėšlais ir pasėsiu rugius. <br/>4. <span class="explanation">apsiniaukti: </span> Dangus apsmáuna iš visų pusių, ilgai palis. Vakar kai apsmóvė, tai ir šiandien nėr giedros. <br/>5. <span class="explanation">apsiteršti: </span> Vaikas visas apsimovęs begulįs. <br/><b> akìs apmáuti</b> <span class="explanation">apgauti: </span> </span> Neduokis akis apmauti. <br/><b>kaĩp maišù apmáuti (apsimáuti) </b> <span class="explanation">apgauti (apsigauti): </span> Apmovė muni kaip maišu. Apsmóvė kai maišu. <br/><b>atmáuti</b><br/>1. <span class="explanation">numauti, nusmaukti: </span> Atmauna aukso žiedelį. Atmáusiu kelnes ir įkirsiu par sėstuvą. Atsimóvė boba andaroką ir perbrido skersai upę. Reikia atsimáuti <span class="explanation"> (atsiraityti) </span> kelnios, ba čia šlapia bala. <br/>2. <span class="explanation">greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: </span> Atmóvė visas sušilęs, sukaitęs, kaip šunų vytas. Atmóviau stačiai par girią. Atmáuna kaip jautis par avižas. Per pusę valandos ir atmaũs [autobusas]. Ir čia smarvė atsimóvė <span class="explanation"> (atslinko) </span>. <br/>3. <span class="explanation">įkirsti, suduoti, primušti: </span> Aš jam kai atmóviau, tai anas migt i ažmigo. <br/>4. <span class="explanation">griežtai ir piktai atsakyti, atkirsti: </span> Aš nieko nesakiau, tik atmóviau. Pats dirbk! – piktai atmovė pusbernis šeimininkui. <br/>5. <span class="explanation">atlaupti, atplėšti, atskirti (didelį gabalą): </span> Ir kelionei šį tą įsikišti davė: man beišeinant atmovė pati ministerienė keptos veršienos gabalą, duonos baltytelaitės kaip saulė. Jis man kad atmóvė didelę riekę duonos. Kaip užkabino karvė ragu, teip ir atmóvė lūpą. Kap griebė, tai visą skverną man atmovė. | Atmóvė <span class="explanation"> (atskaitė) </span> penkioleka rublių iš algos. <br/>6. <span class="explanation">atnešti, atvežti: </span> Anąsyk padejavau, kad neturiu obuolių, tuoj čielą maišą atmóvė. Atsimóviau namo maišą burokų. | <span class="explanation">atsiųsti: </span> Nestrošykias, atmáus dar tų laiškų. <br/>7. <span class="explanation">atsigerti: </span> Atsimovę dar degtinės. <br/><b>įmáuti</b><br/>1. <span class="explanation">įkišti: </span> Brolis įmóvė koją į batą. Ar tu įmáutum į muno batus? Sutinęs pirštas, negaliu rankos pirštinėn įmáuti. Bernas įmovė arklį į plėškę. | Įmaus [klumpes] į purvyną, tai ir po gražumo. Jis koją įmovė į vandenį, dabar ir vaikščio [ja] visą dieną šlapias. Diselys įmautas į šlaunis. O tos rankos – kartys bus įmautos žieduosna. Greitai įsimáuk batais ir bėk kieman. Bet kai ji pakilo ir norėjo įsimauti šlepetes, dešinės kojos šlepetės neberado. Įsimóviau į kaliošus. Pats įsimovė širmąjį į pavalkus ir išjojo pūdymų arti. <br/>2. <span class="explanation">greitai įeiti, įbėgti, įsigauti kur nors: </span> Tas raitelis įmóvė tiesiai į kiemą. Iš strioko įmoviau į pačią medžio viršūnę. Jau karvės gal klaiman įmóvė. <br/>3. <span class="explanation">įstengti, galėti greitai eiti, bėgti: </span> Tai tu gerai įmáuji! <br/>4. <span class="explanation">bėgant, lekiant atsitrenkti į ką: </span> Sunkvežimis įmovė į medį. <br/>5. <span class="explanation">įkristi: </span> Movė ir įmóvė į vandenį. <br/>6. <span class="explanation">įkaušti, įgerti: </span> Šįvakar jis iš miesto įmóvęs parvažiavo. <br/><b>išmáuti</b><br/>1. <span class="explanation">maunant ištraukti: </span> Išmáuk pirštines iš ūšmalų