x
antmesti
mèsti, mẽta, mẽtė
1. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin. Metì (mesk) viedran! Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta. Ji má [n] metė obuolėlį par stiklo langelį. Anas negi metė [akmens] – tik iš rankų paleidė. Mèskie stiklelį in akmenėlį, lieki vynelį in purvynėlį. Ar mesti kūlį nuo stogo? Kai starkus meta iš lizdo kiaušinius, bus geri metai, kai vaikus – blogi. Metė jį žemėn. Kaip aną mesi – vis ans kaip katė ant kojų nukris. Neduokit to, kas yra šventa, šunims, nei meskit perlų jūsų prieš kiaules. Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį duobėna. Mèskit Perliušę [į] gilų Dunojų. Nė koks žmogus: šake mèstinas pro duris. Sprogyklas (bombas) mesti, laidyti. Vilyčia metama. Metama ugnis (raketa) . Akmenelis toks, kaip iš rankos metamas. Metamąsias velėnas (durpes) uždura su duru. | Su liže duoną pečiun meta (šauna) . | Mesk (leisk) kortą par tris kartus: jeigu ben kartą išloši, tai gerai. Nusprogo meška, mesk ir dūdas į šalį. Nemesk lazdos, šunų dar nepraėjęs. Senio žodis ne klanan mestas (teisingas, išmintingas) . Kam čia mèst į balą vandenį (kam šelpti turtingą) . O išgamos! Pirštinę štai geležinę dabar metu jums į akis (šaukiu į dvikovą) ! Ir jis, kas svetima, nemeta (mėgsta pasisavinti) . Dabar mergų pilna: kur pagalį mesì – vis an mergos. Tai kviečiai! Kepurę mesk – neįkris (tankūs, geri) . Tokias akėčias tik mèst par tvorą (prastos) . Mèsk jauną, kaip jis. eina (jaunas neprilygsta senam, taip greit nepaeina) . Prieš šitą arklį mesk kitus į šalį (kiti daug prastesni) . Oho, tas vaikas kai dirba, tai ir didelį berną mesk į šalį. Geri kortai silkus meta (vertesni už šilką) . Mesk šunį an kiaulės, ka nepjauna. Kad yr i jaunų visokių: kitam mesk šunį viršuo – ans trauksis, i tiek.
mestinaĩ. mestinõs: Mestinaĩ antmečiau vaiką ant šieno vežimo kaip kunkolą. Ans mestinõs meta. Iš lovos išmetė mestinõs. sviesti kuo taikant į ką nors: Gaspadinė jį pamatė, pagriebus su samčiu metė. Jisai čebatu ją metė. Žmonės juos purvais meta (mėto, drabsto). Aš į jį metù duona, o jis į mane akmeniu. Kuo mesi, tuo teksi: medum – medum, lašiniais – lašiniais (kuo kaltinsi, tuos bus kaltas) . sviesti ką tolyn lenktyniaujant: Eikiv mestis: kas toliau numesav, tas piningus palaikysav. Meskiavos pypkoms, katro toliau nukris. nusivilkti (drabužį): Namie jau tai aš nemetu kailinių nuo pečių. Šilta, reikia mesti nuo pečių milinę.
2. pašalinti, nebelaikyti (nereikalingą, netinkamą): Mesiu tą sviestą – žibalu atsiduoda. Mesk tu tuos griozdus stalus – nebegali jau gražesnių įsitaisyt. Mèskit lauk tais supuvusias bulves, ką da čia laikot. | Ledą metant neršta lydekos. Nosvaity. ledą jau baigia mest.
3. leisti, gramzdinti į vandenį (tinklą, meškerę, inkarą): Mès tą tinklaitį. Bet ant tavo žodžio tinklą mesiu. Eik pas marias, mesk meškerę. Mesk aukso inkarelį. leisti nukristi iš rankų: Papuneli, mèsk cukraus į arbatą. Rozu metėm (sodinome) bulbas. Ar čia metamà (vaga, į kurią sodinant metamos bulvės) ? Pirma mèsi, paskui rasi (ką gera padaręs, vėliau gausi atpildą) . Ką vasarą mesi, tą žiemą rasi. Nori rasti – pirma tur mesti.
4. iškrauti, tuštinti (prikrautą vežimą): Einam vežimo mesti. Vienas lauke į vežimą krauna, o kitas daržinėj iš vežimų mẽta. Šienas yr mẽtamas, turu padėti, negaliu šnekėties.
