antminti

.
mìnti, -a (mẽna), mýnė

1. trypti, mindyti: Gyvoliai ančlaidmu ir pardėm mina sėjimus ir pėdoja daigus vasarojaus. Minu aš ant tako geltonus lapus. Paskui jie abudu nukeliavo tolyn, mindami po savo kojų treškantį sniegą. Bet ji eina tvirtu žingsniu, nedvejodama, lyg eitų paprastais, kasdien mintais takais. Vainikėlį an galvelės dėsiu, o šakeles po kojelių mìnsiu. Jokit, jokit, sūnytėliai, šiuom mintu keleliu. Ėjau kelužiu, myniau takužius, aš per ašarėles kelio nemačiau. Vaikščiojo bernytis, žalią veją mindamas. Ir minte mynė [vargą],
kardais kapojo, mano vargelis nieko neatbojo. | Eik į kluoną grendymą mint (lyginti) . Mina ir mina kai kalakutas pavalkus. Mìna kaip kalakutas naginę. Gyvena kap žirnis prie kelio: kas eina, tas skina, kas nori, tas mina. Čia tos bulbės mìnasis – reik išrinkt. bristi, klampoti: Kur karvytės ėjo, žal' žolelė žėlė. Kur jaučiukas ėjo, juodą dumblą mynė. Kas subatos vakarėlį myniau juodą purvynėlį.

2. statyti koją, stotis, remtis kojomis: Mìnk ant šio akmens. Lokiai mina visa koja. Ak, kaip gražiai mina (kojas stato bėgdamas) arklys. Jei norit pereit per upę, tai minkit in mano pėdas ir pereisit. Mynė in tą smalą, ir liko čeverykas – prilipo ir liko smaloj. Mẽna (lipa) an kojos, priekabių ieško. Einu par kiemelį, minù į takelį. Kilpelėn myniau, žirgelin sėdau, nušoviau karvelėlį, pilką raibuonėlį. Kas jau jam buvo, šitaip iš mažuotės nemina kojele. Slesnų pusnagų vėžiai minas pry žemės. trepsenti: Ji mynė vietoje ir be paliovos darė reveransus. Kada jis ėjo, išrodė labai skubinąs, tuo tarpu mynė vis ant vietos. Nemink kai kuilis ant vietos. Tylėjo vyrai, mindamies ant vietos, o jų veidai niauresni buvo.

3. žeminti, niekinti: Nė vieno žmogaus nelenk ir nemink.

4. avėti, nešioti: Minsi tas kurpes be galo. Apsiavė ji tas kurpes, eina, mina, brūžina į plytas, bet kurpės storos, kietos, visiškai nedyla. Ilgai myniau tuos batus, nudėvėt negalėjau. daryti išklypusį, klaipinti: Kam tu man šliurių kulną minì?

5. spausti kojomis kraunant, dedant (vežimą, stirtą): Tąsė pėdus, mynė vežimus, ėjo paskui akėčias. Tu sunkus, gali gerai šiaudus mìnt ant stirtos. Tėvas dėjo vežiman, o aš myniau. Miegą minte primynėm – rugiai pusiau su pelais buvo.

6. kojomis ar kokiu įrankiu minkyti, maišyti (molį, durpes): Molis su pelumis mintas. Nemìntos durpės – niekam tikę. Mes zumpą [durpių] su arkliais minam. Eik tu peklon molio mintų (eik šalin) ! Eik molio mint.

7. minkštinti, daryti tinkamą, dirbti (odą, kailį): Kailius minu. Aš tariau, kad tu linus mysi, o tu kailius mini. Odų minama stuba. Odų minamas peilis.

8. skirti spalius nuo pluošto, laužyti (linus, kanapes): Minu, laužau linus. Neminti linai. Linus mìna pirty su mintuvais. Mìnamasis laikas linų atėjo. Naktimis liuobam mìnsma linus, o dieną gulėsma. Mẽna linus išsiviepusios. Jų bus jau linai minami. Parėjęs (linus) mynęs, tuojau atsigulė. Ar esi matęs linų minamąją mašiną? Arklys buvo linus mìntas (juo mynė linus, įkinkę į minamąją mašiną) . Aš maniau, kad tu linus minsi, o ne pirštines džiovinsi. Kas mìns, pakabins, kas plaks, tas ras (nesvarbu, kaip padarysi, kad tik nuo savęs atmestum) . Reiks da mìntis kanapių. Ar gerai minasi linai? Reikia pečelį prakūrent, kad geriau linai mintųs.

9. spausti pakoją, paminą verpiant, audžiant, grojant ir pan.: Kol senutė pajėgė, mynė ratelį (verpė) , audė drobes. Dumples mìnti. Sunku mìnt, ar čia nytys kaltos. Varpininkas vargonus mynė, dėl to dumplaspaudžiu vadino. Išlošė koja mìnamą [siuvamąją] mašiną. Tas pakojas mẽna ir auda. Minu dviratį pavėjui.

10. eiti, žingsniuoti: Tu per mano slenkstį neturi mìnti, žengti, koją kelti. Reik mìnti ir mìnti, kol gauni. To darbo apie namus ligi kaklių – mìnk mìnk visą dieną, ir niekai [p] nepabaigi. Ans ten pri tos dukteries mìna ir mìna. An Onelę mynė tiek čėso. Aš neapsistoju minù ir minù visą dieną. Vienu šuoliu varstą mynė, bus ji gera gaspadinė.

11. eiti imtynių, imtis, ristis, grumtis, kovoti: Jie, kur tik abu sueina, tuoj ir mìnas. Imdavo vyrai suseję mìntis. Einam mintis – pamatysma, katras katrą pardaušma ant žemės. Kad gaidžius suleistum, anys mintų̃s. Žiūrėk, piemenys kad minas kaip katinai. Čia jaučiai minas baubdami ant lauko. Gaidys labai gynės, su pirkliais mynės, betgi pasidavė. Minąsis.

12. šiaip taip gyventi, verstis: Kaip gyveni, dėde? – A, minúos po truputį. Abudu negali (nestiprūs) – ko jie gerai minsis.

13. vaisinti (paukščių patelę): Gaidys vištą mìna. Višta gaidžio minta. Paukščiai mìnasi.
ant apìvarų mìnti priekabių ieškoti: Vakar per visą dieną jis man tik ant apivarų mynė.
ant kulnų̃ (uodegõs, pridurų̃) mìnti sekti iš paskos, eiti įkandin: Pšemickis su vaitu ir tijūnu neatsitraukdami mina ant kulnų, varo, spartina darbininkus. Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina. | Mindamas vasarai ant pridurų, lapkričiu šnarėjo ruduo.
dóbilą (žolýną) mìnti išlikti gyvam, gyventi, gyvuoti: Tokia sveikata neilgai dobilą mìnsi (greit mirsi) . Kaži ar beteks man mint dobilą? Mikas jau nebilgai dobilą bemins. Jau aš dobilėlio neminsiu pavasarį. Tas jau nemins balto dobilo. Tas daugiaus dobilo nemys. Margoji nemins dobilo (dvės) . Anas žolyno nemins.
į pė́das mìnti sekti kuo: Pranis iš mažo į tėvo pėdas mìna.
kójas mìnti

1. nenoromis, be reikalo eiti: Nei tu myk kojas, nei tu vaikščiok! Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kójas mìnsiu! Dirbi, dirbi, ir sekmadienį kójas mìnk.

2. trepsenti: Minì kójas, turbūt šalta ar užgėlei besėdėdamas.
mólį mìnti

1. trypti, tūpčioti vietoje: Nūžangi merga nemina ant vietos molio.

2. trypti, šokti: Mergos išėjo molio minti.
nemìnto mólio. Ans yr nemìnto mólio. Ta anos duktė toki neminto molio.
po kójų (po kójomis, po pãdų) mìnti niekinti, nepaisyti: Visas mýnė po kójų. Našlys ir jauną vaikį mẽna po kojų. O nebok nieko, mano mergužėlė, mink šaunius žodelius vis po kojužių. Prastą žodį mink po padų. Tik aš savo merguželę po kojų neminsiu. Reiks anksti kelti, reiks vėlai gulti, dainelių, giesmelių po kojų minti. Ašaras išverktas po kojų mìndama šypsos. Pats klysta ir mina po kojomis taisykles tos santaisos. Kitus po kojų savo mina.
sleñkstį mìnti vaikščioti pas ką: Be reikalo man slenkstį mini.
antmìnti, añtmina, antmýnė. užminti, užsistoti ant ko: Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo; kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo. Antmýnė žmoguo ant kojos.
apmìnti, àpmina, apmýnė.