ir padžiauk. Man nepatinka per galvą išmaunama bliuskelė. Nebišmáuna rankų iš uzbono. Anos šalies svotas palindo pasuolin, pagavo pelytę, išmovė skūrytę. Turėjo išmautą kalaviją rankoj savo. Kaip tavo vardas? – Vardas – rankovė, pavardė – išmóvė. Koja iš bato išsimovė. Išsimovė kap inkstai iš taukų. Viduriai išsimóvė laukan, ir padvėsė karvė. | Galva didelė – toks šuva neišsimaũs [pririštas]. Nusiaurinai kaklą prakirpt, suknelė neišsimauna per galvą. Išsimáuti yra išsikamaruoti. <br/>2. <span class="explanation">greitai išeiti, išbėgti, išjoti, išvažiuoti: </span> Niekas nepasakys, kad, viską pametęs, pirmutinis išmoviau! Čia nebebūsiu, kaip tik užaugsiu, tuojau šmaukšt ir išmausiu. Jis sėdo ant arklio ir išmovė. Išmovėm pėsti į Plungę. Spėjai išmáut pro duris, būtum susigriebęs <span class="explanation"> (gavęs pylos) </span> ! Tiesiai par girią išmóviau. Atsikėlė svečias ir išmóvė, nė sudiev nepasakęs. Arklys išpuolė iš staldžio ir išmovė į laukus. Vaikai išmóvė į mokyklą. Šaltis išmáuna <span class="explanation"> (pasišalina) </span> [per plyšius]. Kur tas Algiukas išsimóvė? <br/>3. <span class="explanation">išvaryti, išgrūsti: </span> Aš tave išmáusiu lauk. Ar aš neišmáusu tų musų̃ pro duris?! <br/>4. <span class="explanation">išdaužti, išmušti: </span> Išmóvė langą su šlėga i nubėgo į sodną. <br/>5. <span class="explanation">išgerti, išmaukti: </span> Išmóvę po trejetą taurelių, brauksime namo. Išgeriu, išmauju. Dėl drąsos dar išmáusiu burną. Išmovė du tris stikliukus ir, žiūrėk, vos ant kojų laikosi. Išmoviau porą maukų degtinės. Visą puodą išmóviau. Duok, tuoj visą išmáusiu lig dugnio. Kur jam tiek ir pareina: tris stiklines išmovė nė neatsikvėpdamas. Išmáuk po maulę (po stiklelį) vyno. <br/>6. <span class="explanation">išdurti: </span> Ko tik akį neišmóvei besišvaistydamas. | Traukis šalin, ba su brūzgais rietus išmáusiu <span class="explanation"> (išdursiu, subraižysiu) </span> ! <br/>7. <span class="explanation">ištraukti, pavogti: </span> Man keturis rublius išmóvė. <br/>8. <span class="explanation">išplauti: </span> Karštas [v] anduo bet ką išmáuna. Kai pavirinau rūbus su šarmu, tuoj išsimóvė sutros. <br/>9. <span class="explanation">išvartoti: </span> A seniai nupirkau svarą sukraus, ir jau visą išmovė. <br/><b>numáuti</b><br/>1. <span class="explanation">nuimti ką nuo ko traukiant, smaukiant: </span> Nuimu, numauju. Akį nuo virbalo numáuti. Šeškui kailį numóvė. Lapelę papjovė, skūrelę numovė. Žiūrėkit, kaip žievė lupasi: vienu patraukimu visą šakelę numoviau. Ans numovė batus nu kojų i bėga. Numaũs kelnes, t. y. nukelnės. Tik numóviau apinasrį, arklys kad movė. Grįžo kumelės numauti <span class="explanation"> (apynasrį nuimti) </span>. Žmogų sutikę, turia numauti kepurę. Šįmet avietės didelės, numáuji kai kepurę. O aš numoviau aukso žiedelį nuo baltųjų rankelių. Kas jam taip pirštą numóvė <span class="explanation"> (odą nutraukė) </span> ? Numóviau <span class="explanation"> (nugydžiau) </span> niežus su raskiloms, rasose volojaus. Kas gi bus tuos pavalkus numóvęs <span class="explanation"> (pavogęs) </span> ? Numóvė jį raupais kaip ierką. Nusimovęs kepurę, kratydamas nuo jos vandenį, šnekėjo. Įeidamas užmiršo nusimauti klumpius. Arklys nusimóvė apinasrį ir pabėgo. Nuėjęs pažiūrėk, ar arkliai nenusimovė abrakinių. Nusimáuk kelnes. Kap šoko vilkas, nuo uodegos skūra nusmóvė. Nusimauk tu tą žiedą, insidėk in kišenių. Nuo jo vežėčių nusimovė vienas ratas. Man nuo akių lyg maišas nusimovė <span class="explanation"> (akys prašvito, paaiškėjo kas) </span>. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti, nudumti: </span> Numóviau pas juos tiesiai par girią. Tiesiai par kalnalį numóvė. Kaip aždrožiau, tai movė ir numóvė per mišką. Jis numóvė ir numóvė – griebk atsiraitęs! Numovė kaip zuikis, muni pamatęs. Kur ans dabar nusimóvė? <br/>3. <span class="explanation">apgauti, apmauti: </span> Tarėsi jį numáut, bet nepasisekė. Kvaily, tave numóvė jis kaip vaiką. Dėlto anas mane numóvė su šituo arkliu. Tas yr vel [nia] s – numáut tik nori. Kam turtą išgauti, išsukti, ką numáuti. Numóvė kaip šiltą vilną. Tai jau kiek kartų nusmóvė su šitais arkliais ir da maža. <br/>4. <span class="explanation">nudurti: </span> Už sykio kiaulę numóviau, į pat širdį. Su peiliu movė ir numóvė aną. <br/><b> káilį numáuti</b> <span class="explanation">labai išperti, išpliekti: </span> Vagį kai pagaus, tai ir káilį numaũs. Įleisi man karves į bulves – kailį numausiu! <br/><b>káukę numáuti</b>. <span class="explanation">demaskuoti ką nors, į dienos šviesą išvilkti. </span> <br/><b>kélnes numáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apgauti: </span> </span> Bet tu su juo prasidėk, jis tau ir kẽlines numaũs. Mieste moka kélnes numáuti – ir eik nė gėręs, nė valgęs. <br/>2. <span class="explanation">įvaryti į bankrotą: </span> Tai ką tau, kaimyn, remontas kélnes numóvė? <br/><b>kélnes nusimáuti</b>. <span class="explanation">bankrutuoti, nusmukti: </span> Nusimóvė vyrutis kélnes su malūnu. <br/><b>pamáuti</b><br/>1. <span class="explanation">užtraukti, uždėti, užsmaukti ant ko: </span> Kailius pamáuk ant kailmaučio. Pamóvė naujus ratus pasturgaly. Puodus pamóvė ant statinių. Pamáuk bričkelę <span class="explanation"> (ratus ant ašių užmauk), </span> jei nenori ratais važiuot. Kluonu dūlino senis Ančiulis, pasimovęs ant rankos tuščias rezgines. Pasimáuk važiuodamas geresnius ratus, ė tai išsiskirs ant kelio. <span class="explanation">užmauti apynasrį: </span> Nei arklio pagauti, nei jo pamauti. Ji. labai anksti buvo pamauta į pakinktus. Kumelaitė pusantrų metų, o da nepamaujamà. Pamáuk bėrį ir pažabok. Te <span class="explanation"> (imk) </span> brizgilus – kol aš išpančiosiu [arklį], tu pamáuk. Jam žirgelius pašersiu, kamanėlėmis pamausiu. Pagirdei žirgelį gailiom ašarėlėm, pamovei žirgelį šilkų kasnykėliais. Pažeboju, pamauju apinasrį. Pasimauk kumelį ir nerk pas mane. Ką pasimáuna, tuo ir važiuoja. Pasimauk arklį an brizgilo ir parvesk numie. Pasimovė jis tą kumeluką ir veda. <span class="explanation">įgriebti, priveikti, paimti į savo rankas: </span> Jau jį tas sukčius pasimóvė. Boba vyrą pasimóvė <span class="explanation"> (vyras turi klausyti jos) </span>. Dabar aš jį tai pasimoviau su vekseliais. <span class="explanation">truputį kilstelėti (maunant): </span> Pasmovė kelnes. Klausyk klausyk, ponas! – pasakė žydas, pasimovęs <span class="explanation"> (pasiraitojęs) </span> rankoves ir eidamas prie jo išskėstom rankom. <span class="explanation">apsivilkti: </span> Vyrai blizguliavo mėlynais kaškietais, kirto akis milais, dryžuotais ir languotais, kitas jau ir pirktinėm plonybėm pasimovęs, po kaklu skersai ruožuotą raištį pasikabinęs. <br/>2. <span class="explanation">pasmeigti: </span> Ant aksties pamauta žuvis. Prieš liepsną kepė pamautą ant iešmo gabalą