5. krėsti, pilti: Tėtė po kamarą jau baigia putrą mèsti (krėsti į kubilą) . Meta (beria) krušą savo. Ėmusys su plačiomis beržinėmis vantomis nemeilingai plakti, vis jau karštą, jau šaltą vandenį mesdamys (gausiai pildami, užversdami), svetį savo lygiai pėrusys. dėti raugimui (burokus): Burokai, mestì senagaly, gardūs. įdėti mėsos, riebalų, uždaryti (viralą, košę): Kuo gi košė mestà, kad teip negardu? Mẽstas puodas. daryti (krūvą), krauti: Kap toli namo vežt ar kelias šlapias, tada kūgį mẽta. Šimtakys stirtą (kūgį) meta.
6. dėti, duoti savo dalį (ppr. pinigų) kokiam tikslui: Kai rinko pinigus, daug kas metė. Nu gieda, nu piningus meta. Drąsiai visi gėrė, nes visų buvo mesti pinigai. Ir tie mestų seseriai po keletą dešimtų. Rinkliavą rink, mezliavą mèsk, pyliavą pilk.
7. smūgiu blokšti, griauti, versti: Kad metė aukštielinką ant žemės, net dirvonai suskambėjo. Priėjo prie tokios balos – kaip mes tą gaspadorių in tą balą! priversti griūti. Jį mažą mèsdavo nuomaras. Nuomara mesdavo, o kai jis išgydė, jau nebemesdavo. Kas turi metamąją ligą (epilepsiją), viena diena suverpti, suausti, pasiūti ir apvilkti – sugis. Buvo apgydę, bet dabar vėl jį dažnai mẽta. Šunio išsigąsdino, pradėjo mèst. Girdėjom, kad mẽta nuomarin. stumti atgal, blokšti, versti iš vietos: Viena banga varo „Argą“ priekin, kita meta jį atgal. Negaliu įlipt į vyšnią, mẽta lauk vėjas. | Ratelis mẽta šniūrą. tiestis, loštis: Kap metės [sūpuodamasis],
tai išsigrūdo iš sūpluokių. staigiai kreipti: Kai akis meti, tokios musytės akyse tik sijoja, sijoja.
8. varyti, šalinti (iš užimamos vietos): Mèsti iš buto. Jau mes savo seniūną mèsim, rinksim naują. Sueję mesmà storastą. atitolinti, atstumti: Nemesk mus nuog meilės tavo.
9. kelti, tiesti į priekį ar į šalį (kojas, rankas): Klyš kleiš, klyš kleiš kojas mẽta (į šonus stato) eidamas. Kareivis turėjo gerai kojas mèsti. Arklys meta koją į koją, parsvieda paskutinę koją par pirmąją. Rankas mesdamys vaikščio [ja] kareiviai. Šalta? Met' kojas (eik) kap išgali, i sušilsi. | Jų arklio ilgos kojos, užtai jis meta didelį šakymą. Plačiai žingsnį meta (žergia) . Mẽtė žingsnį ir pastvėrė. | Ir metė (pakėlė) ant jo rankas savo, ir pagavo jį.
10. sutelkus siųsti, gabenti kur: Antantės valstybės nutarė mesti stambias karo jėgas prieš Tarybų šalį.
11. tiesti, skleisti. Medžiai mẽta ilgus šešėlius. Saulutė prabėgdama spindulį metė į mano langelį. Balkšvas mėnuo metė pro langą šviesos nuotrupas.
12. netekti senųjų (dantų, plunksnų, plaukų, ragų) prieš dygstant naujiems: Vaikas dantelius meta. Gal ar dantis karvė meta, kad neėda. Senoji kumelė dantis meta. Senės vištos rudenį meta plunksnas (šeriasi) . Seni briedžiai ragus meta anksčiau – lapkričio – gruodžio mėnesiais, o jaunesni – dažnai sausio mėnesį. Daba anie. kūdi, plauką meta šalin. Medžiai pagelto, pradėjo mesti lapus. Vilkas plauką meta, o natūros nemeta.
13. keisti, mainyti kuo nemačius daikto, į kurį keičiama: Ar meti, ar ne su manim peiliais? Na, Jonai, metame dalgėm! – Ne, mano geresnė. Aš su tavim nemesiu, gali apgaut. Čigonėli, meskim pypkėm. Paaugę maino arklius, o piemenys peiliais mesdavos.