1. apmindžioti, kojomis apletenti: Kaip tiktai apmina žolę, paskui nebenori jos ėsti. Ožkos tiktai apmina pašarą. Teapminiẽ dabar kiaulė tą kraiką. Ko šita višta taip snaudžia? – Kitos vištos ją apmýnė.

2. padaryti nešvarų, apšiukšlinti, apteršti: Numazgok suolą – kam apmýnei! Paliko labai apmìntą gryčią. apsileisti, apsišiukšlinti, nešvarumais aptekti: Kokia ten šeiminykė – apsimýnus ir apsimýnus amžinai. Nešluoja gryčios, ir gyvena apsimýnus lig ausų. Toki apsileidus, toki apsimýnus, kaip tik kiaulė.

3. apkrauti kuo mindant: Apmýnėt šakę su šiaudais, o paskuo ieškot. Neapmink marškos šienu, ba pelės sugrauš.

4. kiek paminti (linus, kanapes): Apmýnei, apmýnei – meti braukėjai braukti.

5. apvaisinti (paukščių patelę): Žąsinas apmynė žąsį – kiaušiai būs geri.
atmìnti, àtmina, atmýnė

1. atmušti, nuvarginti minant (kojas, padus): Apsiauk kojas – grubus kelias, va, kai atmìnsi padus, nepaeisi iš vietos. minant, trenkiant atšilti: Bet kojos atsimynė, ir joms visai buvo nešalta.

2. numinti, nuspausti: Išvedė pelėda žvirblelį šokti, atmýnė pelėda žvirbleliui koją.

3. atidirbti minant linus: Už tuos pinigus rudenį atmìnsi. už mynimą atsilyginti mynimu: Tu mýsi paprašytas, tavie atmýs tas dienas.
atsimintinaĩ. Atsimintinaĩ liuobam minti rudenimis.
pė́das atmìnti (į ką) būti panašiam: Į tėvo nabaštiką ir atmynęs pėdas.
įmìnti, į̃mina, įmýnė

1. kojomis įspausti, įmurdyti: Su savo kojomis atželiančius javus į žemę įmina. Mūsų daiktus jie sugebėjo kojomis įminti į žemę ir apkapstyti. Druska. turi būt įminta purvuosna. Lenktinis peilis pamestas įsimýnė purvynan ir sunku jis beatrasti. minant koja įspausti, palikti žymę: Prie diendaržėlio – rąstų krūva ir kažkieno neseniai įmintos pėdos. Dar inmina arkliai (pralaužia ledelį ant kelio) . Prisiyrė prie kranto ir išlipo ant drėgno smėlio, kur įsimynė jos pėdos.

2. įkelti, įkišti koją kur: Neįmìnkit, čia karvių mėšlai. Saugais, neįmìnk kojos kakotėn. Kai lapė kojas į spąstus į̃mina, tai jai koją drūčiai sugnybia.

3. įžengti, įeiti: Atsikeldamas į ką įmini pirma? – Į senystę.

4. įsistoti, įsispirti: Jis atsikelia, įsimina šlepetes, apsisiaučia šiltu chalatu ir, priėjęs prie lango, įsižiūri į sodą. Įsimynė į nupjautas batų galvas. Neik basa, insimìnk klumpėsna – šalna lauke. Seni, insimìnk čebatuosa. Insimink nor klumpėm, kad nesušaltai. Ir įsimynė Igoris kniazius aukso kilpelę.

5. užminant įsidurti: Sau ką į koją įsimìnti.

6. pajėgti minti pakoją, paminą: Jo dviratis sunkus – aš jo neį̃minu.

7. pajėgti laužti, minti (linus).

8. išlaužti, išminti (linus): Šmotą linų įmýniau.
pė́dą įmìnti nueiti, užeiti: Aš pė́dos neįmýsiu į ją (niekada nenueisiu) .
išminti, ìšmina, išmýnė

1. kojomis ištrypti, išmindžioti: Ašvieniai ìšmina pievą. Molis, ant aslos išmintas, glysta, t. y. tampa valkšnus. Išminta žolė. Čia daug žmonių laukia – vieta išminta. Par kūlę kad išmynė man kiemą, nė pareit nebgal. Žirgs pralaužė lendrių tvorą ir išmynė rūtytes.

2. koja užsistoti, užminti: Žiūrėk, ką tu išmynei (į ką įlipai) ! Netikęs šuva: dieną loja kožną žmogų, naktį liežuvį išmìntų – nesulos. Naktį jis nieko negirdi (nejaučia), nors liežuvį išmìnk. Vis Jonai, vis Jonai, – kada gi aš tau liežuvį išmyniau?!

3. dažnai vaikščiojant padaryti taką: Ė kas gi ten takus per pievas išmýnė, jėg ne tavo vaikai?! Takas pagrioviu išmìntas. Ìšmena takus vaikščiodami. Mokykla tebeeina nuo amžių išmintu taku.

4. išmaišyti, išminkyti: Jei minklė [durpių] gerai išminta, išeina geras durpių kuras.

5. išrauginti, išdirbti: Odą išminu.

6. atskirti spalius nuo linų ar kanapių pluošto, išlaužti, pašalinti spalius: Jo linai buvo jau išminti. Išmýnę linus, imsim braukti. Jau dvi kartis [linų] buvom išmýnę. Seniau linus išmindavo mintuvais, dabar mašinom. Dvi grėdos atliko linų neišmintų̃. Dar turiam linus išsimìnti. Nori, kad linas gerai išsimintų, tai gerai išdžiovink. kurį laiką minti: Nedėlę išmysi [linus],
reiks nūbangų. minant uždirbti: Morta išėjus mina mina – ką tu ten išmìnsi.

7. nuspausti pakoją, paminą: Gerai audi, tik da geriau turi išmìnti [pakoją]. Negaliu išmint nyčių, kažkas kliūna. Vieną pakoją išmink, kita pati paskels, tada bus didesnės žiotys. Įneš ratelį neišminamą, pririš kuodelį nepaverpiamą. Nytys nebeišsimina gerai [audimo pabaigoje].

8. pajėgti išeiti, iškelti, ištraukti kojas: Negali išmìnt, įmynęs į purvyną.

9. išeiti, išžengti: Iš darbininkų tarpo išmin milžiniškas vyras. išstoti, pasišalinti: Aš turėjau iš vaisko išminti. Kas į partiją įmina, tas tura iš tikėjimo išmìnti.
kójas išmìnti einant pavargti, nusivaikščioti: Aš ko kójas neišmýniau – bėk bėk apie tuos svečius.
numìnti, nùmina, numýnė

1. kojomis nutrypti, numindžioti: Žirgai numýnė rūteles. Rūtos numintos, rožės nuskintos, lelijos išlankstytos. koja užsistoti ant ko, prispausti: Tu man kulnis nùmini. O ir numynė pelėdos pirštą. Džiaugėsi numynęs slibinui uodegą. Numynė žvirblis pelėdai koją. Pats nusimynei koją ir pyksti ant kito.

2. paniekinti, pasmerkti: Nesantarvėj gyvena, tai kad tik išeina iš kalbos, labai nùmina.

3. negyvai nuspausti koja: Gaidį man numýnė kumeliokas. Nenumìnk viščioko. Ko tyli lyg varlę numynęs!. Iš lizdo išrieda po du, po tris viščiukus, po tam dar nusìmina.

4. nunešioti, nuavėti (ppr. kreivai): Jis giliai įsispyrė į savo jau gerokai numintas šlepetes ir paskubomis nušlepsėjo per kiemą. Aš numyniau jaunas kurpes ant ąžuolo grindžių. Visai nusimynė tas klumpis, tuoj kiauras bus.

5. dažnai vaikščiojant padaryti (taką): Iš to labiau numinto tako vienur kitur ėjo siauri takeliai į šoną. Aš atsikėliau anksti rytelį, žiūrau – numinta sode takelis. Numyniau takelį ją belankydams. Numyniau takelius į vieškelėlius. Liūdna, kai atsižvelgiu praėjusių metų numintu keliu.

6. minant nukrauti (vežimą): Mynėja į vieną šoną vežimą numýnė. Krovėja numýnė kreivą vežimą.

7. nuspausti (paminą, pakoją): Numynus pirmąją pakoją, nusimina pirmoji nytis. Tada parišamos staklių pakojos ir, numynus jas, padaromos žiotys. Abu nyčių galai visada nusimina ir pasikelia visai tiksliai, vienodai ir lygiai.

