movìmas. móvimas. → mauti 1: Kad ne tų aulinių čebatų movìmas, būčia da paspėjęs.
antmóvimas. → antmauti 1: Eik eik, koks čia tavo antmóvimas – jug tujau nukris. Numanė erškėčių vainiko antmovimą.
apmovìmas.
1. → apmauti 1: Aukso kepure apmovimas.
2. apavas, apsiavimas: Blogas apsmovìmas, kad vanduo pro jį sunkias. Nei apsmovìmo, nei apsvilkimo – i gyven (gyvenk) gryna nuoga.
3. → apmauti 2: Nė kokio apmovimo čia nebus. Čia visai neina nė apie kokį valdžios apmovimą.
išmovìmas.
1. → išmauti
1.
2. → išmauti 3: Nu to išmóvimo nebateina.
numovìmas. → numauti
1. Gausi į kailį už bačiukų nusimóvimą.
pamovìmas.
1. → pamauti 1: Tokis tę tavo buvo pamovimas, kad ratai važiuojant nuskraidžiojo nuog ašių.
2. pamautas, brizgilas: Vilkas įsakė vėl arklį imt, bet brizgilų neimt, be pamovimo. Mislijo, ties giria dajojęs, pabėgtie, dagi užsisėdo be jokio pamovimo, tiktai pasiėmė valgyt ir mažą rykštelę.
3. teisybės pasakymas tiesiai: Tai tavo pamóvimas – kaip su žiuburiu.
užmovìmas. užmóvimas. → užmauti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.