14. sumažinti, nuleisti (kainą): Sakau, da mèsk penkis rublius, tai pirksu.
15. vynioti ant mestuvų ar ant sienos audeklo metmenis: Mūsų šiandie moterys audeklą meta po gryčią, ir vietos ten nėr. O ką mès ar aus, kad verpt ir lenkt nenorėjo? Ar susirikiojot mesti audeklo gijas? Nuo krijelio mẽta an sienų. Ant mieto, įbesto sienon, mèsk geinį, driką. Atneš krijelius, įkals kuolelius, reikės man jaunai drobeles mesti. Ant sienų nė nemetus, ant mestuvų nepapratus. Mesiù žilu, o atausiu žaliu. Bernyti mano, pliudrinės tavo tai gražiai mestos ir atskersuotos. Auksu mesta, sidabru atausta, deimanto peiliu rėžta. užnerti reikiamą akių skaičių mezgant: Dvylikos akių mečiau kojinę.
16. dėti, traukti (lanką ant statinės): Bačkeles mečiáu lankais cielą dieną Šateikių bravare. Liuob eis pavasarį par sodas, mesdamas lankus.
17. privirinti, pridurti plieno prie norago, prie kirvio, dalgio ašmenų: Metu, užmetu noragą. Reikia mèst dalgė.
18. griežtai, trumpai pasakyti, ištarti: Lik vietoj! – metė aviatorius Gecevičius Petrui lyg įsakymą, o pats nubėgo su kitais draugais prie garažo. Tėvas pastovėjo, o paskui išpūtė susitvenkusį krūtinėj orą, dusliai metė: – Šį kartą aš dar ateisiu. | Partija metė (iškėlė) naują strateginį šūkį – pasirengti socialistinei revoliucijai.
19. griežtai reikšti, skelbti: „Sakmės“ autorius meta aštrų priekaištą feodaliniams valdovams. Dovydas meta prakeikimą ant savo priešų. Jis – paprastų darbo žmonių pusėje, giliai užjaučia skriaudžiamuosius ir meta panieką skriaudėjams.
20. gerti (svaiginamuosius gėrimus): Jau jie penktą bakalą mẽta. Mèsk stiklelį. Kad ana samagonką meta. Iš jo bus didelis pijokas – meta arielką kaip [v] andenį. Nebuvo parsigėręs, bet, žinoma, jau metęs. turėti įprotį gerti, girtauti: Tas vyras metą̃s, sako, gerai gerąs. valgyti: Skani košė, ir vedvi našiai mẽtėm.
21. smogti, skelti: Metė per ausį vienąkart, kitąkart, ir užteko. Mesk į kramę (makaulę) ir stumk pro duris.
22. greitai eiti: Meta kaip jaunas.
23. ne laiku, per anksti turėti. Mūsų kumelė metasi. Ar nežinai kokių žolių ant suturėjimo? Karvės papilvė nutįsusi, mesis laukan.
24. atsiskiriant, išvykstant palikti, nebesirūpinti; nebebūti kur, su kuo drauge: Žada jis tą pačią mesti. Šiandien ves, rytoj mes. Nė jis mane ves, nė mes. Paniulaitė mumis metì, žadi ryto poni būti. Sūnus buvo mẽtęs mane. Kodėl anas jus mẽta be jokios prieglaudos? Neturtingieji meta žemę ir virsta samdomais darbininkais. Visa metus, žusrišo akis ir leidos, kur kojos nešė. Ir nuliūdo širdis bernelio, kad visi jį vieną paliko, vieną metė priešininkų kerštui. Pupa sėklos nemeta (koks tėvas, tokie ir vaikai) . Kad greit anas nuo jos mẽtės, kai pamatė, koks žmogus.