8. šiek tiek paminti, palaužti (linus, kanapes): Koks čia išmynimas – truputį numynė [linus] ir parvežė namo. Regis, dabar linų daug, ė kai nusimiñs, išsibrauks, išsišukuos, tai nesakysi, kad daug.

9. nueiti: Reikia tiek kelio nueiti, numinti. Jūs, mergos, ilgom kojom – greit numìnstat.

10. apvaisinti (paukščių patelę): Ar esi matęs, kaip gaidys vištą nùmina?
kójas numìnti. nueiti (ppr. išvargstant ir nieko nepešant, be reikalo). .
pamìnti, pàmina, pamýnė.

1. kojomis užlipti, po kojų paspausti, sumindžioti: Kas tas pamynė viešneles (vyšneles) ? Kur pamynė akmenėlį, ugnelė žibėjo. Pamins žirgai žalią lanką, užaugs krūmai, užžels takai. Žirgai pamynė rūtelius, vėdliai paskynė viešneles. Rūtą mėtą pamynė, lelijėlę palaužė. Rugelius praskirsiu, smilgeles paminsiu ir atrasiu kelelį, motinėlės dvarelį. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu. Mano žalią rūtelę po padelių pamynė. Pamýnė jis po kojų tavo gromatą. Ir nukrito putino uogelė, ir pamynė žirgas po kojelių. O kad anas sėjo, tada viena [sėkla] puolė pas kelią ir paminta buvo. numinti, nuspausti: Pamynė žvirblelis pelėdai koją.

2. paniekinti, pažeminti: Savo pareigą pamìnti. Tauta keliasi ieškot savo pamintų tiesų. Lietuviška kalba tapė paminta ir išvaryta. Nerūpės tau jaunimėlis, bus pamintas vainikėlis. Pasigailęs savo pamintos tautos, surašęs paminklui jos tus aukso metus. Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė. Ir pamýnė mane jauną kaip į purvynėlį, mano rūtų vainikėlį kaip į rūdynėlį. Ateivių jūs nepaminkiat. Vardą jų tu pamynei. Piktieji jo žodžius. pamins. Veliną pamynėme.

3. kojomis paspaudyti, pamindžioti kraunant (vežimą): Katras man vežimą paminstat? šiek tiek pristovėti (mėšlo): Kad būtų šiaudų, tie patys gyvuliai pamintų [mėšlo].

4. kurį laiką laužti (linus, kanapes): Porą dienų pamìnsim ir išminsim linus. Neįpratęs linų nepamìnsi.

5. įstengti nuspausti paminą, pakoją: Ratelis sunkus, negaliu pamìnt. Tų pakojų nepàminu – kliūva kažkur.

6. pamušti, padaužti: Jojau per tiltą, grandis nulūžo, nuo žirgo nupuoliau: pamyniau koją, pamyniau ranką, sumušiau skaistų veidą. Pasimins kojos basoms iš pirties pareitant.

7. kreivai nunešioti: Tu, tėvai, nepamýk kulnį. Atmirks [bato] kulnies oda ir pasimys. Brezentinių greit kulnys pasìmina.

8. po apačia prikibti nešvarumų: Palauk, aš kaliošius įsispirsiu, taip pasimìns vailokai. Ilgai benešiojant pasìmina neplautos kojinės.

9. pasigalynėti, pasiimti, eiti imtynių: Einam pasimìnti. Pasimìnkit iš dyko buvimo, tai geriau valgyt norėsis. Velnias vieną žmogų vedė eit pasimint.
po kójų (po kójomis, po padù, po kójų padù) pamìnti paniekinti, nepaisyti: Sukilki, žmonija, paminta po kojų – mes nešame laisvę žmonijai visai! Ir principus pamini po kojomis. Oi, kas per laikai, kas tai per gadynė, kad mužikai ponus po kojų pamynė! Aš jį tuoj pamýniau po padù. Nebok tu tų kalbužėlių, vis pamìnk po kojẽlių. E jūs, gentys, giminaitės, kai atsiminsit, tai jūs mane varguolėlę po kojų paminsit. Kur kalbėjom meilų žodį, po kojų pamyniau. Ledaką žodį pamink po kojų. Neprietelius apgalėjęs ir po kojų savo pamynęs. Ką matęs, ką regėjęs pamink po kojų padu, būsi geresnis.
po kulniẽs pamìnti paristi, įveikti: Džiaukis, kad po kulnies nepaminčiau.
parmìnti, par̃mina, parmýnė.

1. parversti, pargriauti, įveikti: Ne jam mane parmìnt. Aš tave tai lengviai par̃minu, o tu manę ne. Kaip tu tokį vyrą parminsi viščioku būdamas! Būgos bernas parmina jį, parmeta ant žemės. Nu, dabosme, kataras katarą parmiñs. Jam rodės nesą pasaulyje žmogaus, kurio jis neparmintų. Nemačiau, ir parmýniau kurkutį (su koja parmečiau ir truputį užmyniau) .

2. sutrypti.

3. nuvarginti vaikščiojant: Nuo anksti ryto eik ir eik – tais kojas visai par̃mini. Aš išginiau jautelius į girelę, parmyniau kojeles į raselę.
pérminti.

1. koja užsistojant sužaloti: Nepármink šaukštą. Kiaulė patį didžiausią paršelį pármynė. Dabokis, kačiukas tamsus, da pármysi! Pármyniau antį, ir viskas. Eina kaip pármytas ančiukas. Šiandiej iš manę nieko dora – kaip višta parmintà (prastai jaučiuosi) .

2. pereiti per ką: Visi permynė tą pinigą ir niekas nepakėlė.

3. pervarginti einant, bėgant: Arklio pármintos kojos.

4. išsinarinti: Koją pérsimyti. Ciecorienė buvo labai skaudžiai koją persimynusi. ir turėjo nešama būti.

5. per daug minti, laužyti (linus): Minant reikia vengti linus perminti.

6. išminti paeiliui visus (linus): Par savaitę párminsam linus.
tãką pérminti paveržti: Aš tau tãką nepárminsu, pirk tu, jei nori. Bijau tãką párminti, lai perka kitas, bet ne aš.
pramìnti, pràmina, pramýnė.

1. dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią): Kelias pramintas. Gelsvi lapai kloja taką, į kapus pramintą. Vaikai, eidami į mokyklą, jau pramýnė taką. Kas pramýnė takelius pro rūtų darželius?! Pramyniau takelį per lygų laukelį. Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau. Dar nepramýniau takelio, dar nepraminki vardelio. Užaugs medeliai, mano sodinti, užžels takeliai, mano praminti. Ne aš pramyniau pievos žolelę, ne aš pabaidžiau bėrus žirgelius. Ir kreivi (keliai) bus tiesiogiais ir nepraminti bus pramintais keliais. Kitoms tautoms lengviau eiti į socializmą mūsų pramintu keliu. Eitum taip be galo per šviesius pusnynus, pro kerus šarmotus taką prasimynus.

2. kiaurai išminti: Toks sunkus žmogus ir grindis pramintų. Kad par jas. eitam su kupetoms šieno, tai turiam skubyties, šiaip mes pràminam o (ir) įsmunkam ligi papilvio. Nedaug palijo – eini i smėlį pramini. Eini per balą, kojos prasìmina pro samanas.

3. tvarte, kur ilgai nekreikta, stovint prašlapti. Kiaulės yra prasimýnusios, prašlapusios – gaus piemenė dyžos. Prasimýnė arkliai – paveizėkiat kraiko.

4. nuvarginti einant, parminti: Kojas pramini perdien beĩdamas.

5. nusinešioti: Šitie kulnys niekad neprasimytų, neprasieitų.

6. išminti, išlaužti šiek tiek (linų, kanapių): Pramýniau linų biškį. Prasimìnkim nor dėl pirštinių linų.

7. paaštrinti, ašmenis suploti: Nunešk kirvį kalvėn, tegul pràmina. Nunešiau kirvį pramìnt.
pro mìntuvus pramìnti privarginti: Pramýnė pro mìntuvus, pramangė tave.
primìnti, prìmina, primýnė

1. užsistoti, koja prispausti: Kaip primýnė man koją, kone nutrėškė pirštus. Jis primynė sau palto kampą. Jis kai ryšį daro, tai vieną galą prie žemės prìmina. Bėgiok po dirvą, neprimìnsi rugio – tokie reti rugiai. Šoko par torą, primynė Barborą. Aš berželius pakirsiu, dobilėlius priminsiu, aš surasiu kelelį į motulės dvarelį. Sugavo patį velną, jo galvą koja primynė. Laikyk kaip gyvatę prisimynęs. Ėsk tu jį kaip žaltį, koja prismynęs! Graužia svočia kaulą, svočiutėlė kaulą, viena koja prisimynus, antra atsispyrus. prisispyrus, atkakliai: Primýnęs klausiau. Prisimýnęs bicuoja į darbą. Mane važiuoti vadina prisimýnusi. Prisimynęs mokėsi negaišdamas. Prašo primýnusys, ka atiduočio.