mėsos. Tu žalty! Ant šakalio pamausiu! Juozapas ryšį verpalų, pamovęs ant lazdos, užsivertė sau ant kupros. Tą neša, ant šakės pamóvę. Jį pamovė ant durtuvų ir iškėlė. Bešokdamas par torą, buvo pasimovęs ant tvoros. Krisdamys ant basliais, tyčiomis įkaltais, pasimovė. <br/>3. <span class="explanation">greitai nueiti, pabėgti: </span> Pamatėm, kad lauksargis ateina, ir mes pakrūmėm pamóvėm su visom kliūgom <span class="explanation"> (vytelėmis) </span>. <br/>4. <span class="explanation">galėti išgerti (svaigiųjų gėrimų): </span> Anie abudu pamauną̃, greit neapsigers. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai padirbėti, paplušėti: </span> Lig pusdienėlio pamausiu ir, aš misliju, tą žemę subaigsiu arti. <br/>6. <span class="explanation">nusiųsti: </span> Du laišku pamóviau. Pasiutęs tų vaikų mylėjimas: paprašo katras – še, šimtus ir pamóvusi. <br/>7. <span class="explanation">pakišti, duoti: </span> Pamóvė po penkdešimtę, ir paleido. <span class="explanation">parodyti: </span> Kitą sykį jei paleis liežuvį, pamausiu špygą ėmusi. Pamáuna kūlokus po barzda, ir tylėk. <span class="explanation">pasakyti: </span> Pamóviau teisybę į akis. <br/><b> ant liežùvio [gálo] pamáuti (pasimáuti) </b> <span class="explanation">apšnekėti: </span> Ana turia tą žmogų ant liežuvio galu pamovusi. Klebono panelę buvo pamovę ant liežuvio. Ana ant liežuvio mane pasimovusi, t. y. pasikandusi, vis kalba apie mane negerai. <br/><b>parmáuti</b><br/>1. <span class="explanation">greitai pareiti, parbėgti: </span> Kastis parmáun dalgiu nešinas po pjovimo. Per laukus, per dirvas tiesiai ir parmóviau. Aplei pusiaunaktį parmovė iš vakarelio. Lig Šukiškių parmóviau kaip raitas. Parmóviau čia tiesiai par laukus. Girdu, ans ir parmáuna kaip vė [ja] s. <br/>2. <span class="explanation">parsiųsti: </span> Parmóvė šimtą rublių. <br/><b>pérmauti</b><br/>1. <span class="explanation">perdurti, perverti: </span> Šake koją pármovė. Mane su peiliu vos nepármovė. Norėjo ponaitį nuo durtuvo dengti, ir kartu juodu tas durtuvas permovė. Jis peiliu ranką pérmovė. Aš niekaip nepermaunu šito glėbio šakėm, ir baigta. Parmauti ragotinėmis, kūlvertiniais žemyn rietėjo. Jautis savo smailiais ragais parmovė skrandį drybsančiam liūtui. Veršis kaip šoko per tvorą ir pérsimovė ant kuolo. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai suduoti, peršerti: </span> Landžiok landžiok, kol kas pagaliu parmaus. Parmovė kaip šunį pagaliu, ir tiek. <br/>3. <span class="explanation">greitai pereiti, perbėgti, perplaukti: </span> Na, to tikrai pikta dvasia negriebs – jis permaus ežerą kaip lydeka! Karvė pérmovė per ežias ir sumaišė mergaitės kvietkus. Kas man su tokiais aulais ir per balą pérmaut – negi sušlapsi! Kulka pármovė kiaurai. <br/>4. <span class="explanation">kitus užsimauti (batus, pirštines ir kt): </span> Persimoviau kitus batus. Parėjau šlapias, sausom kelnėm parsimoviau. Suadysiu kojines, galėsi persimauti. <br/><b>pramáuti</b><br/>1. <span class="explanation">maunant nepataikyti, pro šalį prakišti: </span> Išplovė puodynę, movė ant baslio ir pramovė pro šalį. <br/>2. <span class="explanation">šiek tiek atmauti: </span> Paguldė lovin, kelnias pramóvė, duos rykščių. <br/>3. <span class="explanation">pradurti, praverti: </span> Vienas kitą gal peiliu pramáut. Man kaklą peiliu pramóvė an veseilios. Vaistai pramóvė valgyti <span class="explanation"> (sukėlė