25. toliau nebevartoti, nebesinaudoti: Mečiau dviratį, dabar pėsčias vaikštau. Pradėjau skaityt knygą, negraži, i mečiaũ. Pamatysi – pabūsi mieste, mesi visas senas sukneles, užsimanysi naujų. Nemesk kelio dėl takelio. nebetęsti, nutraukti (darbą, įprotį), atsisakyti įprasto dalyko: Draugai, meskit visi darbą, eikit gatvėn – šiandien mūsų šventė, Gegužės Pirmoji. Sesės meta dainą, dundančias stakles. Meskim visas kalbas į šalį. Jei mes visus šitus papročius mestume, tuomet mūsų gyvenimas būtų daug lengvesnis. Mèsk savo sumanymą. Ar dar jis savo papročio [rūkyti, gerti, bartis] nèsmetė? Ar dar jis vis nèsmeta mados rėkt? Ar jau metės? liautis, nustoti ką darius: Rašė, rašė ir metė rašęs. Artojas metė aręs. Metė rūkęs, bet nuo stiklelio neatsisakydavo. Meskiat rūkyti. Meskie, mergele, kaselę mezgus, te sidabro žiedelis. Gydausi, bet ašaros dar nemetė bėgusios. Mesk, broleli, rašytie, imk grėblelį taisytie. Vištos metė dėt, nėr kiaušinių. Mestųsi vogęs.
2
6. palikti kieno daliai, skirti kam: Jūs patys pirštais išsivarpot [valgį],
tada jau man mẽtat. Vieną lauką mẽta pūdymui, kitą – rugiam, trečią lauką – vasarojui.
2
7. palikti toje pačioje vietoje, tokioje pat būklėje: Aš būčia senį mẽtus (pasilikusi prie savęs), bet kai šit, kap sau nori – tedarai (tegu sau važiuoja, eina, kur nori) . Lenkia ji vyresnę [seserį],
mẽta (palieka netekėjusią namie) . Labai gerai mokias, an penketukų, draugus visus sa [vo] mẽta (pralenkia) . Nesmokini, tai po pamokų tada mẽta.
2
8. staigiai leistis bėgti, šokti kuria kryptimi: Puolė Alfonsas dešinėn, metėsi kairėn, bet traukinys tarytum šokinėjo nuo bėgių ant bėgių ir ėjo stačiai ant jo. Antanas metėsi bėgliams iš paskos. Metė̃s vienon šalin, metė̃s kiton, ir susturėj [o]. Arklių nesutavalioju, mẽtasi ir mẽtasi į visas puses. Tuo tarpu mergaitės metasi skersai gatvę. Matai, kad arkliai mẽtas prie šulnio. Skrido tiesiai, paskui metė̃s tiesion šalin. Nulipo nuo arklio, metėsi (puolė) į savo pačios glėbį. | Kano katran dabar šonan mesis (pereis) su rinkliavom. Nu vieno darbo mẽtas pri kito (vieną palikęs, nebaigęs, griebiasi kito) . Kap tik užsiminiau apie veseilią, Jonas mẽtėsi kiton kalbon (pradėjo kitą kalbą) . Paskui kitap metė̃s [šnekėti]. eiti, pulti kur ieškant išeities: Kur dabar mèstis, kurio galo stvertis? Mečiausi aš šen, mečiausi ten, ir jokios vilties ant pagerinimo padėjimo. Meskis (kreipkis) pas ką kalvėk, gal pažyčiosi koc nedaugį pinigų. šlietis, glaustis: Pri vieno vaiko metuos, pri kito, o savo kerčios neturu. | Aš mesiuos prie Jono (eisiu drauge su juo) . pulti, šokti (ant ko): Užpuolu, metuosi ant ko. Žalnieriūs prišoko ir metės ant Viešpaties. Iš pasuolės, piktai cypiamai lodamas, metėsi į ją Elfas. Akliai prie karvių dažniausia mẽtasi. prasiveržti, siūbtelėti: Tatai visiškai pakirto silpnas jo spėkas, metėsi per burną kraujas. Liepsna metėsi iš krosnies į trobą ir išsitiesė kaip paklodė. Kraujas karšta banga metėsi jam į veidą. Silpnas alus nemetas į galvą (nesvaigina) . pasisukti; pakrypti: Ka prieisi karvidę, mèskias į dešinę. | Tas kelias mẽtas į šalį, paskuo vėl pasimeta. Kelias nuo Veiverių mèsis in šoną. smarkiai imtis, pulti ką daryti. Jau griebiau vanagui už uodegos, bet kai mẽtėsi lėkt, tiek jo ir temačiau. Pradžioj metė̃s keliu bėgt, o potym (po to) pasukė medžian. Mečiáus eiti. | An brudną darbą nesìmeta. Visi į mokslą metėsi (ėmė mokytis) . Metasi ing provas (ima bylinėtis) . Metės į rusų kalbą, bet, rusiškai nemokėdamas, nėko neišaiškino.