2. prispausti, suvaržyti: O kiek ta mergaitė buvo primintà: tėvai nei į vakarelius išleido, nei nėko.

3. primindžioti, pritrypti, pripurvinti: Kambarys buvo šaltas, prirūkytas ir primintas. Marti išgramdė pamotės primintą purvyną. Ka primýnė trobą tie vakariuškininkai, nė išplauti nebgal. Da nuo šokių primìnta asla. Primintus klumpius reik išplauti. Vienas kambarys visai neprisìmina. Tai prismynė padlaga!

4. koją pastatyti, prispausti prie žemės: Ar jai kojos sutino, kad negali primìnti? Arklys neprìmina koja. Skauda koją, tai su ja nei primìnt negaliu. Po nakčiai anei primìnt [kojos] negalėjau. Baisiai ištinus koja, anei kiek negalia primìnti. Martynas tyčia stengiasi stipriau priminti, kad neatrodytų, jog jis baimingas, jog bijo kažką pažadinti. Galvą skauda – koja neprimina (neserga, simuliuoja). Galvoj guzas – koja neprimina.

5. prikrauti mindant, primurdyti: Prigrūdu, prikemšu, priminu. Toks dar vaikas, o vežimą gerai primina. Primynei vežimą – ožio nugarą (siaurą, kreivą) . pristovėti (mėšlo): Trąšų labai daug [peržiem] prìmina karvė.

6. privarginti kojas daug vaikščiojant: Jau tiek primýniau kojas, tiek primýniau, kad vos pavelku.

7. prilaužti, išminti (linų, kanapių): Primýniau linų šmotą. Daug per savo amželį aš esu kam linų primýnęs. Primýniau jums linų, jau daugiau neminsiu.

8. pakankamai prisigalynėti, prisirungti imtynėse: Ai, prismýnėm – atvaro, būd [av] o, karves ar ką, ir davai minties.
kója primýnus (ką daryti) labai smarkiai, be pasigailėjimo: Plėšia žmones, primynęs koja.
sumìnti, sùmina, sumýnė.

1. kojomis sutrypti, sumindyti: O kiek pašaro da po kojom sùmina! Gyvoliai jau kraiką sumýnė. Bet greitai praeivis gėlelę sumynė. Nelįsk, vaike, arkliam po kojų – da sumiñs! Nueina į tvartą, kur avinėlis su žąsinais buvo, rado žąsinus užbadytus ir sumytus. Atjojęs anuos visus sumynė su tuom žirgu, iškirto. Gūnios nuo arklio nusitraukta, tai kad suminta purve, net baisu paimt. Atvežk gurban, tai mėšlan sumins. Ir sumynė jį žmones bromoj, jog numirė. | Ginklus miestus jų sumynei.

2. paniekinti: Gaila žuvusių ir paties sumintų jaunybės prakilnių svajonių.

3. kojomis suplūkti, suspausti, padaryti kietą: Tabaką sodinant dirva tarpueiliuose gerokai suminama. Kai karvės sùmina mėšlą, tai esti geriau.

4. sudėti, sukrauti, sumurdyti minant kojomis: Ar gerai sumynei vežimą? Sausas šienas sunku gerai sumint. Geras mynikas ne tiek ten sumìndavo. Kurgi pašarų nė šapo, jeigu abi daržinės ko nesprogsta nuo kvepiančio šieno, suminto lyg ledas?

5. dažnai vaikščiojant padaryti (taką): Nesumintas kelelis. Sumyniau takelius per aukštus kalnelius. Prilygin sėklai, puolančiai ant kieto ir žmonių suminto kelio. nuo ilgo basomis vaikščiojimo padaryti kietą (kojos padą): Kojos (kojų padai) sumintos nebijo ir ražienų. Darbininko žmogaus kulnis yra kieta, susimýnusi. Ne tik kulnis, bet ir papirščiai buvo susimynę.

6. pašlapti, susimakoti nuo mynimo: Susimynusias avis reik pakreikti.

7. minant, minkant pagaminti: Vakar mindą sumynė, o šiandieną sulijo.

8. išminti tam tikrą kiekį (linų, kanapių): Jis sumýnė šmotą linų. Geriau į mintuvus įdėtum ir sumìntum. Sumýniau kanapiejus, ir valaknas labai godnas. Nedaug susmýnė šiemet [linų]. Pats vienas susimýniau linus.

9. susiimti, susiremti, eiti imtynių: Susimynė du vyru – katras katrą parmins. Susmýnė du vaikai mintynių.
avių̃ sumìntas apsileidęs: Ka jis toks avių̃ sumìntas!
šìrdį sumìnti labai įskaudinti, įžeisti: Tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas ir. man širdį sumynė.
užmìnti, ùžmina, užmýnė

1. koja užspausti, sumaigyti, užmindyti: Senis užmynė rūkulį, pakėlė nuo žemės paklotę, paėmė sietą ir nuėjo į pirkią. Čia kelios bulvės buvo išdygusios, bet žmonys beeidami visai užmýnė. Arkliais užmina mūsų kaulelius.

2. užuiti, užguiti: Tu suvis ažmìntas nuo jų. Jau dabar tėvai nuo vaikų ažmintì.