apetitą) </span>. <br/>4. <span class="explanation">numesti pro šalį, nepataikyti metant: </span> Ale tai pramóviau pro šalį. <br/>5. <span class="explanation">pralaimėti, prakišti, prarasti: </span> Anas gal dar ir taip daug kur pinigėlių pramáuna. Gal čia ir bus kiek mano pramauta. Jis pramóvė su toms byloms. Kaip greit gautas, taip pramáutas. Ana pati sako, kad prasimóvus, kol <span class="explanation"> (dėl ko) </span> už Jono nėjus. <br/>6. <span class="explanation">pragerti: </span> Šiandie daug pinigo pramóviau. <br/>7. <span class="explanation">greitai praeiti, prabėgti, pravažiuoti: </span> Pramóvė pro šalį, nė gero žodžio nepasakė. Pramóviau pro patį arklio paskuigalį. Neinu į kalbas, maunu pramáunu pro šalį. <br/><b>primáuti</b><br/>1. <span class="explanation">daug užmauti: </span> Primaučiau <span class="explanation"> (prisiaučiau) </span> pančekų ir eičiau. <br/>2. <span class="explanation">pripilti: </span> Primáuk pilną kubilą vandens. Kad primóvė pieno pilną bliūdą. <span class="explanation">priteršti: </span> Vaikas primóvė kelnaites. <br/>3. <span class="explanation">daug prigerti, nusigerti: </span> Teip primóvė, kad nepastovi. <br/>4. <span class="explanation">prisikišti, prisikimšti: </span> Įeita <span class="explanation"> (įeina) </span> į klėtį ir prisimáuna pilnas kišenes obulų. Prisimóvusi pilną burną, pradėm nė žodžio nebepasako. <br/>5. <span class="explanation">daug prieiti, priskristi: </span> Kap atdarei langą, tai ir primóvė musių kap iš rankovės. <span class="explanation">užsipildyti kuo prasiskverbiančiu, lendančiu: </span> Tėvas paliko duris atdaras, ir primóvė trobą dūmų. <br/>6. <span class="explanation">greitai prieiti, pribėgti prie ko: </span> Primóviau prie ežero, ir nebėr kur eina – visur balos, miškai. <br/>7. <span class="explanation">priteisti: </span> Ir primóvė mun skolą. Ir primóvė mun penkias dienas atsėdėti. <br/><b>sumáuti</b><br/>1. <span class="explanation">uždėti, užmauti: </span> Zovieckai sumáuti ant kriūkų. Sutarti žodeliai, sumauti žiedeliai su tuo jaunu berneliu, su tėvelio sūneliu. Eina abu, kišenėsa rankas susmóvę. Susmóvė arklius <span class="explanation"> (apynasriais apmovė) </span> ir nujojo. Ji. tais dešras susimovė an kaklo, nubėgo, užsinešė an šieno kūgio ir ėda. <span class="explanation">sukišti vieną į kitą: </span> Dvejas pirštines sumóviau. <br/>2. <span class="explanation">pasmeigti ant ko: </span> Ans sumóvė meisą ant aksčių del padžiovimo. <br/>3. <span class="explanation">subesti, suvaryti: </span> Sumáuna visą gembę į žemę, nė ištraukti negal. Kai raktelė [jo] peiliu, i sumóvė lig kriaunim. Sumóvė <span class="explanation"> (suleido injekcijomis) </span> kiek tų vaistų ir išgydė. <br/>4. <span class="explanation">supilti: </span> Į kubilą penkis viedrus vandenio sumóvė. Į šulnį kitus vaistus sumóvė <span class="explanation"> (dezinfekavo) </span>. Susimovė pinigus į kišenę. <br/>5. <span class="explanation">suduoti, sukirsti: </span> Ar nesiliausi žlembti?! Kaip sumausiu į sprandą, tai bent turėsi už ką! Jam sumoviau kumštimi į nugarą. Gerai į kuprą sumóvė ir paleido. Sumáusu gerai į kramę, tūkart išmanysi savo! <br/>6. <span class="explanation">greitai sueiti, subėgti, sulįsti: </span> Sumáuta arklių vikuos, ir ėda. Sumóvė vyrai gryčion, gal sušiltų. Velniukai, baisiai išsigandę, į čia pat stovinčią statinę sumauna. <br/>7. <span class="explanation">sugerti, suvalgyti: </span> Didelis bankietas buvo, daug arelkos sumóvėm. Sumovė tokį bryzą duonos ir da neprikiša savo peklinės <span class="explanation"> (pilvo) </span>. Susimáukiam <span class="explanation"> (išgerkime) </span> po burną. <br/>8. <span class="explanation">sukirsti kalboje: </span> Sumóvė aną taip, kad tas nė žiopt. Taip sumóviau, kad nieko nebegalėjo atsakyt. Tai bent vyras! Tą vyruką taip sumóvė, kad jis net kaist pradėjo. Ot sumoviau, kad ir vieno žodžio neatsikirto. Sumóvė ožio ragan <span class="explanation"> (visiškai) </span>. Broleli, aną sumovė kaip šiltą vilną. <span class="explanation">sukirsti per egzaminus: </span> Nepavyko išlaikyti egzaminai – tuojaus iš karto sumovė, ir baigta. <span class="explanation">patekti į nepatogią būklę, susikompromituoti: </span> Susimoviau par kalbas. Ir aš susmóviau <span class="explanation"> (neįstengiau ko padaryti, apsijuokiau), </span> net sarmata. Su tais teismais aš viškum susimóviau, geriau būčia nepradėjęs bylinėtis. | Tai reikė [jo] man tep susmaut <span class="explanation"> (subankrutuoti) </span>. <br/>9. <span class="explanation">sugadinti: </span> Tokį gerą peilį sumóvė. | Jis turėjo tik sumáutus <span class="explanation"> (suplyšusius) </span> kaliošus. Merga yra ko pažiūrėti, o už tokio sumáuto <span class="explanation"> (prastos išvaizdos, menko proto) </span> vyro ištekėjo. <br/><b>užmáuti</b><br/>1. <span class="explanation">ką ant ko užtraukti, užsmaukti, uždėti: </span> Uždemi, užmauju kirvį, kūjį ant koto. Užvalkalą užmauti. Ratą užmauti. Kaukę užmáuti. Pirštinę ant rankos užmáuk. Jis tuojau suras virvutę avelei ant kaklo užmauti. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Neužmausi aukso žiedo ant baltų rankelių! Primušk gromatelę pri skrynės viršeliaus, užmauk žiedą ant rankelių. Sunku užmáut batą ant kojos. Užmauk jam pirštines ant ausų, tai bus tikras asilas. Užmoviau užmoviau šilkų kamanėles, užmoviau. Kad pyliau su krumpliu, tuoj antakį užmóviau <span class="explanation"> (smūgiu uždėjau) </span>. Arkliui rodo avižas, kol apinasriu užmáuna. Užmovė durniui sijoną ant galvos <span class="explanation"> (dar labai jauną ar mulkį apvesdino) </span>. Jis užsivilkdavo gražią mantiją, užsimaudavo plačias turkiškas kelnes ir geltonas šlepetes. Eik, užsimáuk vyžas, eik vėl pas Bleberį slūžyt. Kailinius užsivilkęs, pirštines užsimóvęs, tai jau gali kentėti. Batus tik šventą dieną galėjai užsimáuties. <br/>2. <span class="explanation">užsmeigti: </span> Užmauju ant iešmo. Slieką užmauti. <br/>3. <span class="explanation">užeiti, užsukti kur: </span> Anas, kada tik eina pro šalį, vis pas mus ažmáuna. <br/>4. <span class="explanation">užduoti, užkirsti: </span> Užmóvė gerai su pagaliu, ir pakrito vištelė. Užmovė lazda per kuprą. Kad ažmóvė per srėbtuvę! Užmóviau su laza šunie par galvą, ka apsiramintų. <br/>5. <span class="explanation">užpilti: </span> Kaži kokį maurą pliūpt ir užmóvė ant mano mėsos. Užmóvė tiek lytaus, kad niekur išbristi nebgal. <br/>6. <span class="explanation">užgerti: </span> Užmóvęs arelkos, gali kalnus versti – šilta, gera. Užsimóviau spirito, nebijau nė speigo. <br/>7. <span class="explanation">užvesti (kalbą): </span> Užmóvė savo kalbą, neleido nė mun šnekėti. <span class="explanation">skaudžiai pasakyti, užkirsti: </span> Kaimynai tujau užmóvė, kokia ana. Kaip su šūdu užmóvė marčiai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.