2
9. pradėti, mėginti ką daryti: Mẽtas skaudėti jamui akys. A pūliuotis mẽtas tas tavo pirštas? Dar jaunas mūso murzis, bet jau metas loti. Pamatęs tai, Jonas metės pykti. Iš to piktumo ir kriokti metas, ir ką nedaro. Jau sniegas metės būti, kad Kęstaičius budeliojo. Mèsas (mesis) ant šalimo, teip pradėjo sniegas rastis. Šįrytais buvo besimetanti lyti. Metas ant lytaus kelintą dieną, bet nepralyna. Kai aš parejau, jau link aušros mẽtėsi. Miškas jau į žalumą metėsi.
30. linkti, turėti patraukimą: Metės ant daktarystės, bet į daktarus neišejo. Ant ko tu mèsies, pabengęs mokslus? Kas ant ko metas nu pat mažystei, tą ir senatvėj randa. Ans iš pat jauno metėsi ant darbo. Vaikas nemetas ant amato. Ta mẽtės ant to dainiavimo, o mes nèmetėmos ant dainų. O jo širdis tuo daugiaus ant jūsų metasi, jog atmena paklusnystę jūsų visų. kibti, lįsti prie ko: Mergos mẽtas ant vaikių. In ją mẽtės vokietys. Ta boba mẽtės pri ano.
3
1. telktis, burtis, spiestis: Tada. bitės ir tikrai pradeda jau mesties į vieną vietą. Žiūrau, jau mẽtasi bitės į slyvukę.
3
2. veistis, rastis: Žirnių sėti negalima priešpilniu – kirminai metas. Ten drėgna yr, tai visokie vabalai metas. Pelės metasi į drėgnus šiaudus. Kad lynant sėsi, smilga mèsias. Į pusiaudienio pusę stogo kerpės nemetas, tik į šiaurės. Drigniažolė mẽtasi pati, ir niekaip negali jos išnaikinti. Šiaudūs taip nèmetės blusos (tiek blusų nebuvo) . | Drėgmė metasi [į stiklinius indus] visuomet prieš oro atmainą. Man blūzgai mẽtas į galvą. atsirasti. Kad teip mestumias rožė, visims išsigandusims prisimestų. Pradeda niežai mestis. Kad mẽtėsi rankon dieglys! Visur mẽtas skaudumai, ka pavaikščioju. kibti, lipti: Vėžys ar metas žmoguo?
3
3. Milas pasiūtas rukšlas meta (raukšlėjasi) . Veidas rukšlas meta, jau senstu. Ištisi teip y [ra] anos plaukai, į garbaną nemeta. Kad siena pilvą meta (išsiriečia), sudeda du sienmiečius, ir siena nebriesis. Vanduo atrodo toks ramus, o tik įspjauk – ir žiūrėk, kaip jis lankus meta. Kai ji eina, jai gražiai klostai metasi. Kad į pryšakį [plaukus] sušukuo [ja],
mẽtas garbanos. Rukšlė metas (drabužyje pasidaro raukšlė) . Raukšlos į kaktą metas, jau senatvia. Raukšlės metas ant burnos. Kupra mẽtas. Metas į gurgždulius (raitosi, garankštėja) sukriai suverpti siūlai. Augo, augo į aukštį, dabar pradėjo į kuprą mèstis (kūprintis) . Būk išsitiesęs, nemeskias ing kuprą. Vaikas į kuprystę mẽtasi. išleisti iš savęs į paviršių, į aplinką: Duok su dalba į pat dugną, kad burbulą mestų (kad burbulas iškiltų), jei nori žuvį išbaidyti. Geras alus sujudintas putodamas meta karolius (atsiranda daug burbuliukų), galvos neapsuka. Vanduo verda, kunkulį mesdamas (kunkuliuodamas) . Geras dalgis zyza ilgai, mėleną ugnį meta. Kibirkštes mesti.
3
4. berti (spuogais, pūslėmis): Sako, labai spuogais mẽta vaikus. Prieš liepsną nešildo vaikui prausti vandens, nes kenkia – meta vaiką pūslėm.
3
5. atlėgti, kristi. nurimti. Jau ir šaltis metasi. Par nedėlią rast mèsas šaltis. Jeigu šaltis nesimès, reikės krosnį taisyt. Liovės vėjas, metės oras, tylus oras. Metąsis (nepastovus) kai oras.