3. užsistoti, koja prispausti: Kojomis užminu. Ant tavo slenksčio su savo koja neužminu. Su koja ant kojos užmýnė. Suspigo ji lyg užminta katė, šoko prie durų.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antminti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>mìnti, </b>-a (mẽna), mýnė<br/>1. <span class="explanation">trypti, mindyti: </span> Gyvoliai ančlaidmu ir pardėm mina sėjimus ir pėdoja daigus vasarojaus. Minu aš ant tako geltonus lapus. Paskui jie abudu nukeliavo tolyn, mindami po savo kojų treškantį sniegą. Bet ji eina tvirtu žingsniu, nedvejodama, lyg eitų paprastais, kasdien mintais takais. Vainikėlį an galvelės dėsiu, o šakeles po kojelių mìnsiu. Jokit, jokit, sūnytėliai, šiuom mintu keleliu. Ėjau kelužiu, myniau takužius, aš per ašarėles kelio nemačiau. Vaikščiojo bernytis, žalią veją mindamas. Ir minte mynė [vargą], kardais kapojo, mano vargelis nieko neatbojo. \| Eik į kluoną grendymą mint <span class="explanation"> (lyginti) </span>. Mina ir mina kai kalakutas pavalkus. Mìna kaip kalakutas naginę. Gyvena kap žirnis prie kelio: kas eina, tas skina, kas nori, tas mina. Čia tos bulbės mìnasis – reik išrinkt. <span class="explanation">bristi, klampoti: </span> Kur karvytės ėjo, žal' žolelė žėlė. Kur jaučiukas ėjo, juodą dumblą mynė. Kas subatos vakarėlį myniau juodą purvynėlį. <br/>2. <span class="explanation">statyti koją, stotis, remtis kojomis: </span> Mìnk ant šio akmens. Lokiai mina visa koja. Ak, kaip gražiai mina <span class="explanation"> (kojas stato bėgdamas) </span> arklys. Jei norit pereit per upę, tai minkit in mano pėdas ir pereisit. Mynė in tą smalą, ir liko čeverykas – prilipo ir liko smaloj. Mẽna <span class="explanation"> (lipa) </span> an kojos, priekabių ieško. Einu par kiemelį, minù į takelį. Kilpelėn myniau, žirgelin sėdau, nušoviau karvelėlį, pilką raibuonėlį. Kas jau jam buvo, šitaip iš mažuotės nemina kojele. Slesnų pusnagų vėžiai minas pry žemės. <span class="explanation">trepsenti: </span> </span> Ji mynė vietoje ir be paliovos darė reveransus. Kada jis ėjo, išrodė labai skubinąs, tuo tarpu mynė vis ant vietos. Nemink kai kuilis ant vietos. Tylėjo vyrai, mindamies ant vietos, o jų veidai niauresni buvo. <br/>3. <span class="explanation">žeminti, niekinti: </span> Nė vieno žmogaus nelenk ir nemink. <br/>4. <span class="explanation">avėti, nešioti: </span> Minsi tas kurpes be galo. Apsiavė ji tas kurpes, eina, mina, brūžina į plytas, bet kurpės storos, kietos, visiškai nedyla. Ilgai myniau tuos batus, nudėvėt negalėjau. <span class="explanation">daryti išklypusį, klaipinti: </span> Kam tu man šliurių kulną minì? <br/>5. <span class="explanation">spausti kojomis kraunant, dedant (vežimą, stirtą): </span> Tąsė pėdus, mynė vežimus, ėjo paskui akėčias. Tu sunkus, gali gerai šiaudus mìnt ant stirtos. Tėvas dėjo vežiman, o aš myniau. Miegą minte primynėm – rugiai pusiau su pelais buvo. <br/>6. <span class="explanation">kojomis ar kokiu įrankiu minkyti, maišyti (molį, durpes): </span> Molis su pelumis mintas. Nemìntos durpės – niekam tikę. Mes zumpą [durpių] su arkliais minam. Eik tu peklon molio mintų <span class="explanation"> (eik šalin) </span> ! Eik molio mint. <br/>7. <span class="explanation">minkštinti, daryti tinkamą, dirbti (odą, kailį): </span> Kailius minu. Aš tariau, kad tu linus mysi, o tu kailius mini. Odų minama stuba. Odų minamas peilis. <br/>8. <span class="explanation">skirti spalius nuo pluošto, laužyti (linus, kanapes): </span> Minu, laužau linus. Neminti linai. Linus mìna pirty su mintuvais. Mìnamasis laikas linų atėjo. Naktimis liuobam mìnsma linus, o dieną gulėsma. Mẽna linus išsiviepusios. Jų bus jau linai minami. Parėjęs (linus) mynęs, tuojau atsigulė. Ar esi matęs linų minamąją mašiną? Arklys buvo linus mìntas <span class="explanation"> (juo mynė linus, įkinkę į minamąją mašiną) </span>. Aš maniau, kad tu linus minsi, o ne pirštines džiovinsi. Kas mìns, pakabins, kas plaks, tas ras <span class="explanation"> (nesvarbu, kaip padarysi, kad tik nuo savęs atmestum) </span>. Reiks da mìntis kanapių. Ar gerai minasi linai? Reikia pečelį prakūrent, kad geriau linai mintųs. <br/>9. <span class="explanation">spausti pakoją, paminą verpiant, audžiant, grojant ir pan.: </span> Kol senutė pajėgė, mynė ratelį <span class="explanation"> (verpė) </span>, audė drobes. Dumples mìnti. Sunku mìnt, ar čia nytys kaltos. Varpininkas vargonus mynė, dėl to dumplaspaudžiu vadino. Išlošė koja mìnamą [siuvamąją] mašiną. Tas pakojas mẽna ir auda. Minu dviratį pavėjui. <br/>10. <span class="explanation">eiti, žingsniuoti: </span> Tu per mano slenkstį neturi mìnti, žengti, koją kelti. Reik mìnti ir mìnti, kol gauni. To darbo apie namus ligi kaklių – mìnk mìnk visą dieną, ir niekai [p] nepabaigi. Ans ten pri tos dukteries mìna ir mìna. An Onelę mynė tiek čėso. Aš neapsistoju minù ir minù visą dieną. Vienu šuoliu varstą mynė, bus ji gera gaspadinė. <br/>11. <span class="explanation">eiti imtynių, imtis, ristis, grumtis, kovoti: </span> Jie, kur tik abu sueina, tuoj ir mìnas. Imdavo vyrai suseję mìntis. Einam mintis – pamatysma, katras katrą pardaušma ant žemės. Kad gaidžius suleistum, anys mintų̃s. Žiūrėk, piemenys kad minas kaip katinai. Čia jaučiai minas baubdami ant lauko. Gaidys labai gynės, su pirkliais mynės, betgi pasidavė. Minąsis. <br/>12. <span class="explanation">šiaip taip gyventi, verstis: </span> Kaip gyveni, dėde? – A, minúos po truputį. Abudu negali <span class="explanation"> (nestiprūs) – </span> ko jie gerai minsis. <br/>13. <span class="explanation">vaisinti (paukščių patelę): </span> Gaidys vištą mìna. Višta gaidžio minta. Paukščiai mìnasi. <br/><b> ant apìvarų mìnti</b> <span class="explanation">priekabių ieškoti: </span> Vakar per visą dieną jis man tik ant apivarų mynė. <br/><b>ant kulnų̃ (uodegõs, pridurų̃) mìnti</b> <span class="explanation">sekti iš paskos, eiti įkandin: </span> Pšemickis su vaitu ir tijūnu neatsitraukdami mina ant kulnų, varo, spartina darbininkus. Maršrutą pametėm, o čia jau priešai beveik ant uodegos mina. \| Mindamas vasarai ant pridurų, lapkričiu šnarėjo ruduo. <br/><b>dóbilą (žolýną) mìnti</b> <span class="explanation">išlikti gyvam, gyventi, gyvuoti: </span> Tokia sveikata neilgai dobilą mìnsi <span class="explanation"> (greit mirsi) </span>. Kaži ar beteks man mint dobilą? Mikas jau nebilgai dobilą bemins. Jau aš dobilėlio neminsiu pavasarį. Tas jau nemins balto dobilo. Tas daugiaus dobilo nemys. Margoji nemins dobilo <span class="explanation"> (dvės) </span>. Anas žolyno nemins. <br/><b>į pė́das mìnti</b> <span class="explanation">sekti kuo: </span> Pranis iš mažo į tėvo pėdas mìna. <br/><b>kójas mìnti</b><br/>1. <span class="explanation">nenoromis, be reikalo eiti: </span> Nei tu myk kojas, nei tu vaikščiok! Dabar aš čia eisiu tiek kelio, kójas mìnsiu! Dirbi, dirbi, ir sekmadienį kójas mìnk. <br/>2. <span class="explanation">trepsenti: </span> </span> Minì kójas, turbūt šalta ar užgėlei besėdėdamas. <br/><b>mólį mìnti</b><br/>1. <span class="explanation">trypti, tūpčioti vietoje: </span> Nūžangi merga nemina ant vietos molio. <br/>2. <span class="explanation">trypti, šokti: </span> Mergos išėjo molio minti. <br/><b>nemìnto mólio</b>. Ans yr nemìnto mólio. Ta anos duktė toki neminto molio. <br/><b>po kójų (po kójomis, po pãdų) mìnti</b> <span class="explanation">niekinti, nepaisyti: </span> Visas mýnė po kójų. Našlys ir jauną vaikį mẽna po kojų. O nebok nieko, mano mergužėlė, mink šaunius žodelius vis po kojužių. Prastą žodį mink po padų. Tik aš savo merguželę po kojų neminsiu. Reiks anksti kelti, reiks vėlai gulti, dainelių, giesmelių po kojų minti. Ašaras išverktas po kojų mìndama šypsos. Pats klysta ir mina po kojomis taisykles tos santaisos. Kitus po kojų savo mina. <br/><b>sleñkstį mìnti</b> <span class="explanation">vaikščioti pas ką: </span> Be reikalo man slenkstį mini. <br/><b>antmìnti, </b>añtmina, antmýnė. <span class="explanation">užminti, užsistoti ant ko: </span> Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo; kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo. Antmýnė žmoguo ant kojos. <br/><b>apmìnti, </b>àpmina, apmýnė. <br/>1. <span class="explanation">apmindžioti, kojomis apletenti: </span> Kaip tiktai apmina žolę, paskui nebenori jos ėsti. Ožkos tiktai apmina pašarą. Teapminiẽ dabar kiaulė tą kraiką. Ko šita višta taip snaudžia? – Kitos vištos ją apmýnė. <br/>2. <span class="explanation">padaryti nešvarų, apšiukšlinti, apteršti: </span> Numazgok suolą – kam apmýnei! Paliko labai apmìntą gryčią. <span class="explanation">apsileisti, apsišiukšlinti, nešvarumais aptekti: </span> Kokia ten šeiminykė – apsimýnus ir apsimýnus amžinai. Nešluoja gryčios, ir gyvena apsimýnus lig ausų. Toki apsileidus, toki apsimýnus, kaip tik kiaulė. <br/>3. <span class="explanation">apkrauti kuo mindant: </span> Apmýnėt šakę su šiaudais, o paskuo ieškot. Neapmink marškos šienu, ba pelės sugrauš. <br/>4. <span class="explanation">kiek paminti (linus, kanapes): </span> Apmýnei, apmýnei – meti braukėjai braukti. <br/>5. <span class="explanation">apvaisinti (paukščių patelę): </span> </span> Žąsinas apmynė žąsį – kiaušiai būs geri. <br/><b>atmìnti, </b>àtmina, atmýnė<br/>1. <span class="explanation">atmušti, nuvarginti minant (kojas, padus): </span> Apsiauk kojas – grubus kelias, va, kai atmìnsi padus, nepaeisi iš vietos. <span class="explanation">minant, trenkiant atšilti: </span> Bet kojos atsimynė, ir joms visai buvo nešalta. <br/>2. <span class="explanation">numinti, nuspausti: </span> </span> Išvedė pelėda žvirblelį šokti, atmýnė pelėda žvirbleliui koją. <br/>3. <span class="explanation">atidirbti minant linus: </span> Už tuos pinigus rudenį atmìnsi. <span class="explanation">už mynimą atsilyginti mynimu: </span> Tu mýsi paprašytas, tavie atmýs tas dienas. <br/><b>atsimintinaĩ</b>. Atsimintinaĩ liuobam minti rudenimis. <br/><b> pė́das atmìnti</b> (į ką) <span class="explanation">būti panašiam: </span> Į tėvo nabaštiką ir atmynęs pėdas. <br/><b>įmìnti, </b>į̃mina, įmýnė<br/>1. <span class="explanation">kojomis įspausti, įmurdyti: </span> Su savo kojomis atželiančius javus į žemę įmina. Mūsų daiktus jie sugebėjo kojomis įminti į žemę ir apkapstyti. Druska. turi būt įminta purvuosna. Lenktinis peilis pamestas įsimýnė purvynan ir sunku jis beatrasti. <span class="explanation">minant koja įspausti, palikti žymę: </span> Prie diendaržėlio – rąstų krūva ir kažkieno neseniai įmintos pėdos. Dar inmina arkliai <span class="explanation"> (pralaužia ledelį ant kelio) </span>. Prisiyrė prie kranto ir išlipo ant drėgno smėlio, kur įsimynė jos pėdos. <br/>2. <span class="explanation">įkelti, įkišti koją kur: </span> Neįmìnkit, čia karvių mėšlai. Saugais, neįmìnk kojos kakotėn. Kai lapė kojas į spąstus į̃mina, tai jai koją drūčiai sugnybia. <br/>3. <span class="explanation">įžengti, įeiti: </span> Atsikeldamas į ką įmini pirma? – Į senystę. <br/>4. <span class="explanation">įsistoti, įsispirti: </span> Jis atsikelia, įsimina šlepetes, apsisiaučia šiltu chalatu ir, priėjęs prie lango, įsižiūri į sodą. Įsimynė į nupjautas batų galvas. Neik basa, insimìnk klumpėsna – šalna lauke. Seni, insimìnk čebatuosa. Insimink nor klumpėm, kad nesušaltai. Ir įsimynė Igoris kniazius aukso kilpelę. <br/>5. <span class="explanation">užminant įsidurti: </span> Sau ką į koją įsimìnti. <br/>6. <span class="explanation">pajėgti minti pakoją, paminą: </span> Jo dviratis sunkus – aš jo neį̃minu. <br/>7. <span class="explanation">pajėgti laužti, minti (linus). </span> <br/>8. <span class="explanation">išlaužti, išminti (linus): </span> Šmotą linų įmýniau. <br/><b> pė́dą įmìnti</b> <span class="explanation">nueiti, užeiti: </span> Aš pė́dos neįmýsiu į ją <span class="explanation"> (niekada nenueisiu) </span>. <br/><b>išminti, </b>ìšmina, išmýnė<br/>1. <span class="explanation">kojomis ištrypti, išmindžioti: </span> Ašvieniai ìšmina pievą. Molis, ant aslos išmintas, glysta, t. y. tampa valkšnus. Išminta žolė. Čia daug žmonių laukia – vieta išminta. Par kūlę kad išmynė man kiemą, nė pareit nebgal. Žirgs pralaužė lendrių tvorą ir išmynė rūtytes. <br/>2. <span class="explanation">koja užsistoti, užminti: </span> Žiūrėk, ką tu išmynei <span class="explanation"> (į ką įlipai) </span> ! Netikęs šuva: dieną loja kožną žmogų, naktį liežuvį išmìntų – nesulos. Naktį jis nieko negirdi <span class="explanation"> (nejaučia), </span> nors liežuvį išmìnk. Vis Jonai, vis Jonai, – kada gi aš tau liežuvį išmyniau?! <br/>3. <span class="explanation">dažnai vaikščiojant padaryti taką: </span> Ė kas gi ten takus per pievas išmýnė, jėg ne tavo vaikai?! Takas pagrioviu išmìntas. Ìšmena takus vaikščiodami. Mokykla tebeeina nuo amžių išmintu taku. <br/>4. <span class="explanation">išmaišyti, išminkyti: </span> Jei minklė [durpių] gerai išminta, išeina geras durpių kuras. <br/>5. <span class="explanation">išrauginti, išdirbti: </span> Odą išminu. <br/>6. <span class="explanation">atskirti spalius nuo linų ar kanapių pluošto, išlaužti, pašalinti spalius: </span> Jo linai buvo jau išminti. Išmýnę linus, imsim braukti. Jau dvi kartis [linų] buvom išmýnę. Seniau linus išmindavo mintuvais, dabar mašinom. Dvi grėdos atliko linų neišmintų̃. Dar turiam linus išsimìnti. Nori, kad linas gerai išsimintų, tai gerai išdžiovink. <span class="explanation">kurį laiką minti: </span> Nedėlę išmysi [linus], reiks nūbangų. <span class="explanation">minant uždirbti: </span> Morta išėjus mina mina – ką tu ten išmìnsi. <br/>7. <span class="explanation">nuspausti pakoją, paminą: </span> Gerai audi, tik da geriau turi išmìnti [pakoją]. Negaliu išmint nyčių, kažkas kliūna. Vieną pakoją išmink, kita pati paskels, tada bus didesnės žiotys. Įneš ratelį neišminamą, pririš kuodelį nepaverpiamą. Nytys nebeišsimina gerai [audimo pabaigoje]. <br/>8. <span class="explanation">pajėgti išeiti, iškelti, ištraukti kojas: </span> Negali išmìnt, įmynęs į purvyną. <br/>9. <span class="explanation">išeiti, išžengti: </span> Iš darbininkų tarpo išmin milžiniškas vyras. <span class="explanation">išstoti, pasišalinti: </span> Aš turėjau iš vaisko išminti. Kas į partiją įmina, tas tura iš tikėjimo išmìnti. <br/><b> kójas išmìnti</b> <span class="explanation">einant pavargti, nusivaikščioti: </span> Aš ko kójas neišmýniau – bėk bėk apie tuos svečius. <br/><b>numìnti, </b>nùmina, numýnė<br/>1. <span class="explanation">kojomis nutrypti, numindžioti: </span> Žirgai numýnė rūteles. Rūtos numintos, rožės nuskintos, lelijos išlankstytos. <span class="explanation">koja užsistoti ant ko, prispausti: </span> Tu man kulnis nùmini. O ir numynė pelėdos pirštą. Džiaugėsi numynęs slibinui uodegą. Numynė žvirblis pelėdai koją. Pats nusimynei koją ir pyksti ant kito. <br/>2. <span class="explanation">paniekinti, pasmerkti: </span> Nesantarvėj gyvena, tai kad tik išeina iš kalbos, labai