3
6. dėtis kuo, apsimesti: Ir jis kažin kodėl ėmė kvailiu mestis. Ir jis metasi (stengiasi apsimesti) sergąs. Geru metas, o nagus raito.
3
7. apytikriai nustatyti dydį: Užsivertęs žiūrėjo į aukštą, akimis metė [ąžuoliuko] stiebo ilgumą. Iš akių metus, bus čia penki hektarai.
3
8. sverti: Litras vandens meta beveik 1000 gramų, tuo tarpu litras vandenilio tesveria mažiau kaip 1/10 gramo.
3
9. spėti, manyti: Aš tep ir mečiaũ, kad jis pinigų ieško. Aš metu, kad čia bus koki penki karčiai rugių. Kaip tu meti ant tos kumelės (kaip manai, kiek ji verta) ?
40. suprasti, orientuotis: Nieko nemetu, mano galva maišos.
4
1. priekaištauti: Pats (vyras) meta, kad ne ano vaikas esąs, bet kaimynų vaikio.
ãkį (akimì, akià, akimìs) mèsti žvilgterėti, pasižiūrėti: Aš tai greit žmogų pažįstu, koks anas yr: va, mečiau akį ir jau žinau. Na, luktelk. Aš mesiu akį, kas ten atsitiko. Nei akies nemetė, pro šalį praėjo. Apsižvalgę Palangoje, galime mesti akį į jos apielinkę. Vyriškis rudomis liepsnotomis akimis metė šen ir ten. Kur tik metei akimis, matei žymę rūpestingų rankų. Tėvas mẽtė ant sūnaus akià.
ãkį mèsti (ant ko, į ką) domėtis kuo, reikšti kam simpatiją: Jis ant Onos ãkį mẽta (Ona jam patinka) . Aš gi tau sakau, kad ji į tave akį metė, – toliau juokavo Petryla.
alkū́nę mèsti vingiuotis: Senutė. alkū́nes mẽtė; daba iškasė ir patiesino.
bė̃dą mèsti (ant ko, kam) kaltinti: Nemesk ant kito bėdos! Vienas an kito bėdą meta. Tik kad jo nėra, tai ant jo mes bėdą. Be reikalo ant manę bė̃dą metì. Pats padirbo, o dabar kitam bė̃dą mẽta. Dabar jie visi mẽta bė̃dą man.
bùrtus (bùrtas) mèsti naudojantis tam tikrais ženklais gauti į ką teisę, įsipareigoti ką daryti: Ka tep nepasidalinat, tai mèskit bùrtus. Ir metė burtus sargybosp vienas prieš kitą. Burtas metu, per burteles ką daliju. Iždalijo sau rūbus manus ir ant jupos manos metė burtas.
į ãkį mèsti miegoti: Gulk i mésk į ãkį.
į akìs mèsti priekaištauti: Jisai jų neviernumą jiems nei į akis nemeta.
į akìs mèstis išsiskirti savo išvaizda, patraukti dėmesį: Jo apsirengimas visiem mẽtasi į akìs. Gražus namas iš pirmo žvilgsnio metėsi į akis.
į kãklą (į gérklę) mèsti gerti svaiginamuosius gėrimus: Turgaus dieną žmonys meta į kaklą. Į gérklę nèmetė – į žemę [pinigus] krušo.
į plùtą mèsti mušti: Meta į plutą [pačiai] prisigėręs.
į savè mèsti valgyti, gerti: Tu gerai meti į save.
iš galvõs mèsti (rūpesčius, bėdas) užmiršti, atsikratyti ko: Meskit iš galvos tuos rūpesčius, tais bėdas.
kaĩp akimì (akià) metì kiek užmatyti, labai didelis: Vakzalas – kap akià metì.
kaĩp už ausiẽs mèsti greit išgerti: Jam tik duok – meta kaip už ausies.
kabolùs mèsti. burti.
kal̃tę (kaltýbę) mèsti (ant ko) kaltinti: Tyčiomis maluo [ja],
mesdamas ant kitų kaltybę. Baltrus vis kaltę metė ant jos.
káulus (kauleliùs) mèsti. žaisti, lošti kauleliais.
kortàs (kartàs, kõrtomis) mèsti burti: O kai aš, o kai aš jaunutė buvau, cigonas melagis korteles metė. Ir kortom mečiau – vis tą patį. Kartàs mẽtė. Meskiamos kartas.
kū́ną (lãšinius) mèsti liesėti: Karas, ir kūno nemeta. Jis rūkymu lãšinius nuo pilvo mẽta.
kuñkulį mèsti. virti.
mãtą mèsti
1. kelti vestuves pagal lietuviškus papročius (?).