nùmina. <br/>3. <span class="explanation">negyvai nuspausti koja: </span> Gaidį man numýnė kumeliokas. Nenumìnk viščioko. Ko tyli lyg varlę numynęs!. Iš lizdo išrieda po du, po tris viščiukus, po tam dar nusìmina. <br/>4. <span class="explanation">nunešioti, nuavėti (ppr. kreivai): </span> Jis giliai įsispyrė į savo jau gerokai numintas šlepetes ir paskubomis nušlepsėjo per kiemą. Aš numyniau jaunas kurpes ant ąžuolo grindžių. Visai nusimynė tas klumpis, tuoj kiauras bus. <br/>5. <span class="explanation">dažnai vaikščiojant padaryti (taką): </span> </span> Iš to labiau numinto tako vienur kitur ėjo siauri takeliai į šoną. Aš atsikėliau anksti rytelį, žiūrau – numinta sode takelis. Numyniau takelį ją belankydams. Numyniau takelius į vieškelėlius. Liūdna, kai atsižvelgiu praėjusių metų numintu keliu. <br/>6. <span class="explanation">minant nukrauti (vežimą): </span> Mynėja į vieną šoną vežimą numýnė. Krovėja numýnė kreivą vežimą. <br/>7. <span class="explanation">nuspausti (paminą, pakoją): </span> Numynus pirmąją pakoją, nusimina pirmoji nytis. Tada parišamos staklių pakojos ir, numynus jas, padaromos žiotys. Abu nyčių galai visada nusimina ir pasikelia visai tiksliai, vienodai ir lygiai. <br/>8. <span class="explanation">šiek tiek paminti, palaužti (linus, kanapes): </span> Koks čia išmynimas – truputį numynė [linus] ir parvežė namo. Regis, dabar linų daug, ė kai nusimiñs, išsibrauks, išsišukuos, tai nesakysi, kad daug. <br/>9. <span class="explanation">nueiti: </span> Reikia tiek kelio nueiti, numinti. Jūs, mergos, ilgom kojom – greit numìnstat. <br/>10. <span class="explanation">apvaisinti (paukščių patelę): </span> </span> Ar esi matęs, kaip gaidys vištą nùmina? <br/><b> kójas numìnti</b>. <span class="explanation">nueiti (ppr. išvargstant ir nieko nepešant, be reikalo). </span>. <br/><b>pamìnti, </b>pàmina, pamýnė. <br/>1. <span class="explanation">kojomis užlipti, po kojų paspausti, sumindžioti: </span> Kas tas pamynė viešneles <span class="explanation"> (vyšneles) </span> ? Kur pamynė akmenėlį, ugnelė žibėjo. Pamins žirgai žalią lanką, užaugs krūmai, užžels takai. Žirgai pamynė rūtelius, vėdliai paskynė viešneles. Rūtą mėtą pamynė, lelijėlę palaužė. Rugelius praskirsiu, smilgeles paminsiu ir atrasiu kelelį, motinėlės dvarelį. Aš tuos baltus dobilelius kojelėm paminsiu. Mano žalią rūtelę po padelių pamynė. Pamýnė jis po kojų tavo gromatą. Ir nukrito putino uogelė, ir pamynė žirgas po kojelių. O kad anas sėjo, tada viena [sėkla] puolė pas kelią ir paminta buvo. <span class="explanation">numinti, nuspausti: </span> </span> Pamynė žvirblelis pelėdai koją. <br/>2. <span class="explanation">paniekinti, pažeminti: </span> Savo pareigą pamìnti. Tauta keliasi ieškot savo pamintų tiesų. Lietuviška kalba tapė paminta ir išvaryta. Nerūpės tau jaunimėlis, bus pamintas vainikėlis. Pasigailęs savo pamintos tautos, surašęs paminklui jos tus aukso metus. Turtelį sužinojo Strypeikienė, o brolienę pamynė. Ir pamýnė mane jauną kaip į purvynėlį, mano rūtų vainikėlį kaip į rūdynėlį. Ateivių jūs nepaminkiat. Vardą jų tu pamynei. Piktieji jo žodžius. pamins. Veliną pamynėme. <br/>3. <span class="explanation">kojomis paspaudyti, pamindžioti kraunant (vežimą): </span> Katras man vežimą paminstat? <span class="explanation">šiek tiek pristovėti (mėšlo): </span> Kad būtų šiaudų, tie patys gyvuliai pamintų [mėšlo]. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką laužti (linus, kanapes): </span> Porą dienų pamìnsim ir išminsim linus. Neįpratęs linų nepamìnsi. <br/>5. <span class="explanation">įstengti nuspausti paminą, pakoją: </span> Ratelis sunkus, negaliu pamìnt. Tų pakojų nepàminu – kliūva kažkur. <br/>6. <span class="explanation">pamušti, padaužti: </span> Jojau per tiltą, grandis nulūžo, nuo žirgo nupuoliau: pamyniau koją, pamyniau ranką, sumušiau skaistų veidą. Pasimins kojos basoms iš pirties pareitant. <br/>7. <span class="explanation">kreivai nunešioti: </span> Tu, tėvai, nepamýk kulnį. Atmirks [bato] kulnies oda ir pasimys. Brezentinių greit kulnys pasìmina. <br/>8. <span class="explanation">po apačia prikibti nešvarumų: </span> Palauk, aš kaliošius įsispirsiu, taip pasimìns vailokai. Ilgai benešiojant pasìmina neplautos kojinės. <br/>9. <span class="explanation">pasigalynėti, pasiimti, eiti imtynių: </span> Einam pasimìnti. Pasimìnkit iš dyko buvimo, tai geriau valgyt norėsis. Velnias vieną žmogų vedė eit pasimint. <br/><b> po kójų (po kójomis, po padù, po kójų padù) pamìnti</b> <span class="explanation">paniekinti, nepaisyti: </span> Sukilki, žmonija, paminta po kojų – mes nešame laisvę žmonijai visai! Ir principus pamini po kojomis. Oi, kas per laikai, kas tai per gadynė, kad mužikai ponus po kojų pamynė! Aš jį tuoj pamýniau po padù. Nebok tu tų kalbužėlių, vis pamìnk po kojẽlių. E jūs, gentys, giminaitės, kai atsiminsit, tai jūs mane varguolėlę po kojų paminsit. Kur kalbėjom meilų žodį, po kojų pamyniau. Ledaką žodį pamink po kojų. Neprietelius apgalėjęs ir po kojų savo pamynęs. Ką matęs, ką regėjęs pamink po kojų padu, būsi geresnis. <br/><b>po kulniẽs pamìnti</b> <span class="explanation">paristi, įveikti: </span> Džiaukis, kad po kulnies nepaminčiau. <br/><b>parmìnti, </b>par̃mina, parmýnė. <br/>1. <span class="explanation">parversti, pargriauti, įveikti: </span> Ne jam mane parmìnt. Aš tave tai lengviai par̃minu, o tu manę ne. Kaip tu tokį vyrą parminsi viščioku būdamas! Būgos bernas parmina jį, parmeta ant žemės. Nu, dabosme, kataras katarą parmiñs. Jam rodės nesą pasaulyje žmogaus, kurio jis neparmintų. Nemačiau, ir parmýniau kurkutį <span class="explanation"> (su koja parmečiau ir truputį užmyniau) </span>. <br/>2. <span class="explanation">sutrypti. </span> <br/>3. <span class="explanation">nuvarginti vaikščiojant: </span> Nuo anksti ryto eik ir eik – tais kojas visai par̃mini. Aš išginiau jautelius į girelę, parmyniau kojeles į raselę. <br/><b>pérminti</b>. <br/>1. <span class="explanation">koja užsistojant sužaloti: </span> Nepármink šaukštą. Kiaulė patį didžiausią paršelį pármynė. Dabokis, kačiukas tamsus, da pármysi! Pármyniau antį, ir viskas. Eina kaip pármytas ančiukas. Šiandiej iš manę nieko dora – kaip višta parmintà <span class="explanation"> (prastai jaučiuosi) </span>. <br/>2. <span class="explanation">pereiti per ką: </span> Visi permynė tą pinigą ir niekas nepakėlė. <br/>3. <span class="explanation">pervarginti einant, bėgant: </span> Arklio pármintos kojos. <br/>4. <span class="explanation">išsinarinti: </span> Koją pérsimyti. Ciecorienė buvo labai skaudžiai koją persimynusi. ir turėjo nešama būti. <br/>5. <span class="explanation">per daug minti, laužyti (linus): </span> Minant reikia vengti linus perminti. <br/>6. <span class="explanation">išminti paeiliui visus (linus): </span> Par savaitę párminsam linus. <br/><b> tãką pérminti</b> <span class="explanation">paveržti: </span> Aš tau tãką nepárminsu, pirk tu, jei nori. Bijau tãką párminti, lai perka kitas, bet ne aš. <br/><b>pramìnti, </b>pràmina, pramýnė. <br/>1. <span class="explanation">dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią): </span> Kelias pramintas. Gelsvi lapai kloja taką, į kapus pramintą. Vaikai, eidami į mokyklą, jau pramýnė taką. Kas pramýnė takelius pro rūtų darželius?! Pramyniau takelį per lygų laukelį. Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau. Dar nepramýniau takelio, dar nepraminki vardelio. Užaugs medeliai, mano sodinti, užžels takeliai, mano praminti. Ne aš pramyniau pievos žolelę, ne aš pabaidžiau bėrus žirgelius. Ir kreivi (keliai) bus tiesiogiais ir nepraminti bus pramintais keliais. Kitoms tautoms lengviau eiti į socializmą mūsų pramintu keliu. Eitum taip be galo per šviesius pusnynus, pro kerus šarmotus taką prasimynus. <br/>2. <span class="explanation">kiaurai išminti: </span> Toks sunkus žmogus ir grindis pramintų. Kad par jas. eitam su kupetoms šieno, tai turiam skubyties, šiaip mes pràminam o <span class="explanation"> (ir) </span> įsmunkam ligi papilvio. Nedaug palijo – eini i smėlį pramini. Eini per balą, kojos prasìmina pro samanas. <br/>3. <span class="explanation">tvarte, kur ilgai nekreikta, stovint prašlapti</span>. Kiaulės yra prasimýnusios, prašlapusios – gaus piemenė dyžos. Prasimýnė arkliai – paveizėkiat kraiko. <br/>4. <span class="explanation">nuvarginti einant, parminti: </span> Kojas pramini perdien beĩdamas. <br/>5. <span class="explanation">nusinešioti: </span> Šitie kulnys niekad neprasimytų, neprasieitų. <br/>6. <span class="explanation">išminti, išlaužti šiek tiek (linų, kanapių): </span> Pramýniau linų biškį. Prasimìnkim nor dėl pirštinių linų. <br/>7. <span class="explanation">paaštrinti, ašmenis suploti: </span> Nunešk kirvį kalvėn, tegul pràmina. Nunešiau kirvį pramìnt. <br/><b> pro mìntuvus pramìnti</b> <span class="explanation">privarginti: </span> Pramýnė pro mìntuvus, pramangė tave. <br/><b>primìnti, </b>prìmina, primýnė<br/>1. <span class="explanation">užsistoti, koja prispausti: </span> </span> Kaip primýnė man koją, kone nutrėškė pirštus. Jis primynė sau palto kampą. Jis kai ryšį daro, tai vieną galą prie žemės prìmina. Bėgiok po dirvą, neprimìnsi rugio – tokie reti rugiai. Šoko par torą, primynė Barborą. Aš berželius pakirsiu, dobilėlius priminsiu, aš surasiu kelelį į motulės dvarelį. Sugavo patį velną, jo galvą koja primynė. Laikyk kaip gyvatę prisimynęs. Ėsk tu jį kaip žaltį, koja prismynęs! Graužia svočia kaulą, svočiutėlė kaulą, viena koja prisimynus, antra atsispyrus. <span class="explanation">prisispyrus, atkakliai: </span> Primýnęs klausiau. Prisimýnęs bicuoja į darbą. Mane važiuoti vadina prisimýnusi. Prisimynęs mokėsi negaišdamas. Prašo primýnusys, ka atiduočio. <br/>2. <span class="explanation">prispausti, suvaržyti: </span> O kiek ta mergaitė buvo primintà: tėvai nei į vakarelius išleido, nei nėko. <br/>3. <span class="explanation">primindžioti, pritrypti, pripurvinti: </span> Kambarys buvo šaltas, prirūkytas ir primintas. Marti išgramdė pamotės primintą purvyną. Ka primýnė trobą tie vakariuškininkai, nė išplauti nebgal. Da nuo šokių primìnta asla. Primintus klumpius reik išplauti. Vienas kambarys visai neprisìmina. Tai prismynė padlaga! <br/>4. <span class="explanation">koją pastatyti, prispausti prie žemės: </span> Ar jai kojos sutino, kad negali primìnti? Arklys neprìmina koja. Skauda koją, tai su ja nei primìnt negaliu. Po nakčiai anei primìnt [kojos] negalėjau. Baisiai ištinus koja, anei kiek negalia primìnti. Martynas tyčia stengiasi stipriau priminti, kad neatrodytų, jog jis baimingas, jog bijo kažką pažadinti. Galvą skauda – koja neprimina (<span class="explanation">neserga, simuliuoja</span>). Galvoj guzas – koja neprimina. <br/>5. <span class="explanation">prikrauti mindant, primurdyti: </span> Prigrūdu, prikemšu, priminu. Toks dar vaikas, o vežimą gerai primina. Primynei vežimą – ožio nugarą <span class="explanation"> (siaurą, kreivą) </span>. <span class="explanation">pristovėti (mėšlo): </span> Trąšų labai daug [peržiem] prìmina karvė. <br/>6. <span class="explanation">privarginti kojas daug vaikščiojant: </span> Jau tiek primýniau kojas, tiek primýniau, kad vos pavelku. <br/>7. <span class="explanation">prilaužti, išminti (linų, kanapių): </span> Primýniau linų šmotą. Daug per savo amželį aš esu kam linų primýnęs. Primýniau jums linų, jau daugiau neminsiu. <br/>8. <span class="explanation">pakankamai prisigalynėti, prisirungti imtynėse: </span> Ai, prismýnėm – atvaro, būd [av] o, karves ar ką, ir davai minties. <br/><b> kója primýnus</b> (ką daryti) <span class="explanation">labai smarkiai, be pasigailėjimo: </span> Plėšia žmones, primynęs koja. <br/><b>sumìnti, </b>sùmina, sumýnė. <br/>1. <span class="explanation">kojomis sutrypti, sumindyti: </span> O kiek pašaro da po kojom sùmina! Gyvoliai jau kraiką sumýnė. Bet greitai praeivis gėlelę sumynė. Nelįsk, vaike, arkliam po kojų – da sumiñs! Nueina į tvartą, kur avinėlis su žąsinais buvo, rado žąsinus užbadytus ir sumytus. Atjojęs anuos visus sumynė su tuom žirgu, iškirto. Gūnios nuo arklio nusitraukta, tai kad suminta purve, net baisu paimt. Atvežk gurban, tai mėšlan sumins. Ir sumynė jį žmones bromoj, jog numirė. \| Ginklus miestus jų sumynei. <br/>2. <span class="explanation">paniekinti: </span> Gaila žuvusių ir paties sumintų jaunybės prakilnių svajonių. <br/>3. <span class="explanation">kojomis suplūkti, suspausti, padaryti kietą: </span> Tabaką sodinant dirva tarpueiliuose gerokai suminama. Kai karvės sùmina mėšlą, tai esti geriau. <br/>4. <span class="explanation">sudėti, sukrauti, sumurdyti minant kojomis: </span> Ar gerai sumynei vežimą? Sausas šienas sunku gerai sumint. Geras mynikas ne tiek ten sumìndavo. Kurgi pašarų nė šapo, jeigu abi daržinės ko nesprogsta nuo kvepiančio šieno, suminto lyg ledas? <br/>5. <span class="explanation">dažnai vaikščiojant padaryti (taką): </span> </span> Nesumintas kelelis. Sumyniau takelius per aukštus kalnelius. Prilygin sėklai, puolančiai ant kieto ir žmonių suminto kelio. <span class="explanation">nuo ilgo basomis vaikščiojimo padaryti kietą (kojos padą): </span> Kojos <span class="explanation"> (kojų padai) </span> sumintos nebijo ir ražienų. Darbininko žmogaus kulnis yra kieta, susimýnusi. Ne tik kulnis, bet ir papirščiai buvo susimynę. <br/>6. <span class="explanation">pašlapti, susimakoti nuo mynimo: </span> Susimynusias avis reik pakreikti. <br/>7. <span class="explanation">minant, minkant pagaminti: </span> Vakar mindą sumynė, o šiandieną sulijo. <br/>8. <span class="explanation">išminti tam tikrą kiekį (linų, kanapių): </span> Jis sumýnė šmotą linų. Geriau į mintuvus įdėtum ir sumìntum. Sumýniau kanapiejus, ir valaknas labai godnas. Nedaug susmýnė šiemet [linų]. Pats vienas susimýniau linus. <br/>9. <span class="explanation">susiimti, susiremti, eiti imtynių: </span> Susimynė du vyru – katras katrą parmins. Susmýnė du vaikai mintynių. <br/><b> avių̃ sumìntas</b> <span class="explanation">apsileidęs: </span> Ka jis toks avių̃ sumìntas! <br/><b>šìrdį sumìnti</b> <span class="explanation">labai įskaudinti, įžeisti: </span> Tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas ir. man širdį sumynė. <br/><b>užmìnti, </b>ùžmina, užmýnė<br/>1. <span class="explanation">koja užspausti, sumaigyti, užmindyti: </span> Senis užmynė rūkulį, pakėlė nuo žemės paklotę, paėmė sietą ir nuėjo į pirkią. Čia kelios bulvės buvo išdygusios, bet žmonys beeidami visai užmýnė. Arkliais užmina mūsų kaulelius. <br/>2. <span class="explanation">užuiti, užguiti: </span> Tu suvis ažmìntas nuo jų. Jau dabar tėvai nuo vaikų ažmintì. <br/>3. <span class="explanation">užsistoti, koja prispausti: </span> </span> Kojomis užminu. Ant tavo slenksčio su savo koja neužminu. Su koja ant kojos užmýnė. Suspigo ji lyg užminta katė, šoko prie durų.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antminti

#