2. matuoti, seikėti.
mèsti ir áusti (atáusti) išsigalvoti, meluoti: Pats audžia, pats meta. Ir audžia, ir meta. Čia meta, čia atauda.
mė́šlą (mė́šlus) mèsti. tuštintis: Arklys nedirbdamas meta mėšlus kas 5 – 6 val. Kietą mėšlą meta karvė. Miške gimęs, miške augęs, ant lauko išėjęs, mėšlą riekėm meta.
per bálkį (per bažnýčią) mèsti. skelbti bažnyčioje būsimas vedybas, užsakyti: Jau sekmadienį juodu mès per bálkį. Metė per bažnyčią virėją su siuvėju.
pìnkles mèsti; . daryti išdaigas, krėsti juokus.
prìžadus mèsti; . burti.
skaràs į kùpetą mèsti sukurti šeimą, vesti: Ko veizi, mèsk skaràs į kùpetą! Nesigailėsi, graži merga.
sprándą mèsti liesėti: Ir mūsų ponas jau meta sprandą.
sprìndį mèsti tiesti pirštus ką matuojant: Mèsk sprìndį, tai žinosi, kokio ilgumo naginių tau reik. Jis kaip vyras meta sprindį – didelė koja, didelių naginių reiks.
sū́kumą mèsti daryti lankstą: Kel [ia] s sūkumą meta.
už akių̃ mèsti tiesiai sakyti: Paikas aštriai už akių meta (į akis kalba).
už akių̃ (už akìs) mèsti priekaištauti: Man daugis už akių meta, kad aš pirm to socialdemokratus užstojęs. Prarakas žydams už akis meta, kad kožno šilingo pasigaili. Kam ką bardamas už akių̃ mèsti.
vándenį mèsti. šlapintis: Ta kumelė kosa, perda ir vandenį meta.
vìngį mèsti sukti į šalį, daryti lanką einant, važiuojant: Pėstieji, eidami naktį pro tą vietą, mesdavo didžiausius vingius. Grįždami vestuvininkai važiuoja ne tais keliais, kuriais atvyko. Metę didelį vingį, jie klaidina apylinkės gyventojus. Vingį metęs per mišką, aš vėl už akių! Pasižyčiojo piningų, dabar vingį meta pro šalį, nenora susitikti. | Ūmai miškas pasibaigė, kelias metė vingį, ir balta jo dulkių juosta įsirėmė į žalią kalvos gūbrį.
žãgrę mèsti verstis kūlversčiais: Žagrę mesdavo dėl to, kad paskiau visą vasarą neskaudėtų galvos.
žaibùs mèsti. žaibuoti: Žaibus kas kartą tankiau metė, griaustinė tankiau griovė. Tiek meta žáibus, ka visi pašaliai tviska. Žiebus meta – būs perkūnija. Kai žaibùs mẽta, tai baisu stovėt po dideliu medžiu – gali trenkti.
žõdį mèsti šiurkščiai, priekaištingai, užgauliai ką pasakyti: Tai gal Endrė jam kokį žodį metė? – Ką jis ten mes. Piktais žodžiais metęs buvo ant Dovydo už neišpildymą duoto žodžio. Vienas žodį, kitas žodį meta – kūmoms nė išsižioti, nė pasiteisinti. Žodį po žodžio meta – akės plinka.
žvil̃gsnį mèsti pasižiūrėti: Žvilgsnį mesk ir į mane. Mesti žvilgsnį į ateitį.
antmèsti, añtmeta, añtmetė.
1. užmesti, užsviesti: Kepurę švilpt ir antmetė ant stogo. Antmesk man tą šakę ant vežimo. Añtmetė šarką ant kėdės. | Koks čia lytus, tik truputį rasą antmetė (palašnojo) .
2. užkloti, užtiesti: Antmèsk ką an kojų – šala. Ančmèsk ką – šalt gulėti.
3. užsidėti, užsikelti (ant pečių): Puspūrę grūdų antsìmetė an pečių.
4. užsivilkti: Jinai, niekam nieko nesakiusi, nusimetė prinešinius drabužius, antsimetė geresnius ir išbėgo. Antsimetę (prisidengę) ličyna vieros, norėjo jiems brangią jų liuosybę išplėšti.
5. dar kiek pridėti, uždėti: Vieną silkę antmeta ant būrio.
6. užšokti, užsikabinti: Vaikas antsìmetė tėvuo ant pečių.
7. priversti priimti: Norėjo jiems savo tikėjimą antmesti. Šie ne sykį priešinosi antmestiems bažnyčios teismams. Iš oro niekas neantmes nei lygybės, nei brolybės dėsnių, jei visa tai nedygs iš širdžių.
8. sukelti, užleisti (ligos antkrytį, ligą): Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs atimti javams brandą, žmogui, nors kaip atsčiai gyvenančiam, antmesti ligą.
9. atsirasti, iškilti. Antsìmetė jamui ant burnos spuogai. Čia toks pumpurelis ant sprando antsìmetė. Tas skaudulys ne vieto [je] ansimetė.
10. imtis ko, pasišauti ką daryti: Buvo antsimetę žmonis reviduoti, bet patys pakliuvo.
11. užduoti, užpliekti: Kad antmèsiu, netiks!
ãkį antmèsti pažvelgti: Akį antmečiau ir pažinau savąjį rūbą. Ana añtmeta ãkį i moka. Nieko nei klausinėjo [gydytojas],
nei čiupinėjo, tik añtmetė ãkį ir sako: „Žinau tavo ligą“. Dabar verki, o svietas ant tavo ašarų nė akies neančmeta.
bė̃dą (karãbą) antmèsti (ant ko, kam) nekaltai apkaltinti: Añtmetė bė̃dą kitam. Led prisitikau, añtmetė ant manęs karãbą.
kuñkulį antmèsti užvirti, sukunkuliuoti: Bereik kunkulį antmesti, ir atvirs kruopai.
prãstą ãkį antmèsti. apžavėti: Prãstą ãkį añtmetė, ir susirgo karvė.
apmèsti, àpmeta, àpmetė
1. metant apdėti, apkrauti iš viršaus: Vaikiai su mergoms bevaliūkaudami àpmetė daržingalė [je] su šienu šlajikes. Apmetė duobę šakom. Buvau su žemėms àpmestas (apverstas) . Dvariškiai beveizdint apmetė ją darbais.
2. apsodinti (mėtant po vieną bulvę): Apmesim ir vienos. Nuej [o] pažiūrėt, ar apmetė.
3. apsivilkti, apsigobti: Apsimesk geresniais drabužiais – tuoj talka pareis pavakarių. Apsimetė kokia drapanele – tai visas jos apsvilkalas. Apsìmečiau skranda ir išėjau lauk pažiūrėti, kas ten atsitiko. Apsimèsk su skara greitai. Skepetą aplink pečius apsidėti, apsimèsti.
4. apsitraukti, aptekti iš paviršiaus: Kopūstai apsimeta pelėjais ir pradeda pūti. Kad apsimeta burna niežais, reik dėti plėnis į pastijolką ir tepti.
5. išvynioti ant mestuvų (ar ant sienos) audeklo metmenis: Apmèsk audimą ant mestuvų. Aš apmesiu audeklą ir be lankčio an sienos! Ikpiet penkias sienas drobės àpmečiau. Pailso ranka bemetant audimą. Ar jau ir kitą audeklą apìmetėt? Šiandien divonus apmečiau, apriečiau ir užaudžiau. Aš nū apmečiau keturnytį. Apmečiau kelis lankus metmenų. Ant kiek posmų àpmetei? Ir apmečiau ploną sieną, ir suaudžiau ploną drobę. Gera audėja ir ant kuolo apmeta. Ant kuolų apmetė, tvorelėj išaudė. Gražus tas [kaklaraiščio] raštas, tik aš nemoku teip apsimèst. Apsìmečiau tiek daug ir ataudų pritrūkau. Ji apsimetė keturnyčius. Kai inkelsiu mestuvus, galėsi drobę apsimesti. užnerti pirmąsias mezginio akis: Duokiat, aš apmèsu antrą pančeką. pradėti nerti tinklą.
6. parengti, sudaryti bendrais bruožais: Ištremtyje Leninas apgalvojo ir apmetė revoliucinės proletariato partijos įkūrimo planą. Sunkiausia man buvo apmesti šią įžangą, kurią čia skaitei. Apsimečiau satyrinio pobūdžio komediją.
7.
Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antmesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.
Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt